ˇ u 1 e i n a pas Drieio Katr~ (Zem.). T e i y d i ieme) sena
draugyste, / T e gut y c i 0 j a s neiinia ... (J. Aist.).
Prasymfl., patarimfl., kvietim'l gali reikiti ir sakiniai su liepiam~a
ar tariam~a nuosaka, ar tiesiogir ~s nuosakos esamuoju laiku: Tik
n e u i m i r i k, tetuk ... (K. Bor.). Et, p a b ii 1 tu su motenmis,
pats boba virsL. (Vaiig.). Ar n e s ute i 1turn Gerdai
toki4 galyb~? (J. Bale.). E i n a m ii Cia, mus sutrais-
1ys (J. Avyi.).
Ekspresyv'l linkejimfl., prakeikimfl. dainiausiai pasakome sakiniais,
kurie pradedami dalelyte kad, einaneia su tariamosios nuosakos antruoju
ar treeiuoju asmeniu: K a d tu koj4 p a 1 ii i turn b e i !
(~.p.). .K a d t~ sum 0 1 e turn ! (p.p.). K a d tave devynJ
vdkBJ pap) aut 'I ! (p.p.). Tokie prakeikimll sakiniai galimi
ir su dalelyte tegu, 1ai, mat be jokio veiltsmaiodiio: T e g u tave
perkunai! Mat ji dievai! (DaukSiai). Kas mate taip diiskinti vaik4!
- fl, 1.a i ji! - atsake Maryte, - ko gi k1y1ia?! (LI.Pel.). Kai
kurle toklq saltinill pa.prastai esti praradl( linkejimo prasml( ir vartojami
susijaudinus ar tilt is jproeio.
Pageid~vimq, galima pasakyti ir sakiniu su dalelyte kad, einaneia
su padalyvlU: K a d bent karte1; ten pat e k \I S ! (n.rs.).
K a d kur g a v u s pinig'l pasisk01in tit
Patarimfl., pamokymfl., kartais ir kitokias skatinimo atmainas galilˇˇa
reikSti vien leksiskai - valios reiskiamaisiais ir kitais modaliniais
veiksmazodziais ar kitais iodiiais: Tevas 1i e p e siinums gyventi
santaikoje (J. Jabl.). Vaike, rei k i a p r a u s t i veidus'
(Taujenai). Toltius sakinius galima laikyti skatinam'lill sakinill substitutais
(pakaitais), 0 ne tikrais skatinamaisiais sakiniais.
Saukiamieji sakiniai
.S. 100. S~~iniu. pr~':lesamfl. dalyk.fl. kalbetojas gali pripildyti iI savo
emoclJll (stebeJlmosl, dZlaugsmo, nuslvylimo, apgailestavimo ir pan.) ir
visll sakinio turinj pa~eikti padidinta ekspresija, labai intensyviai, pakeltu
to.nu - papr~t:u sakant, susukdamas arba saukdamas visa gerkl~:
. C! d~esy. u SJekl, ~oks. tu ugningas ir god us! (S. Santv.). Z
1 U r e k J t ! - susuiau net nepasijut~s, kad saukiu vidury' maldos,
ir istiesiau pirit4 i 1ang4 (K. Jank.).
. .Sakiniai! .kurill visas turinys pateikiamas su didele ekspresija, labBJ
mtensyvI&l, pakeltu tonu, laikomi s auk i a m a i s i a i s
s. a k.~ ~ i a i.. s. V~eni~t~lis jq grat,llatinis rodiklis - speeifine saukiamoJl
mton&ClJa. Daln&l Juose vartoJamas kreipinys, jaustukai ir kitOi
sl! emocija ir ekspresij~ susijusios gramatines ir leksines priemones.
Saukiamiesiems sakiniams priespriesll sudaro visi sakiniai neturintys
saukiamosios intonacijos, - tai nesaukiamieji sakiniai.' Kadangi
saukiamojo sakinio pobiidis susijl(S su viena is bendr'lill kalbos funkeijq,
- reikS~i imogaus emocijas, nuotaikas, akcentuoti jo vidaus proverzit
tad sia prasme sauki~muosius sakinius biit'l' galima laikyti vienu IS
funkeiniq sll.kiniq tipll. Saukiamoji intonaeija yra papildomas sakinio
nuspalvinimas, tad saukiamieji sakiniai susipina ir kertasi su visais jau
minetais modalinio pobiidzio funkeiniais sakini'l tipais.
Konstatuojamieji (neklausiamieji ir neskatinamieji) sakiniai saukiamieji
esti nedaznai, Jciek daugiau jq pasitaiko poezijoje ar vertinamuosiuose
sakiniuose: Zinia, DABAR ail 0 kas rytoj? Tik neiinia.
(S. Santv.). Klausyk - jie jau cia! (Y. Myk.-Put.). Bjauru, kai reikia
anksti keltis! (R. Lank.) Vertinamuosiuose nominatyviniuose ir nepilnos
sanda!os sakiniuose saukiamoji intonaeija - gana jprastas dalykas:
Kurmis! Zemes kurmis! - saukiau as, atsigr~i~s ; stu1p4 (Just. Marcink.).
Oo! Seniai beregetas, seniai bematytas! (Y. Krev.). 0 jau javo,
javo! (J. Bait.).
Kai kurios skatinimo riisys (isakymas,draudimas, komandos, grasinimas)
reiskiamas ypae intensyviai, tad skatinamieji sakiniai daznai
~sti ir saukiamieji: 0 kakis, gyvenime, juokis pajaco juok~u! (S. Ner.).
Svieskit mus ir neduokit gest pradetai kovai! (V. Kud.). Siii, bjaurybe
tu! Neik toliauf (K. Jank.).
Itin daznai saukiamieji sakiniai turi klausiamojo sakinio formll,
eia galimi du atvejai: a) saukiamoji intonacija jau visai nustelbusi
klausiam~q,) ir sakinysklausiamosios prasmes neturi: Ko tada nesvsjotat
Ar ko neiadeta! (Mair.). Koks ten buvo balius bei linksmybe! (J.
Bas.P.); b) sakinys lieka klausiamasis, bet kartu yra ir saukiamasis:
Kur buvo tavo protas?! Rizikuoti sveikata ir gyvybe?! (V.
Myk.-Put.). Tai ai tau ant aukuro padejau iird; - / Gal ne netileIIi,
lad ji gyva?! (J. Aist.).
§ 101. Funkeinius sakini'l tipus ir jll santykius galima apibendrinti
tokia schema:
Konstatuojam~-::.5far1amieji s.
'Z'" .~Skatinamieji s.
Saukiamieji s.---
Kiekvienll funkeiniq tipll porll skiria vis kitokia pIlespIlesa, 0 visas
jas sieja rysys su bendriausiomis kalbos funkcijomis.
Sakiniai pagal sandarfl.
§ 102. Sakinio sandarai pirmiausia svarbu predikatinis centras: ar
toks centras vienas, ar tll centrq daugiau, paskum - keli nariai sudaro
atskirll predikatinj centrl}, ir dar - kokio apibendrinto sandaros tipo
yra predikatinj centrll sudarantis pagrindinis zodis. Paprastai pamineti
kriterijai suvokiami hierarchiskai: pirmiausia sandaros tipai Busta,
tomi pagal predileatinill centrq kielei, paskum - pagal predikatinio
centro nariq kieki ir paskiausiai - plI.gal predikatini centrll sudaraneio
nario sandaros tipll.
Pagal pirmltii sandaros kriterijq sakinill.i skirstomi i vientisinius ir
sudetinius. Vientisiniai sakiniai sudaryti is vieno predikatinio centro
(Diena. silta, leone kaitri (1. Sim., sudetiniai - is dll.ugiau kaip'-vieno
predikatinio centro (lnesa lcruopas, ir tos paCios vas tik iilos (Zem.)).
Sudetini sakini sudaro dviejq ar keliq predikatiniq centrq junginys
(ir. § 117).
Pagal tai, keli demenys sudaro predikatini centrll, skiriami:
a) dvinll.riai ( S i mule a s beveik j p y k s t a ant aido ir
r e kill. susiriesdamas (P. Cvir.), du vienarusiai ta.riniai suvokiami
kaip vienas predikatinio centro narys), b) vienanariai (Viename kampe
p r i v e r s t a visokiq prekiq (rs.), c) benariai, arba neskaidomieji
(Ar jau kunigelis namo? - T a i p. (J. Paukst.). Taip skirstyti galimil.
ne tik vientisinius sakinius, bet ir sudetiniq sakiniq predikatinius
demenis.
D v i n a r i u laikomas pirmiausia toks sakinys, kurio predikll.tini
centrll sudaro abi pagrindines sakinio dalys - veiksnys ir tarinys.
ISsamiau sio tipo sakiniai apibudinami aiskinant sakinio dalis.
Vie n a n a r. i a m e sakinyje yra tik viena pagrindine sakinio
dalis (paprastai tarinys) arba tiesiog pagrindinis narys (Ruduo.
Vakaras).
Dar svarbiau sakinio sandarai, ar jo PEedikatinis centras susiejamas
su g lmatine asmens kategorija, ar ne. Stai sudetinio sakinio Virs
miesto aukso ivaigides d e g a / Ir soduose t y le u, t Y le u
(K. Brad.) pirmojo predikatinio demens gramatinis centras turi su gramatiniu
asmeniu susiet'l tarini, 0 antrojo demens - predikatinis centras
nesiejamas su asmeniu. Pirmuoju atveju turime a s men i n i
s a kin i, ant r u 0 j u bell. s men i.
Tradiciskai dvinariais gali buti laikomi tik asmeniniai sakiniai, 0
VISI beasmeniai - vienanariais. Vis delto bell.5menissakinys hrtais turi
subjekto naudininkll ( Jam karsta. Vis i ems linlcsma),
knris semantiskai tempiamas i predikatini centrll. Su islygomis tokius
beasmenius sakinius irgi laikome dvinariais. Asmeniniq ir beasmeniq
sakiniq riba nesutampa su dvinariskumo it vienanariskumo kriterijumi:
vieni ir kiti gali buti ir dvinariai, ir vienanariai.
§ 103. Be pagrindiniq hierarchizuojamq kriterijq, susietq su predikatiniu
centru, sakinius pagal sandar'l, galima skirstyti dar pagal du
papildomus kriterijus: 1) antrininkiq sakinio daliq buvimo ar nebuvimo
ativilgiu ir 2) sandaros pilnumo ar nepilnumo atzvilgiu.
Sakiniai, kuriuos sudaro vien pagrindines sakinio dalys ar pagrindinis
vienanario sakinio narys, kitaip tariant, sakiniai, kuriuose nera
jokios antrininkes sakinio dalies, laikomi neisplestiniais sakiniais: Kas
dirba, tas ir turi (p.p.). Kinta gyvenimas, kinta ir kalba (J. Bale.).
Rytu buvo graiu" giedras (V. Krev.). Jeigu sakinyje yra bent viena
antrininke sakinio dalis, turime jau isplestini sakini: Slinus ivalgesi
I auk i t 0 (Zem.). Moki iodj - iinai le e 1 i, (p.p.). Ai
jam k a 1 n, pyliau, jis man duo b ~ kase (p.p.).
Sandaros pilnumo atzvilgiu skiriami pilnieji ir nepilnieji sakiniai,
apie juos reikes kalbeti plaeiau (zr. 112 ir kt.).
Asmeniniai sakiniai
§ 104. Sakinill.i, kuriuose gramatinio asmens kategorija realizuojamil.
tiesiogiai arba suvokiama is sakinio sandaros, laikomi a s m e n
i n i a is: Tu ejai per amiius lyg per tamsq misk, (K. Br!>d.).
Saule, didele gelsva, dar tile leilo is anapus misko (J. Jank.). E g -
1 e laimingiausia is visq marCiq... (S. Ner.). Veiksniu einanti zodzio
forma asmeni nurodo visai apibreztai. Tad tokie sakiniai yra apibreztieji
asmeniniai. Jie, zinoma, yra ir aiskus dvinariai sakiniai.
Asmeninio sakinio predikatinis centras apskritai gali buti si.ejamas
.u asmens kategorija, bet predikuojamasis poiymis gali buti priskiriamas
neiinia ar neaisku hm: Pamisleeje s tat 0 nam,. Is adatos
veiim, p r i s k a 1 d o. Tai neapibreztieji bei apibendrinamieji
sakiniai.
Taigi asmeninius sakinius skirstome i apibreztuosius, neapibreztuo.ius
ir apibendrinamuosius. Pirmoji grupe priklauso dvinariams sakiniams,
0 dvi pastarosios - vienanariams.
Vienanariai asmeniniai sakiniai
§ 105. Ir neapibreztojo, ir apibendrinamojo sakinio tariniu pasakomas
veiksmas logiskai iiurint turi veikejq, (Kaikas stato... Kas nors
priskaldo ...), kuris galetq eiti veiksniu, taCiau tas veikejas arba nezinomas,
arba speeiali!>i nenurodomas. Taigi predikatinio centro antrojo
nario cia nereikia, ir todel tokius sakinius galima laikyh vienanariais.
A s men i n i a i n e a p i b rei tie j i yra sakiniai,
briq tarinys turi formaliq, asmens kategorijll, taCiau to tarinio veiksmo
atlikejas neapibreZtas, nesvarbus ar nezinomas ir tam sakiniui nereikalingas:
0 li,a stai rugius par duo d a (V. Myk.-Put.).
A t i d are dvare pieno nugriebimo punlet4, p a , tat e kariykI"
jaujq (P. Cvir.). Ui ger, darb, gerai ir u i m 0 k a
. (p. p.). Tokiq sakiniq tarinys reiskiamas neapibreitos reikSmes ireeiuoju
asmeniu.
A s men i n i 0 a p i b end r i n a m 0 j 0 sakinio
tarinys rodo apibendrint4 veiksmq" kurio atlikejas (veiksnys) galetq' bii
ti bet kas, kiekvienas imogus. Tokiais sakiniais dainiausiai pasakomos
patarles, prieiodiiai. Jq tarinys formaliai dainiausiai reiskiamas a.niruoju
asmeniu, taeiau tai, kas tokiuose sakiniuose praneaama, kalbetojas
'gali taikyti ir sau, ir ne pokalbio dalyviui - destis, kokioje situacijoje
tokia patarle ar prieiodis yra pavartojamas: Sauies amiiaus n e -
g y v ens i (p. p.). Su savo duona visur g a u s suollJ
(p. p.). N e i k su velniu obuoliauti (p. p.).
Apibendrint'l veikej'l kartais pasakome ir neperkeltines reikSmes
(roe patarlill) sakiniuose: SuI auk i rudenio - kiek 11 0 r i
uogll,. kiek tik nor i - obuoli'l (B. Brazdz.). Pilni laikraSCiai
skelbuTl'l, kur pas i s u k s i visur reikalingi darbininkai
(J. Poz.). P r a s y k n e p r a S ~ s - nieko neb e p r i _
p r a s y s i (LKZ V).
Ir treciuoju asmeniu reiskiant tarini veikejas ga1i buti apibendrintas:
Gaidiio duotas, avino g r a i b 0 (p. p.). Ui vienlJ must!!
duo d a desimt nemust'l (p. p.). Nelengva spr~sti, ar tokie priezodziai
priklauso apibendrinamiesiems ar neapibreztiesiems asmeniniams
sakiniams.
Ne1aikome vienanariais apibreztv'I asmenini'l sakiniq, kuriq veiksnys
yra konkreciai numanomas veikejas: Sed i i u prie stalelio
i i i1 r i u pro langelj (1. d.). Kadel nun, VieSpatie, e s i riistu~
ir kietas? (J. Aist.). Tada tevas jiems papasakojo, kad Pilkis labai
mokytas. Pap a s a k 0 j 0, kaip istriikusj bu1i'l is 1auk'l namo
par v a r 0, kaip karves m 0 k a is pe1ki'l j vienlJ kriiv4 surinkti
... (J. Janie.). Tokie sakiniai nei savo prasme, nei sandala esmingiau
nesisleiria nuo sakiniq su pasakytu veilesniu. Beje, sakiniuose su
pirmojo ir antrojo asmens apibreztuoju tariniu jprasCiau veiksnio nepa-
sakyti.
Beasmeniai sakiniai
5 106. Sakiniai, lcuriq predikatinj centr", sudaro iodiiq formos,
fo~mali.ai rodancios nebuvim'l rysio su gramatine asmens lcategorija,
l~ltoml b e a s men i a i s s a kin i a i s. Pagal predileati"I
centr,. sudaranCios gramatines formos tip,. beasmeniai sakiniai skirstomi
i paprastuosius, infinityvinius ir nominatyvinius.
Paprastieji beasmeniai sakiniai
5 107. PaprashJq beasmeniq saleiniq predilcatinlame centre dominuoj~
beasmenio veiksmaiodiio arba vadinamosios bevardes gimines
forma.
Beasmenio salinio pagrind'l gali sudaryti: a) beasmenis veilcsmaiodis
arba toles veiksmaiodis drauge su kito veiksmaiodiio bendratimi:
A t rod 0, lAd lyja milijon4 mety ... (R. Lanle.). Toki4 tt'ark4 jis
rado atraiiavrs, ir ja.m neatejo galvan, lad j4 rei k j a p 8. k
e j ˇ t i (V. Krev.). U i 6 i nor e j 0 Jonukui g e r t j
IJ. Bu. P.), b) biidvardii'l, dalyviq ir .leaitvardiiq bevarde gimine:
\Ian t u ; i i. ir jIg u alejoj... (J. Aut.). Sniego perna.U
p rip j It. (J. Strielk.). Ir tap 0 Snervv naruuose
I r 0 ; k u (Vaiig.). D.bar b a. k a I 1ita (J. Jabl.),
c) prieveiksmis: Mums su tokiais pon~s n e p ~ k e I i u i
(A. Vien.). Dabar tau b e pig a (Zem.). Pe1'1 VIS d a ~. gill.
u kaip griidV (p. p.)., d) predikatines. se~antikos abstra~cl'l
daiktavardzi'l vardininkas (geda, beda, vargas, Juokal ...): Man tr} asar~1
visai n e g e d a.~ (5. Ner.). Bed a tik !am .daba~, ka~. motlnele
visai pasilpo (Zem.)., e) savotiski fraileo1oglzm&1su l~ardzlo kllS
kuriuo nors linksniu ir egzistenciniu veiksmaiodiiu: N e r k a s
d a r /I sa tokiu karalium... (1. Simon.). Kaziui no.e b u v 0
k a 5 d a r 0 (Vaiig.). Ar yea k ask r a u ~ a.. s~en~? ...
Ii pavyzdii'l matyti, jog beasmenis sakinys gah eltl lr sudetlmo
sakinio demeniu.
Beasmenio sakinio predikatinj centr'l sudarantis pagrindinis narys
laileytinas tariniu, nors tai specifinis tarinys, neturintis veiksnio atramos.
. d . .
Daugeliui beasmeni'l sakinill (bet ne ,:isiems!) b~d:nga ar Vlena l
predikatini centrll krypstanti forma - s~?Jekto naudlDl?,~as. Juo p~akomas
beasmenes buser-os patyrejas, taClau toles naudmmkas ne1alkomas
veiksniu, nes tariniu praneiamas pozymis apibudina ne patj busenos
patyrej"" 0 jo busen~. . . ... . ._
1>agal tai, ar pasakytas (nors 11 netJesloglal) beasmen~s0 bu~enos
patyrejas, "r ne, beasmeni~i 0 sak~niai. ~ali bii~i .oa;~. i b r e z. ~ 1 e.j
i i r n e a p i b rea I. 1 e J 1. Ai>l.breztleJI b~~mem&1 sak1~
niai .turi pasakyt,. ar aiileiai n,,:manomll sub~~kto naudu:lnkJl: J a I
Cia lygiai tiek pat jauku, kaip If mums (ValZg.).. Be t~p a t r 0 .dell
i e i 0 Die tariasi retai, kada Jdystantl (I. Samon.). Ar VIS
dat 5 k a u 'd a, vaikeli, I tau /? (V. Ktev.). Apibreztieji beasmeniai
sakiniai sillygiikai yra ir dvinariai: . _ .,
Neapibreituosiuose beasmeniuose saklmuose busenos patyreJas y.ra
neaktualus. arba visai nereikalingllS: Lauie. t 1.1 u, r. a m T.~, DIebs
nesibaldo po pastoge (LI. Pel.) . L 1J a If 1 1J a. .ue beasmeniai
sakiniai lcartu yla if vienanariai.
Semantikos ativilgiu beasmeni'l sakinill esama Iteletas ryiltesnill
atmainll. . . . I.
a) Beasmeniu sakiniu galima praneiti apie SaV&1mmlus.gam os
reiikinius, leurill. nenurodomas. n,ei patyr.f:jas, nei koles ~ors oIl~n~yras:
Su saule 1 y J a - gcybaJ dygs (LKZ VII). 0 Vamos .e~~ vll.!bto -:
. 5 n i g s (LKZ XII). Kelkimes, jau a u s t a, reJkla eJt hItI
(LKZ I). .Ok' . . al' b- t' ˇOk' . 1 Ie l' t' b ture'1.1' to relsGamtos rels lDl&1g 1 U 1 alS 1&1 0 a llUO1 ar a . kinio
patyrej"" lcartais nurodomas reiileinio veiltiamasis objektas: Mums
bevaiiuojant, i 5 b rei k 0, i 5 a u i 0 (A. Baran.). Per-
1 i 5 bernel; iki paskutinio rumbelio (V. Krev.). ... .
b) Beasmenis .sakiny.s gali rei~i~i .savaimin~ vei.~smin~ ~~sen", (Vlenil
ar susietl\ su kltU v~lksmu): VJSl sune! ma!,-~s II tolo buo. N ~ rei
k i a ne pagalJo (K. Jank.). Zmonese ten k a s -
g i r s t i ir labai L~ksJiq pasaJcymq... (J. Jabl.). 0 rei k e j 0
trys dienos a t.i d i r b t i (J. Bil.). Tokiuose sakiniuose paprastai
galimas biisenos patyrejas - subjekto naudininhs (Man nereikia...
Mums tenka isgirsti...).
c) Labai daini beasmeniai sakiniai, reiskiantys ypatybines biillenas
(reiskiami vadinamllia biidvardiiq bevarde gimine ar prieveiksmiu), tai
gali biiti apib!:ndrinta biisena ar biisena su aiskiu jos patyreju: Ak,
hip ialia r Sj pavasareJj ... (J. Aist.). B res k o. Kas valanda
vis tam s i a u d are s i (Kz. Pel.). Jam pasidare sunku eiti
pries kalnelj ... (l. p.). Vai1cams bus g e ria u ir mudu laimingi
busma (J. Bil.).
d) Beasmeniai sakiniai gali rodyti pasyvias beasmenes biisenas,
turineias predikatini centrtj" reiskiamll neveikiamosios riisies dalyviq vadinamllia
bevarde gimine ar savitos reikSmes veiksmaiodiiu: Cia jq
jJaikraSCiyj gal lokios desimtys j vien4 bUV4 s u s i ii t a
(J. PaukSt.). Sekmadienio 1 auk t a ne vienaip (Vaiig.). Bet
em~s ieskoti, jis nerado ne vieno trupinelio: paulcSciq b ii t 4 a t s
k r i s t air s u 1 est a (J. Bale.). K v e p e j 0 medumi,
dobilais, ramunemis (A. Vien.). .
e) Ypatingos sandaros beasmeniai sakiniai (reiskiami biiti formomis
su kas linksniais) rodo ko nors neapibreito egzistavimll: Kuiui
neb e b u v 0 k a s d a r 0 (Vaiig.). Y r a k a s juo riipin
as, 1: a s jj . p rig lob i a, nus k u n d i i a
(J. Jabl.).
f) Pasitaiko beasmeniq sakiniq, reisnaneiq 5ubstantyvizuotas biisenas,
i kurias subjektas tarsi netyeia patenh: Visam kaimui g e d a
su tokiuo (P. Cvir.). Met a s b u v 0 namo (J. Bil.).
Probleminiai beasmeniq saldniq atvejai. Beasmeniq sakiniq
samprata, jq apimtis tiesiogiai prildauso nuo to, kaip placiai suprantamas
veiksnys ir tarinys. Kas siauriau supranta veiksni, tam tibais atvejais
dainiau iiiiiri beasmeni sakini, ir atvirkSciai - beasmeniq sakiniq
atrodo maiiau tam, kas probleminiais atvejais daug kur mato
veiksni
Probleminiq beasmeniq sakiniq galima skirti tris' ryskesnius tipus.
a) Sakinys gali biiti beasmenes sandaros, taeiau gali tureti bendratimi
reiskiamll formal'l veiksni: Ak, hip b ii t q g era siam
margam pasauly, / Ak, hip b ii t 'I g era g y v e n t i be
eili'l... (J. Aist.). B e pig u is svetimo kailio nereiti plaCios
nag i n e s (p. p.). D r a u d i ; a man u v a i i U 0 t i
autotrllnsportui nuo asfalto (n. rs.). Bendratis po bevardes gimines labiau
krypsta i tarini, tad pateiktuosius ir p~naSius sakinius tikslingiau
laikyti beasmeniais. Kai bendratis eina pries tokill bevard~ gimin~, ryskesnis
sakiniodvinariiikumas, bendratis labiau atitinka veiksnio funkcijll,
tad tikru beasmeniu sakinys nelaikytinas (ir. § 189). Beasmenio sakiniv
statllso ii esmes nepakt-ieia prie jo prijungiamas veiksnio ialutinis
sakinys: 0 betgi VJSJems b u v 0 n u man u, k a d j;
k a i k 0 pas; i 1 g u s i (Vaiig.).
b) Sakinio predikatiniame centre pavartotas egzistavimo, atsiradimo,
ko nors maiejimo ar daugejimo Procesll reiskiantis veiksmaiodis
stipriai i predikatini centrll traukia neapibrezto kiekio (dalies), kiekybes
turinio ar neiginio kilmininkll: Ir b u v 0 g i t r ; u k s m
0 (Vaiig.). 0 pas ~us . p .u r v.o auk s c..i auk. e l,i 'I
(J. Avyz.). Kalbant aple velksnl, palalkoma koncepClJll, kad tal dvmariai
sakiniai turintys savitll veiksni (ir. § 192), noIS panaSumo su beasmeniais
s~kiniais ir cia esama. Beasmeniu laikytinas sakinys, kurio
tarinys reiskiamas neveikiamosios riisies vadinamllia bevarde gimine,
nuo kurios priklauso subjekto kilmininkas: Kiekvienoj vagoj s e n v -
1 i 'I b ii t a, j Ne;splove j'l nei laikas, nei vanduo (K. Brad.).
Cia i m 0 g a use ita.
c) Savo sandara beasmeniams sakiniams yra artimi sakiniai, kuriq
tariniu eina pojiieius reiskianeiq veiksmaiodiiq bendratis su fakultatyvia
asmenuojamllia veiksmaiodiio forma. Jeigu tokiame sakinyje yra
tos bendraties veiksmo objekto vardininkas, tai ji galima laikyti siokiu
tokiu veiksniu, 0 viSIl sakini - dvinariu sakiniu: Kiekvienam ,...r a d
e j 0 mat y t i Ii tos apylinkes m i est a s (J. nale.).
B u v 0 g i r d e t i rimbll c a i i y mas . ;r musamlJ.ill
r i k sma i (A. Vien.). Kai tokiq veiksmq objektas pasakomas kitu
linksniu ar salutiniu sakiniu, pagrindini sakini tiksliau laikyti beasmeniu
sakiniu: V e j 0 mal ii n II tame haSte visai n e b
u v 0 reg e t i (J..:.Bil.). - Jokio i m 0 g a u s kaime
n e mat y t i (l. p.). Cia iymu ir infinityvinio sakinio bruoiq.
Infinityviniai beasmeniai sakiniai
§ 108. Sakiniai, kuri'l predikatini centr/:l, sudaro viena bendratis,
vadinami i n fin i t Y v i n i a i s s a kin i a i s (pIg.
lot. infinitivum - "bendratis"). Tokiuose sakiniuose bendtaeiai nereikia
tikro veiksnio, ji tiesiogiai nerodo rysio su gramatine asmens kategorija,
0 sintagmiskai tokia bendratis dainai santykiauja su subjekto naudininku:
M a m a i t e i n e i s auk t i, n e i p 1 auk t
i (Zem.). Klausyk, j 0 kur dabar man d e tis ?
(Just. Marcink.).
Infinityviniai sakiniai laikytini beasmeniq sakiniq poriisiu (pIg.
LKG III 610). Tiesa, dalis tipiskq infinityviniq sintagmiskai nesanty~
kiauja su subjekto naudininku ir gali biiti rekonstruojami ne i beasmeni,
0 greieiau idvinari sakini: Dede trcpte1ejo koja: - G u 1 t !
(J. Mikel.).. S~t~ki. bern4 p. a.1. e.; s. t !s. rankll! ~J. Ba~t.).. ..
Semantmlal II struktiiIlOlal mfiOltyvlOlq sabOl,! savltumal sUSIJ~
su jq funkciniais tipais.
Tipiski infinityviniai sakiniai yra liepiamieji - jais pasakomos komandos,
isakymai: B a ; g t ! j Kas Cia ~yriausias? (Just. Mar-
cink.). Dirban t n e s i k a 1 bet i! - grieit~ jsake vedejas
(J. Balt.). Jon uk, bulbi,.! sku s t i vakarienei ... (Zem.).
Geidziamieji (optatyviniai) infinityviniai sakiniai daznai pradedami
dalelyte kad, su bendratimi juose gali konkuruoti padalyvis: As neiinau.
Man k a d t i k m a i tin tis ... (Just. Marcink.). Dainiau
sitaip p a g u 1 e t i, p ail set i (J. Balt.). 0 k a d
taip man tenai pat e k u s (J. Bale.). 0 k a d t a i p
pas i p r i e sin u s (V. Myk.-Put.).
Gana daznai infinityviniai sakiniai esti klausiamieji: K 0 n e _
but i graiiai (J. AvyzJ. Bet k u r pagaliau r a s t i dabar
jaukumo? (1. Simon.). S 0 k t i is maiinos ar n e s 0 k t i ?
(B. Sruog.).
Pasitaiko infinityvinilj sakinilj ir konstatuojamqjq - jie dazniausiai
pasakomi saukiamai: - Tai tu man! - Taip greitai visur suspeti!!
(Lz. Pel.). Ne jums vieniems p 0 n aut i! (J. Balt.). 0 jei ark-
1ys pasibaidys? Apsivers veiimas. Kas tada? G r j i t i (J. Mikel.).
Reikia prisiminti, jog neigiamieji infinityviniai sakiniai gali biiti ir
netaisyklingi: Man n e g aut i tokio darbo (- As negausiu ...
Man nejmanoma gauti tokio darbo). Jam neb ii t i geru muzikantu
(- Jis nebus geras muzikantas).
gali biiti laikomas vardine tarinio dalimi, prie kurios nesunkiai pritampa
grynoji jungtis, pIg.: B u v 0 sekmadienio r y t a s
(Lz. Pel.). ir Sekmadienio r y t a s. Vis delto pirml!H sakini praktiskai
patogiau Iaikyti dvinariu sakiniu, 0 antrqji - vienanariu, kurio
vardininkas tik artimas tariniui, bet tera tik pagrindinis nominatyvinio
sakinio narys. Toks nominatyvinio sakinio predikatinis centras neturi
aiskaus asmens rodiklio, tad cia iziiirime beasmeni sakini.
§ 109. IS antrininkilj sakinio dalill nominatyviniame sakinyje
problemq nekelia tik pazyminys. Kai jis yra, tai nomi~atyvini sakini
Iaikome ispiestiniu: Be kamino liisne1e buvo. / Z emu t e 5
d u r y 5. Try sma z 1 1 a n g a i. Bet 1 aim e,
1 aim e ! Apsakyt nemoku (B. Brazdz.). Dan g a u 5
auk s t u m a 5! Net galva apsvaigo.
Ivairiis pazyminiai nominatyvini sakini gali isplesti netgi Iabai:
IS ai dvidesimt 5uant5pauduotv lapel
i V. 1sdalY5i vi5iem5 po vien~ (K. Bink.). Dan g u 5 i r
j a una t v e k v e p u 0 j ant i j ii r a. Tik ta vr5, tik
tavr5 tenai nerandu (S. Ner.).
Beje, jeigu sakinyje Iabai pabreziamas biidvardiskasis zodis, ji tinka
Iaikyti tariniu, 0 vislj, sakini dvinariu: B a 1 s u 5 b a 1 5 U 5
iioge1iv 5muikavimas (Vaizg.).
Sakiniai, kuriuos salia vardininko pavartota tikra aplinkybe ar papiidinys,
Iaikytini tarpiniais tarp nominatyvinill ir dvinariq sakinill:
Gal e k aim 0 s vir tis iP. Cvir.). R y tea n t
k i e mol i una i (J. Avyz.). S t a ita u 1 a i s k a 5.
Net dalelytes ar jaustukai gali nominatyvini sakilli priartinti prie
dvinario: J a u m i est a 5! Bek greiCiau! (P. Cvir.). T a i
s a 1 tel i 5! 0 k~ rieCia jU5 j oiio rag~, maii ukai? J. Bale.).
Nominatyvinis sakinys gali eiti ir sudetinio sakinio savarankiskuoju
arba salutiniu predikatiniu demeniu: v i d urn a k tis, 0 ji
nemiega (1. Sim.). IS t It i nor 5 i r 5 k r u z del e
kam ji gera daro ar nauda is jos kokia? (V. K}ev.). Jei vasaro5 deginanti
kaitra - u 0 d V deb e 5 J' s (LKZ V).
Kartais nominatyviniai sakiniai jungiasi i virtin~ ir sudaro kelill
demenq sudetini sakini: V i (; n 0 5 d u r y 5, kit 0 s, k 0 rid
0 r i u 5, k i e mas, d u r y 5 - ir as jau poiemio kara-
1ysteje (B. Sru,?g.). L auk a 5, k e 1 i a 5, pie v a, ~ r ~
i i u 5, / S i 1 0 j u 0 5 tam e 1 .v n Il, / Deb e 5 e -
1iv tankU5 iia5 / 1r graudi graud
d Ii i n a (J. Aist.).
§ 111. Pagal turini ir funkcijas reikia skirti kelias nominatyvinill
sakinill grupes.
Tipiskiausi yra egzistenciniai, arha aprasomieji bei pasakomieji,
nominatyviniai sakiniai - jais konstatuojama kolcia nors situacija, faktns
ar dllikto egzistavimas: K 0 v 0 p a b a i g a. Is naktie5
Nominatyviniai beasmeniai sakiniai
§ 109. Vienanaris sakinys, turintis predikatini centrlj, is vieno
daiktavardzio ar ji atstojancio kito zodiio vardininko, kuriuo pranesama
apie ko noIS egzistavimll, pasirodymlj" vadinamas nom i n a _
t Y v i n ius a' kin i u (pIg. lot. nominativus _ "vardinin-
kas").
Nominatyvini sakini lemia du faktoriai: 1) viSIl predikatumll sukaup~s
vardininkas, 2) pranesimas apie kokio noIS fakto, dalyko egzistavimll
ar pasirodymlj" pIg. daikto pavadinimlj, Vilnius ir sakiniu virtusi
tlj, pati zodi: Vilnius! Ziiirim, 5tovim be iodiio ... (K. Brad.). Nominatyviniam
sakiniui labai svarbu intonacija: ja is dailcto pavadinimo ir
sukuriamas pranesimas. Intonacija su atskiram sakiniui biidingomis
pauzemis nominatyvini sakini sudaro savarankiskll, gramatiskai nepriklausomll
nno kon!eksto, nors pagal prasm~ tas sakinys, iinoma, susij~s
su kontekstu. Siuo atzvilgiu nominatyvinis sakinys skiriasi nuo nepilnojo
pasakymo (sakinio), kuri gali irgi sudary.ti vienas daiktavardiio
vardininkas (pIg. 114): - Kas ten traih? - E viI k a 5, dient
mat uiuodiia (A. Baran.)
Nominatyvini sakini sudarantis daiktavardiskojo zodzio vardininkas
yra tipiskiausias vienanario sakinio pagrindiI!is narys. Ji nelabai tinka
Iaikyti nei tikru veiksniu, nei tikru tariniu. 2inoma, yra motyvq nominatyvinio
sakinio vardininkll laikyti ir veiksniu (tai biidingiausia vardin.inko
funkcija sakinyje), ir tariniu, nes tarinys reikalingas kiekvienam
sakhiui, be to, i nominatyvinio sakinio centr~ ieinantis vardininkas
graiiai paial~ (B. Sruod.).
Asaros iieduose gailios (J.
Dainos kaimie
(K. Brad.).
b) Artimi egzistenciniams yra nominatyviniai sakiniai, kuriais
skelbiama, kad daiktas ar reiskinys atpazjstamas, nurodomas, ivardijamas:
Buvo besuk4S j ke1il}, bet netiketai pastebejo skersai upe, iitiestl}
lynq.. K e 1 taB ... (J.AvyZ.). Vyrai, iiiirekite, va, m ii s i s _
k i a i, k a u n i i k i a i (B. Sruog.). Kai vienas vienuolis nu~o
vanden5, klauso: k ii d i k i 0 v e r k 5 mas (1. p.).
c) Nominatyviniu sakiniu gali biiti pranesamas stebejimasis kokiu
nors faktu ar situacija: T a i 0 r a s, 't a i 0 r a 5, - inekejo
jeidamas j vidy (K. Jank.). E pus e 1 e 5, p u i e 1 est ° s
n e 5 u r ° k u ° t ° s! / Tankios, aukitos ir lieb05 ... (A. Baran.).
0 tam sum a! 0 t rum par e g i sku _
mas! Kada pries brolj brolis lard4 kelia! (Just. Marcink.).
Kontekste nominatyviniais sakiniais virsta ir ivairiis vardininko
formll turintys pavadinimai, iskabos ir pan.: Stovejo raudona ir ialia
5palva dryiai nudaiytas puikus 5tulpas 5U lenta, taisyklingu lietuvisku
paraiu: S a k a 1 y n e. V i d man t a i. D a r i i n i n _
k a i (Vaizg.). Be konteksto tai biitq tik daiktus pavadinantys iodiiai
ar j'l junginiai.
R y t a s. T a k a s. Gel e 5. /
Aist.). S e n a 5 vie i but i 5.
C i y... Ko cia mudu atklydom ieskoti
§ 112. Intonacija hip sakiniai kontekste isskiriami it tokie pasakymai,
kurie neturi 'nei tikro predikatinio centro, nei kokiq nOli sakinio
daliq, nei is viso hip nors gramatiskai skaidomi, - vis, jq turini
sudaro pranesimas apie koki nors jausm" modalini vertinim, ar pan.
dalykus: A - a ! Dabar 5uprantu... G era i... (V. Kud.). Bet
v a. Nearniinai taip buvo (B. Brazdi.).
Tokie neskaidornieji pasakymai, sudaryti is sakinio dalimi neinancio
iodzio ar labai glaudiios jq samplaiko., sll1ygiikai vadinami b e _
n a ria i s s a kin i a i'j ij tikrqjll jie ne.turi tiltro .akiniui
biidingo struktiiro. modelio ir yra savotiikai ':kvalisakiniai' (tatiamiltii
sakiniai). .
Benarius sakinius gali sudaryti sakinio intonacij, turintys:
a) jaustukai: C 11a. Kvailys! Apgavo jie tave,
(Just. MarcinkJ. - A! - suSuko Kurmelis. - Ir judu cia
" a p s ,. ? (Ze~.). Aulo ellena. D e j a. Ir paciai ilgiausi,u
ateina galas (R. Savel.).
b) dalelytes: (Ker,utiene) Viespatie, k{ijp jis lenliasi. (Ker,utis)
T a i p, t a i p, Petrai... LenlUesi, tadum baslj prarUfs
(K. Bink.). - Nieko sau merga, bet argi mum5 5U Zlabiai. giminiuoti5i
- Taigi, taigi, - pritare vyras (V. Krev.). Ui Juoso teketi? 0
n e! Nhkada (Mair.).
apgavo
b e -
na.kciaj
ie tau!
c) iodiiq samplaikos: S e. t. a. i ;, a u, tau 1.. (Zem.).
Pel). POllui dar neuitektll tr~~ub1J.nes. N u
e
r t i k r a i n e
~Itacia~ P10niene nesigaili, kad JJS dmgo. ,
(I Simon.). . .. ., dagumo (kalbos etiketo)
. Prie benariq sakiniq pnskmaml 1':. ~an. ras m dekojim, ir
pastoviis posakiai,. kuriais reiski~~:a~ve(~~l;~:~iln.). y S~'die, brolel~ai
pan. dalykus: (SImas)? Laba 0 . n e _ atsake vyra5. - D e (J.
J~bl.). - Gal kayos. - n e" . . ..,
k u J (A. Vend)' ." . sudaro atskiru saklmu patelklaI~1
Savit", benanq saklmq at.mkam'l . , Kalbi kaip tavo tevas k~daJ..,
V va vaJ e J. I~ ~. Ja'
kreiplmal: a,. ' 0 M tin a S v e n C J a u. s .
se kalbejo (V. Krev.). - t'
o
reros nei ji vaikio, 0 daIIOS klau'1
~ k ti Dar nema e me 0 , k' . .
- ve susu 0 pa . -. .. d' ., vokatyviniais so. mlalS. .
sia (Zem.). Tokie s~k~mal.v~ ma:r;it~~kanciq sudetinio sakin:io p.redlk~Vientisinill
sak~m~ ~ll J.uos 1.1 sandar~ gali parOdytl tokio.
tiniq demenq) pagnndml skllstym", pag ,
schema:
Vientisiniai sakiniai
/ "Asmeniniai ~easmTi~ .,
/ " .. D ./.. Vienananal Benanal. ., VI'enananal vmanal / . "Dvmanal
., /.. \ "/
/. '" . t iliDrezt Neapibrezt.
Apibreit. Neapibrezt. Aplbendr. :' P', . /. '\.. I
Pap\:a/ Infinityv. Nommatyv.
l'r VI'sn riisin beasmeniai sakiniai gali biiti pilniejiIr asmeniniai, .ˇ .ˇ
ir nepilnieji.
Nepilnieji ir eliptiniai sakiniai . _.
. . . .., atskiru sakiniu gah buh
t 113 Tekst.e ar tam tlkroJe sltuaclJoJe d rA
atitinka tik sakinio
3' k . pagal savo san a .ˇ
isskiriamas pasakym~ ˇ. un~ '. Kas vaiiuoja? _ Pet r a 5,
dali ar sudetinio sakmlO de~~uI .. ;- I i K u r i e n y... - at-
atsake Vince. - IS ku)r v~JU?J~' v~ndens. 0 sa 1 t a 5, 0
sake Vince (M. Valan.. ;asaJ
g a i v i n I} 5!.. (K. Bra ')'. k" dali ar sudetinio sakinio
Pasakymas, kuri s.uda.to_~tS~ll' .~a:n~~ kit a konstrukcija, s't1ygisdemenl'
atitinkantis ZOdIS,zodZlq J~ngl Yk '1 n i u Tai tik teksto
'1 UOJU sa .
kai vadinamas ,n e p !. n _. odeli ˇ be teksto nesupra~t~sakiniai,
neturintys. sa~lmam\ ~u~mg'l :kinia~s biidingi du b~uoz~:
mi neaiskiis. Vadmasl, ~ep~II1esl.~Ts s nuo konteksto ar sltuacIsa~daros
nepilnumas it dldehs prl ausyma
jos.