B1 poskyris
Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai Nelietuvišky tikriniy vardy rašymas Daugiskaitiniai ir vienaskaitiniai daiktavardžiai Savybiniy jvardžiy vartojimas
Tekstas
Ně véltui sákoma, käd geriaý víenq kařtq pamatýti, negú šimtq. karty gir-déti. Tbdél jaü sený senóvéje žmónés, suprasdamí šió principo teisingúmq, stén-gési výkti [ kitäs šalis, käd susipažintij sú jý miéstais, žmonémis, mókslais, pa-miňklais. Müsy laikais {tókias kelioněs léidžias milijónai žmoniý. Pasáulinj turízmo mästq ródo tokié skaíčiai: 1950 m. büta 25,3 milijóno turisty, o 1980 -265 milijónai. Vis daugiaú žmoniý panoréje gáli pamatýti Europos civilizácijos lópšj Graikij^. Nukäke j Aténus, jié sävo akimis išvýsta Akrôpolj, jspflding^-sias Partenono, Propiléjy, Nikés iř kitý ántikos šventýkly iř kitý statiniý liéka-nas. Kaip žmogús túri jaůstis váikščiodamas Olimpijoje iř sävo kójomis liésda-mas Hěros šventýklos grindis? Paváikščiojes takaís iř keliaís, kuriaís žingsniä-vo žymieji graíky filosôfai iř rašýtojai, mókslininkai iř skúlptoriai - Heraklitas iř Demokritas, Platonas iř Aristótelis, Herodôtas iř Ptoleméjas, Eschilas iř So-fôklis, Euripidas iř Ezôpas, Mironas iŕ Fidijas, - kitaíp suvóki iř müsy laiky kultúry bei civilizaci^.
Kiekvíena^ iš müsy viliója Itálija, jôs seníeji miéstai - Romä, Neäpolis sú rukstančiu Vezúvijumi, Venécija sú sävo kanálais, Medičh} Floreňcija, kuř pa-matýsi Mikelándželo šedévry. Ó kuř dár Gěnuja, Päduva, Müänas, Modena, Párma, Bolónija. Gali sakýti, käd Itálijoje käs miéstas taíátviras muziéjus. Kíek juosé ámžii} ámžiais kauptý měno tuřtij - architektfiros pamiňklij, vaizdúoja-mojo měno kuriniý, turtingy bibliotéky iř archývy!
Daúg nuostabiý měno, kultöros iř těchnikos dalýki} smalsiám žmógui siu-lo Ispánija iř Prancüzijä, Vokietijä iř Olándija, Áustrija iř Šveicárija, Švědija iř Čěkija. Madridas, Parýžius, Miünchenas, Prahä, Stökholmas iř Briuselis - taí miéstai, kurie gáli paténkinti kiekvíeno išrankaús turisto póreikius.
lurizmas pliňta iř Lietuvojě. Jos turisti} Mekä yrä Vilnius. Šis miěstas, ně kařta^ istórijos bůvyje dégintas, pléštas iř griáutas, käd iř neprilýgsta, sakýkim, Peterbůrgui ař Budapěštui, žávi ně víenq svéčia^ Mät ilgi ámžiai suformávo labaísávitq miésto architektury, kuř jdomiaí susipýné gotika iř renesánsas, ba-rókas iř klasicizmas, moděrnas iř eklěktika. Vilnius išsiskiria iš daúgelio di-džiýjy miésty sävo glaudžiú ryšiů sü gamtá. Dvi úpés - Neris iř Vilnia, gausýbé
Kaip sakyta „Autoriaus žodyjc", B paskyriai, autoriaus nuomone, eitini po to, kai išeiti A poskyriai. Ypač tai svarbu pradcdanticsicms arba silpniau mokantiems, nes B poskyryje tekstas tuři sudétingi], neišmoktij konstrukcijij.
36
párky, kurie tiesióg ribójasi sú natflraliaís miškaís, kaívos iř médžiais apsodin-tos gátvés beiáikštés suteíkia Lietuvós sóstinei nepakartójamy, žavingy brúo-
Žl}.
Vilniy sú kitaís miéstais júngia geležinkeliai, pléntai iř avialinijos. Vilniuje gali sutikti turisty iš Súomijos, Norvěgijos, Rumúnijos, Vefigrijos, Beígijos, Án-glijos, Áirijos, Kanádos iř Jungtiniy Aměrikos Valstiji}. Pasitáiko svečiý nět iš Kinijos, Japónijos ař Áfrikos šaliý. Supraňtama, jý ýpač daúg iš kaimýninés Lénkijos iř kitý artimýjy valstýbiy. Vis daugéja iš Vokietijos Federácinés Res-públikos. Niékas nesistebi, kai Vilniaus gátvése sutinki vókietj, súomj, lénkq, ček^, bulgár^, tuó labiaů amerikiét j turisty ař dél kokiý reikalý atvýkusj biz-niériy.
Gramatika
§9. Pateiktame tekste daug tikriniy daiktavardžiij, kurie nuo bendrinii| visy pirma skiriasi tuo, kad jie pradedami didžiaja raide. Tai tik išorinis požymis, bet apibüdinti, kuo bendrinis daiktavardis (angl. common noun, vok. Gattungsname, pranc. nom commun) skiriasi savo esme nuo tikrinio daiktavardžio (angl. proper name, vok. Eigenname, pranc. nom propre), ne šio vadovélio uždavi-nys. Tuo labiau to nereikia, kad visose kalbose daugiau ar mažiau jy suvokimas artimas.
37
99