959
žiotys
žinýba (1) sistema jstaigu,, priklausančiu. kuriai nors val-
stybinio valdymo šakai žinyblng||as,  ~a (1) priklausantis žinybai, pavaldus.
~umas (2)
žinýbinllis, ~é (1) — 2 i n y b a: 2. pavaldumas. Z. butas
žinýbišk||as, ~a (1) -+ ž i n y b a.  ~ai prv. ~úmas (2) žinijá (2) žiniu. visuma
žinýnas (1) žiniu. rinkinys (leidiniu. rušis): Fizikos ž. Agronóma ž.
žln||ios dgs. (4) mokéjimo, išsilavinimo turinys, informa-clja: Daug pateikiama žinynuose, enciklopedijose. Istorijos ž. Turi ~itj, het sUpnai mqsto
žyn||ýs, ~é dht. (4) 1. istor. pirmykštés religijos kulto tarnas. 2. pri;, kas visk^ žino, atspéja; burtininkas
žynýsté (2) buvimas žyniu
žiniuônllis, ~é dkt. (2), 2iniuon||is, ~iés v. (4) burtininkas, žynys
žinoma modal. tikrai, be abejo: Jis, ž., taip nepadarytu. Aš, ž., netyléjau
žinomllas, ~a (1) 1. kúri visi žino, pažista: Visiems ž. žmogus, dalykas, ivykis. Mokslui ž. reiškinys. Kiek man ~a (kaip ~a), jis geras darbininkas. Nebuvo tiksliai~a. 2. daiktas (dalykas) (be abejo). 2. garsus: 2. daili-ninkas. ~úmas (2)
žinóllti, žino, ~jo 1. turéti žini^, žiniu., duomemi, infor-macijos: Aš tai žinaú iš patyrimo. Savo verte ž. Jis nežinójo, kaip pasielgti. Daryk, kaip (sau) žinai (kaip nori). Dabar ~si neklausyti! Tai visiems ~tina. Ne-žino, kaip besipuošti (labai puošiasi). Daug greit pasensi (flk.). \\ sngr.: Žínaúsi, ko vertas esu. Jis ne-sižino, kq daro. ~fcts su savo namais (k% nori daryk)! Tesižinai (jo reikalas)! 2. ntk. = p a ž i n t i 1, 3; 2 mokéti; išmanyti 1. ~jimas (1) žinôvllas, ~é dkt. (2) kas gerai susipažines: Prekiu ž. žinúté   (2)   glaustas   pranešimas   apie   ivyki, fakta;
Laikraščio ž. žiobriné||ti, ~ja, ~jo džn. mžb. ž i o b r i n t i žiôbrin||ti, ~o, ~o lem. ištižusiam eiti, žioplinti: Kur taip ~i? ~imas (1)
1 žióbris (1) žr. ž u o b r i s
2 žióbris (1) zool. karpiniu. šeimos versliné juru, žuvis, nugaroje turinti nežvynuotij, vagele., neršianti upése (Vimba vimba)
žiôb||ti, ~ta, ~é ryt. balsu rékti, plyšoti: Jis pradéjo ž. žiodiklis (2) žiodomasis ;rankis 2iódin||ti, ~a, ~o žr. ž i o d y t i
žiód||yti, ~o, ~é prp. ž i o t i: Z. arfcíj. Búrna, nasrus, snapq ž. || prk.: Žirkles, mintuvus ž. ~ymas (1)
žiódmenllys, ~w v. dgs. (3a) žr. ž i o m e n y s
žiógas (3) zool. žalias šoklus vabzdys, kuris čirškia trindamas viena. antsparni i kita; Žaliasis ž. (Tettigonia viridissima). 2. čirškia
žiogélis (2) 1. zool. devynbalsiu. šeimos paukštelis, turin-tis panašu. i žiogo balsa. (Locustella): Upinis ž. (L. fluvi-atilis). Nendrinis ž. (L. luscinioides). 2. spyruokliškai sulenkiamas smailus segtukas drabužiams sukabinti
žiôgis (2) tarm. pavasari tetekantis, vasara. išdžiústantis upelis, vadaksnis
žiógnagé (1) bot. erškétiniu. šeimos plaukuotas prieskoni-nis, vaistinis pievu.ir misku, augalas (Geum): Raudonoji ž. (G. rivale). Geltonoji ž. (G. urbanum)
žiôgrin||is, ~é (1) -♦ ž i o g r i s   2: ~é tvora
žiôgr||is (2) 1.  statiné tvora, pinučiai:   Gerq galq užtvériau. Stovi žirgeliai prie nauju ~éiťt/ (d.). 2. tokios tvoros statinis
žiojé||ti, žtôji, ~jo búti prasivérusiam: Prie pat masy, ~jo gili praraja. ~jo lapés ola. ~jimas (1): 2aizdos ~j»maí
žioméné   (2)   bot.  lflpažiedžiii.  šeimos dekoratyvinis,
aliejingas augalas (Dracocephalum) 2iómen||ys, ~tj v. dgs. (3a) 1. nasrai, žiotys: 2uvies ž.
2. žiotys (audžiamo audeklo) žiom||uô, ~eňs v. (3a) žiojinti kiaurymé:  Ugnikalnio i.
(krateris). Gr^žinio ž. žiópčiollti, ~ja, ~jo 1. tarpais išsižioti ir vél susičiaupti:
~ja kaip žuvis, ištraukta iš vandens. 2.  šnek. niekus
šnekéti: Kq tu čia       lyg kq išmanai! ~jimas (1) žiópla b. (1) menk. kas nieko neišmano, žioplys, vépla:
Nebuk toks ž.!
2iôpl||as, ~ô (4) menk. negudrus, išvépes, išsižiojes: Jis
visai ž.  Kur eini, ž.  daikte! ~al prv.: ~ať padaryti.
~ýbé (1). ~úmas (2) 2ioplé (4) menk. búrna, nasrai: Užčiauptí, užkišti žiôpk
(nutilti; nutildyti) 2iopliné||ti, ~ja, ~jo džn. mžb. žioplinti: Kur
dabar ~ji? ~jimas (1) 2iôplin||ti, ~a, ~o menk. išsižiojus, nieko nematant eiti:
Kur ~t pro sali! ~imas (1) 2iopl||ýs, ~é dkt. (4) menk. nepastabus, negudrus, žiop-
las žmogus žioplýsté (2) žioplumas, kvailysté žiopsé||ti, žiópsi, ~jo žr. žiopčioti 1 2iopsó||ti, žiôpso, ~jo 1. išsižiojus buti, laukti, stovéti:
Žiôpso iš nustebimo.  Ko, iki ausu išsižiojus, žiopsai?
2. néra kada, reikia skubéti. 2. be reikalo kur žiuréti,
vépsoti:   Nežiopsók,  kur varnos lekia!   Pro langq ž.
~jimas (1). ~tojas, ~toja dkt. (1) 2iópt išt. 1. išsižiojimui žyméti: 2.  ir išsižiojo. 2. iš-
tarimui, pasakymui žyméti: Senelé né ž.  (visai nieko
nesaké). 2ióptelé|!ti, ~ja, ~jo 1. kiek išsižioti: 2uvelé
~jo porq kartu, ir nebegyva!  2.   ištarti; pra(si)tarti:
Neiškentes ~jo žod% ir jis. ~jimas (1) žióra (1) gaisas, pašvaisté, atspindys žior||úoti, ~úoja, ~ávo 1. rusenti: Anglys dar ~úoja.
2. žéruoti, spindéti, šviesti: Toli ~úojo žiburys. Stogas kiauras, ~úoja dangus. \\ prk.: Pyktis ~ävo jo akyse. ~ävimas (1)
žiotélé (2) bot. lapo odelés plyšelis, pro kúri augalas
kvépuoja (storna) 2ió||ti, ~ja, ~jo verti burnq, nasrus. || sngr.: Jo búrna nejučiomis ~jo.fi.   Jis buvo besižiójqs sakyti.   \\ prk.: ~jos» žiedai (skleidési). ~jimas (2). ~jimasis (1) žiotýnas (1) geogr. upés išsišakojusios žiotys, delta: Ne-muno ž.
žió||tys, ~čí«i dgs.  m. (1) 1.  metmenu. tarpas, kuriuo leidžiama šaudyklé.    2.    nasrai:   2véries, žuvies ž.
3. anat. anga iš burnos i nosiarykle (faucium). 4. bot. angelé, vedanti \ vainikélio ar taurelés vamzdeli (faux).