B poskyris
Esamojo laiko atematinés formos Esamojo laiko šaknys Esamojo laiko vartojimas ir reikšmés {žymio kilmininkas
Tekstas
MüsQ Némunas - nedidelé íipé. Pagaí iígj pasáulyje yrä turbut ně mažiau kaíp šimtas úž j[ ilgesniQ upili. Taciaü müms ši úpé - ilgiáusia, didžiáusia. Némunas - músij üpiu upéliq tévas, brangús téviškés gamtós tuŕtas. Nejmänoma jsivaizdúoti, kaíp atródytu Lietuvä bě Némuno, nejmánoma aprépti musí} krášto gamtós bě júros iř jós pakrántés, bě kalvótq aukštumQ, ežerťj, mišký. Ně véltui Líetuvq mégstama vadinti Némuno kraštíi.
Daügelis jaü ésame jsimine Némuno iígj - 937 km. Tiesiú táikymu nuó úpés versmíQ ikí žióčiu - apie 400 km. Taígi úpé ganä vingiúota. Tekédama per lýgumas, ji sukinéjasi, kilpinéja, ýpač aukštupyjě. Sukinéjasi úpé visQ pasáulio šaliQ kryptimis, kařtais nětgi toldamä nuó juros iř artédama prie sävo versmiíj. í Némuna^ [teka apié 220 jvairaús dýdžio üpiij iř upéliij. Jý beňdras iígis -7590 km. Ö jéigu suskaičiúotume, kíek kilometri} túri iŕ tié upéliai, kurie jteka j Némuno iňtakus, taí yrä visas Némuno upýnas, gáutume iígj, kurió užtěktij maždaúg dúkart žémés rútuliui apjúosti. Upýno plótas - daugiaú neí 98 tükst. kv. km, vadinasi, pusaňtro Lietuvôs plóto, nes patsaí Némunas iř kaí kurie iň-takai prasideda iŕ téka ně Lietuvojě.
Némunas, kaíp iř kiekvienä úpé, dalijamas [ tris ätkarpas: áukštupj, vidú-rupj iŕ žémupj. Aukštupýs - nuó versmiQ iki Gaŕdino aukštumQ. Tai seniáusia úpés dalis. Klónis platús, erdvus, nuožulniaís šlaítais, tékmé létä, srovés kriti-mas nežymús. Čia úpé daugiáusia rytQ-vakarý linkmés, sukinéjas, plačiaí kilpinéja, něs téka búvusio priešledýninio éžeradugnú.
Vidúrupis, apýtiksliai nuó Gařdino iki Kaúno märiu, yrä jaunesnis. Klónis, skródžiantis kalvótas paskutinio apledéjimo áukštumas, gilús, stačiašlaítis. Tékmé nukrýpusi j šiáure, vagä nuolydésné, viétomis krifita pó 70 cm kás kilometra^ Dugně pasitáiko išplautQ rieduliQ, kaíkuryrä nedideliQ sleňksčiu. DidesniQ révQ apié déšimt.
Žemupýs jauniáusia Némuno dalis. Paleí vága^ čiä plýti lýgumos, taígi iŕ úpés núolydis nedidelis, apié 15—20 cm käs kilometry. Tékmé vakarý linkmés, létä. Čiä nuguídoma nemažaí síjnašu. Tiesä, paskutiniú metu iš sraunóko vidú-rupio sú nešmenimis nusiléide vándenys sustója Kaúno máriose, aprimsta ir čiä paliéka nešt4sias drumzlěs. Žemupýs trumpěsnis iŕ úž áukštupj, iř úž vidú-rupj: aukštupýs - 400 km, vidúrupis - 300 km, žemupýs - 200 km. Tai ródo, käd müsu úpii} upélii} tévas tikraí jáunas, mät seniyy pasáulio úpiu žemupiaí iŕ vidúrupiai ilgi, ó aukštupiaívisái trumpi belike.
54
Úpés keitimasis aukštupyjě, vidúrupyje iř žemupyjě šíek tíek přímena žmo-gaús gyvénimq. Áukštupio kilomětrai - tat jaunýstés mětai: sraunú, vingiúota, týra [...]. Vidúrupis - energingas iŕ tóks darbús, käd net áukštumas pragráužia. Jó grôžis - taí núveiktas dárbas, išgilinti skařdžiai iŕ teräsos. Žemupýs - bran-dós, ó galóp iř senátvés žiňgsniai - léti, mijslüs.
Pagaí Č. Kúdab^ Gramatika
§19. Šiame skyrclyjc pakalbčsime apic kalbinčjc litcraturojc vadinamus atematinius veiks-mažodžius, tikriau jij formas (angl. athematic formation, vok. athcmatische Bildung, pranc. formation athématique), kurios žinomos ir kitoms indocuropiečiij kalboms - sen. graikij, lotynq ir kt. Tai periferinis lietuviij kalbos dalykas, pasitaikantLs tarmčse, scnuosiuose raštuose ir tik spo-radiškai dabartinéje bendrinčje kalbojc. Todčl šis skyrelis skiriamas daugiau patenkinti smalsu-mui negu bütinumui: norintis gali jj ir praleisti.
Daugiáusia dabar tcnka susidurti su atcmatinémis vciksmažodžio buti esamojo laiko for-momis. Esamasis laikas yra, gali sakyti, išlaikcs visq paradigmy:
aš                     cšmi
tu                     csti
jis, ji, jic, jos        čsti
55