10. 10.1. Vokativ Vokativ u podstatných jmen Vokativ má v každém paradigmatu vlastní koncovku (viz tabulku). V plurálu se koncovky vokativu shodují s koncovkami nominativu. Substantiva na --as přibírají ve vokativu jednu ze tří koncovek: a) koncovku --ai mají osobní jména mužského rodu (jednoduše -- mužská jména a příjmení): Jonas->Jonai! Kazlauskas->Kazlauskai! Jonas Kazlauskas->Jonai Kazlauskai! b) koncovku --e mají obecná jména (apelativa) a jména neživotná (jednoduše -- substantiva na "--as", která nespadají pod bod a): ponas->pone! vyras->vyre! dekanas->dekane! universitetas->universitete! Berlynas->Berlyne! c) koncovku --au přibírají substantiva, která před koncovkou mají souhlásku "j" (jednoduše -- která končí na "-jas"): vejas->vejau! mokytojas->mokytojau! rašytojas->rašytojau! Cvičení: řekněte litevsky pane! otče! synu! bratře! dědečku! strýci! paní! matko! dcero! sestro! babičko! teto! pane policisto! paní policistko! pane řidiči! pane docente! pani profesorko! pane docente Jonas Kazlauskas! pane profesore Petras Šiaučius! paní docentko Ona Kazlauskiene! paní profesorko Agne Šiaučiute! Vokativ u přídavných jmen U adjektiv se koncovky vokativu shodují s koncovkami nominativu (viz tabulku). Výjimky: a) adjektiva ženského rodu s koncovkou --e mají ve vokativu koncovku --e: medine->medine! auksine->auksine! popierine->popierine! b) odvozená adjektiva mužského rodu na --is mají ve vokativu koncovku --i (většinou se jedná o protějšky ženských adjektiv na --e): medinis->medini! auksinis->auksini! popierinis->popierini! Cvičení. Utvořte vokativ: jaunas docentas; linksmas policininkas; blogas vairuotojas; mažas vaikas jauna studente; linksma profesore; liudna teta; graži dukra; stora pussesere 10.2. Adverbia Adverbia mohou být základní, např. daug (hodně), toli (daleko) nebo odvozené, např., gerai (dobře). Odvozená adverbia se tvoří přidáním sufixu --(i)ai ke kmenu adjektiv: -ai: ger-as -> ger + ai -> gerai (dobře) blog-as -> blog + ai -> blogai (špatně) -iai: graž-us -> graž + iai -> gražiai (hezky) bjaur-us -> bjaur + iai -> bjauriai (ošklivě) 10.3. Doprava, cestování vykti, vyksta, vyko (+ i + Ak.) -- cestovat: Aš vykstu i Prahą / i Vilniu / i Suomiją / i Latviją. keliauti, keliauja, keliavo (+ i + Ak.) -- cestovat: Aš keliauju i Lietuvą / i Čekiją / i Vilniu / i Berlyną. kelione (f) -- cesta, výlet: kelione i Lietuvą; i Angliją ilga / trumpa / sunki kelione "Geros keliones!" važiuoti, važiuoja, važiavo (+ i + Ak.) -- jet: Mes važiuojame i Angliją / i Vokietiją / i Vilniu / i Londoną. skristi, skrenda, skrido (+ i + Ak.) -- letět: Mes skrendame i Angliją / i Vokietiją / i Vilniu / i Londoną. plaukti, plaukia, plauke (+ i + Ak.) -- plout: Turistai plaukia i Suomiją. Dopravní prostředky: dviratis (m) -- kolo motociklas (m) -- motocykl automobilis (m), mašina (f) -- auto autobusas (m) -- autobus troleibusas (m) -- trolejbus tramvajus (m) -- tramvaj traukinys (m) -- vlak lektuvas (m) -- letadlo laivas (m) -- loď keltas (m) -- trajekt Použití: a) v instrumentálu (jet, letět, plout čím): Važiuoti dviračiu, motociklu, automobiliu. Keliauti autobusu, traukiniu. Skristi lektuvu. Plaukti laivu, keltu. Zvláštní případ: pesčiomis (adverbium /příslovce) -- pěšky Keliauti pesčiomis. Eiti pesčiomis b) cílová stanice (vlak ve směru Praha, trajekt do Helsinek, apod.): i + Ak. traukinys i Prahą / i Vilniu lektuvas i Londoną / i Berlyną / i Niujorką keltas i Londoną / i Helsinki c) výchozí stanice (vlak ze směru Praha, letadlo z Berlína, trajekt z Helsinek apod.): iš + Gen. traukinys iš Prahos / iš Vilniaus lektuvas iš Londono / iš Berlyno / iš Niujorko keltas iš Londono / iš Helsinkio Doprava, cestování -- otázky: a) kur (kam?) vyksta aš, tu, jis, ji iš kur (odkud?) keliauja mes, jus, jie, jos kada (kdy?) važiuoja Saulius, Agne kaip (jak?) skrenda turistas kuo (čím?) plaukia Např.: Kur tu vyksti? Kur Jus keliaujate? Kada mes skrendame? b) autobusas troleibusas kur (kam?) vyksta tramvajus iš kur (odkud?) važiuoja traukinys kada (kdy?) skrenda lektuvas kaip (jak?) plaukia laivas keltas Např.: Kur autobusas vyksta? Iš kur skrenda lektuvas? Kada važiuoja traukinys? Nádraží, letiště etc.: traukiniu stotis (f) // geležinkelio stostis (f) -- vlakové nádraží peronas (m) -- nástupiště autobusu stotis (f) -- autobusové nádraží aerouostas (m) // oro uostas (m) -- letiště uostas (m) -- přístav stotele (f) -- zastávka Doplňující slovíčka: kelias (m) -- cesta kelias i Vilniu -- cesta do Vilniusu; kelias i laimę -- cesta ke štěstí; autostrada (f) -- dálnice autostrada "Vilnius -- Klaipeda"; autostrada Via Baltica; geležinkelis (m) -- kolej važiuoti geležinkeliu -- jet kolejí (= vlakem) benzinas (m) -- benzín benzino kolonele (f) -- pumpa bilietas (m) -- jízdenka; letenka; vstupenka bilietu kontrole -- kontrola jízdenek "Jusu bilietą, prašom" -- Vaši jízdenku, prosím (revizor) "Prašom bilietą i Vilniu" -- Jízdenku do Vilniusu, prosím (u přepážky) Hranice: siena (f) -- hranice pasienio kontrole -- hraniční kontrola pasas (m) -- cestovní pas pasu kontrole-- kontrola cestovních dokladů "Jusu pasą, prašom." -- Váš cestovní pas, prosím. muitine (m) -- celní úřad muitines kontrole -- celní kontrola "Ką vežate?" -- "Co vezete?" muitininkas (m), muitininke (f) -- celník, celnice "Pone muitininke, pasigailekite!.." -- Pane celníku, slitujte se!.. viza (f) -- vízum "Ar turite vizą?" -- Máte vízum? "Man nereikia vizos." -- Nepotřebuji vízum. antspaudas (m) -- razítko Domácí úkoly: I. Přeložte: 1. Laba diena, kur keliaujate? 2. Vykstu i Čekiją. 3. Atsiprašau, kada skrenda lektuvas i Londoną? 4. Atsiprašau, iš kur važiuoja šis traukinys? 5. Atsiprašau, kur važiuoja šis autobusas? 6. Mes keliaujame Lietuvoje pesčiomis. 7. Vilniuje bilietai yra brangus -- mieste einame pesčiomis. 8. Ar tu turi dvirati? 9. Keliaukime dviračiais i Čekiją! 10. Vilniuje nera tramvaju. II. Přeložte Muitineje: Muitininkas: Prašom Jusu pasą. Iš kur vykstate? Turistas: Iš Čekijos. M.: Kur keliaujate? T.: I Lietuvą, i Vilniu. M.: Ar turite vizą? T.: Man nereikia vizos. M.: Ką vežate? T.: Nieko. M.: Ar turite narkotiku? T.: Ne! M. Geros keliones!