8. Slovíčka +--------------------------------------------------------------------------------------------+ |bet |ale | |----------------------------------------------+---------------------------------------------| |biblioteka (f) |knihovna | |----------------------------------------------+---------------------------------------------| |dar |ještě | |----------------------------------------------+---------------------------------------------| |daug (+Gen.) |hodně | |----------------------------------------------+---------------------------------------------| |i +Ak. (eiti i mokyklą) |do (jít do školy) | |----------------------------------------------+---------------------------------------------| |ieškoti, ieško, ieškojo (+Gen.) |hledat | |----------------------------------------------+---------------------------------------------| |kieno |čí | |----------------------------------------------+---------------------------------------------| |labai |velmi | |----------------------------------------------+---------------------------------------------| |laiškas (m) |dopis | |----------------------------------------------+---------------------------------------------| |myleti, myli, mylejo |milovat | |----------------------------------------------+---------------------------------------------| |mokykla (f) |škola (ne univerzita!) | |----------------------------------------------+---------------------------------------------| |savo |svůj / svoje | |----------------------------------------------+---------------------------------------------| |žinoti, žino, žinojo |znát; vědět | +--------------------------------------------------------------------------------------------+ 8.1. Posesivita. Zopakujte si přivlastňovací zájmena: aš mano mes musu tu tavo jus jusu jis jo jie ju ji jos jos ju Kieno -- čí Kieno knyga? Kieno namas? Kieno šis vaikas? Kieno ta mašina? Savo -- svůj-svoje savo nerozlišuje gramatický rod: Aš turiu savo knygą. Aš turiu savo namą. savo se neskloňuje: N. (...) (...) G. savo namo savo knygos D. savo namui savo knygai A. savo namą savo knygą Používání: +--------------------------------------------------------------------------------------------+ | Správně | | Špatně | |------------------------------+------------------------------+------------------------------| |Aš myliu savo šeimą. |Miluji svou rodinu. |Aš myliu mano šeimą. | |------------------------------+------------------------------+------------------------------| |Tu turi savo knygą. |Máš svou knihu. |Tu turi tavo knygą. | |------------------------------+------------------------------+------------------------------| |Ji myli savo vaiką. |Ona miluje své dítě. |Ji myli jos vaiką. | |------------------------------+------------------------------+------------------------------| |Mes turime savo namą. |Máme svůj dům. |Mes turime musu namą. | +--------------------------------------------------------------------------------------------+ 8.2. Rašyti -- psát: třetí konjugační typ přítomného času (typ --o) rašyti, rašo, raše aš raš-au mes raš-ome tu raš-ai jus raš-ote jis, ji raš-o jie, jos raš-o Aš rašau laišką. Tu rašai knygą. Ji nerašo laiško. Jis nerašo knygos. Cvičení. Vyčasujte žinoti, žino, žinojo (znát, vědět); atsiprašyti, atsiprašo, atsipraše (omluvit se). 8.3. Yra -- buna (je -- bývá) aš bunu mes buname tu buni jus bunate jis, ji buna jie, jos buna 8.4. Opakování. Časování sloves v přítomném času. typ --a: gyventi, gyvena, gyveno; dirbti, dirba, dirbo; typ --i: tureti, turi, turejo; myleti, myli, mylejo; typ --o: atsiprašyti, atsiprašo, atsipraše; žinoti, žino, žinojo; 8.5. Imperativ (rozkazovácí způsob) Litevský imperativ má vlastní tvary pouze pro tři gramatické osoby: 2.os.sg (tu); 1.os.pl. (mes); 2.os.pl. (jus). Imperativní se utvoří přidáním sufixu -k- a koncovek k infinitivnímu kmenu: bu- ti -> bu + k + (0) -> (tu) buk (buď) bu- ti -> bu + k + ime -> (mes) bukime (buďme) bu- ti -> bu + k + ite -> (jus) bukite (buďte) Cvičení: utvořte imperativ ke slovesům kalbeti; studijuoti; eiti; atsiprašyti; žinoti; tureti, myleti; K vyjádření imperativu vzhledem ke gramatické osobě třetí (jis, ji; jie, jos) slouží konstrukce tegu(l) + 3.os. praesentu (přítomného času): tegu buna (ať je / ať jsou) tegu eina (ať jde / ať jdou) tegu studijuoja (ať studuje / ať studují) Asimilace konsonantů v imperativu: begti -> beg + k -> bek (bekime, bekite), nikoliv "begk, begkime, begkite" šokti -> šok + k -> šok (šokime, šokite), nikoliv "šokk, šokkime, šokkite" 8.6. Konversace: rodina Ar Jus turite šeimą? Ar Jusu šeima (yra) didele? Ar tu turi broli / seseri? Iš kur (yra) tavo tevai? Kas (yra) tavo tevas / motina? Koks (yra) tavo tevas / brolis? Kokia (yra) tavo motina / sese? Kokia (yra) tavo šeima? Kieno yra šis vaikas? 8. Domácí úkol Přeložte: Mikalausku šeima Kalba Vilius Mikalauskas: "Laba diena. Aš esu Vilius Mikalauskas. Ar žinote, kokia yra mano šeima? Mano šeima yra maža: tevas, motina, aš, mano sese ir brolis. Dar mes turime šuni[1] Taksi, katę Micę ir papugą Laurą. Musu tevai yra iš Klaipedos, bet dabar mes gyvename Vilniuje. Musu adresas yra Smelio 5-22. Mano tevas yra vardu Jonas. Jis yra docentas ir dirba Vilniaus universitete. Motinos vardas Aldona. Ji dirba bibliotekoje. Mano brolis Antanas yra mažas. Jis dar neina i mokyklą. Musu tevai labai myli savo Antanuką. Aš esu studentas. Studijuoju Vilniaus universitete, Filologijos fakultete. Mano sese Jurate taip pat yra studente. Bet ji studijuoja Kaune, Ekonomikos mokykloje. Mano senelis gyvena Taurageje. Močiute taip pat gyvena ten. Jie yra jau labai seni. Dar aš turiu daug pusbroliu ir pusseseriu. Mano pusbroliai ir pusseseres yra labai linksmi. Mes esame lietuviai. Bet mano dede turi žmoną čekę. Ji yra iš Brno. Jie turi vaiką. Ju vaikas kalba lietuviškai ir čekiškai. ------------------------------- [1] Šuo se skloňuje nepravidelně: N. šuo, G. šuns, D. šuniui, A. šuni, I. šuniu / šunimi, L. šunyje, V. šunie!