Žmogaus pakeistas kraštovaizdis


Žmogus keičia kraštovaizdį nuo senovės. Jau priešistorėje žmonės kirto ir degino miškus, kad turėtų
vietos dirvoms, kuriose buvo sėjami javai ar kiti augalai. Tolesnės raidos metu ariamoji žemė/dirva
plėtėsi miškų sąskaita/išstumdama miškus. Iki devynioliktojo amžiaus žmogus savo aplinkinio
karaštovaizdžio nepakeitė taip intensyviai, bet pramoninė revoliucija atnešė didelių pokyčių.
Gamyklos pradėjo augti kaip grybai po lietaus. Žemės ūkio veikla neturi kraštovaizdžiui tokios
didelės ir tokios žalingos įtakos kaip pramonė. Intensyviausiai žmonija keitė kraštovaizdį
dvidešimtame amžiuje, kai ji pradėjo elgiasi labai nuožmiai/agresyviai. Šmogaus lozungas skelbė:
įsakysim vėjui, lietui. Pasaulį raižo geležinkeliai, keliai ir autostrados. Pelenai iš šiluminių
elektrinių naikina miškus. Intensyvi anglių ir iškasenų gavyba gali žemę paversti mėnulio peizažu.
Pasaulis tapo vienu dideliu šiukšlynu. Tiktai paskutiniaisiais metais galima pastebėti, jog žmogus
ima švelniau elgtis su kraštovaizdžiu ir gamta. Galbūt jis pagaliau suprato, kas Žemėje yra
tikrasis šeimininkas...


Kiekvienai šaliai būdingas kitoks kraštovaizdis. Štai Lietuva yra lygi, o Austrijai yra būdingi
aukšti kalnai - Alpės. Suomija vadinama tūkstančio ežerų šalimi.

Kai kurios šalys yra prie jūros, kitos - dykumose. Apie pusiaują auga džiunglės, o šiaurėje, už
poliaračio, plyti tik baltas sniegas. Kraštovaizdis turi didelės įtakos žmonių elgesiui. Pietiečiai
yra temperamentingi, o šiauriečiai yra užsisklendę ir nekalbūs. Skaičiau, kad jeigu kas gimė ir
augo žemumose, tai nemėgsta kalnų, o kas gimė ir augo kalnuose, nesijaučia gerai žemumose.


Koks kraštovaizdis būdingas Čekijai? Mūsų šalis yra kontinento viduryje, ji neturi tiesioginio
priėjimo prie jūros. Paviršius yra kalvotas, valstybę juosia kalnagūbriai. Aukščiausias Čekijos
kalnagūbris vadinasi Krkonoše, ten stūkso ir aukščiausias mūsų šalies kalnas - Sněžka. Kiti
kalnynai - tai Jeseníky, Beskydy ar Šumava. Žemumos driekiasi palei didžiąsias upes – Paelbės
žemuna (Polabská nížina) prie Elbės, o Žemutinės ir Aukętutinės Moravijos slėnis (Dolno- a
Hornomoravský úval) plyti palei upę Morava. Ilgiausia čekų upė - Vltava. Kitos svarbios upės yra
Elbė, Oderis ir Morava. Čekijoje yra daug ežerų [ar tikrai? – V. Š.], tvenkinių – daugiausia jų
esama pietinėje Čekijoje, pavyzdžiui prie miestų Rožmberk bei Svět. Čekija turi daug vandens
užtvankų – dydžiausioji yra pietų Čekijoje stūkstanti Lipno užtvanka.