KUR BĖGA ŠEŠUPĖ

Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka,

Tai mūsų tėvynė, graži Lietuva;

Čia broliai artojai lietuviškai šneka,

Čia skamba po kaimus Birutės daina.

Bėkit, bėkit, mūsų upės, į marias giliausias!

Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis plačiausias!


Kur rausta žemčiūgai, kur rūtos žaliuoja

Ir mūsų sesučių dabina kasas,

Kur sode raiboji gegutė kukuoja,

Ten mūsų sodybas keleivis atras.

Kur žemčiūgai, žalios rūtos, kur raiba gegutė,

Ten tėvynė, ten sodybos, ten sena močiutė.


Ar giedros išaušta pavasario dienos,

Ar krinta po dalgiu žvangučiai lankos,

Ar dreba nuo šalčio apleistos rugienos, -

Mums savo tėvynė graži visados.

Ar pavasaris išaušta, ar kaitri rugpjūtė,

Tu gražiausia, maloniausia, Lietuva-matute!


Ar šviečia mums saulė, ar orai aptemę,

Tu mūsų brangiausia prabočių šalis!

Čia prakaitu mūsų aplaistyta žemė,

Čia tiek atminimų atranda širdis!

Ar laiminga, ar varguose, visados tu miela,

Atminimais taip turtinga ir brangi kaip siela!


Čia Vytautas didis garsiai viešpatavo,

Ties Žalgiriu priešus nuveikęs piktus;

Čia bočiai už laisvę tiek amžių kariavo;

Čia mūsų tėvynė ir buvo, ir bus.

Čia kur Vytautas Didysis mus ir Vilnių gynė,

Bus per amžius, kaip ir buvus, Lietuvos tėvynė!


Apsaugok, Aukščiausis, tą mylimą šalį,

Kur mūsų sodybos, kur bočių kapai!

Juk tėviška Tavo malonė daug gali!

Mes Tavo per amžius suvargę vaikai.

Neapleisk, Aukščiausis, mūsų ir brangios tėvynės,

Maloningas ir galingas per visas gadynes!