Šiandien mes suprantame, kad miestas yra mūsų įprastinė gyvenimo vieta ir gyvenamosios aplinkos
sudėtinė dalis. Mes žinome, kaip miestas atrodo, kokia jame architektūra, kaip veikia jo
infrastruktūra ir kokios įtakos jis mums turi. Dauguma žmonių arba mieste gyvena, dirba, arba bent
kartais jame lankosi. JTO (Jungtinių tautų organizacijos) duomenimis, dabar miestuose gyvena
maždaug 3,5 [trys su puse] milijardo žmonių. Tai beveik pusė mūsų planetos gyventojų.


Miestai ne visada buvo peizažo sudėtinė dalis. Įdomu, kaip ir kodėl miestai atsirado? Kas gyveno
pirmuosiuose miestuose?


Iš archeologų radinių galima spręsti, kad pirmosios gyvenvietės, kurios turėjo miesto bruožų, buvo,
pavyzdžiui, Jerichas Palestinoje arba Byblos Libane. Egzistuoja daug teorijų, aiškinančių miestų
atsiradimo priežastis bei mechanizmus.


Ekologinė teorija tvirtina, kad miestai gali atsirasti tik ten, kur yra tinkamos gamtinės sąlygos.
Labai svarbu yra geras klimatas bei derlinga/naši dirva. Tai leidžia didinti žemdirbystės
produkciją.


Viena iš seniausiųjų teorijų sako, kad būtina miesto atsiradimo sąlyga yra turgus. Jis užtikrina
reguliarius prekių mainus.


Dar esama, pavyzdžiui, religinės arba gynybos teorijų; pastaroji teigia, kad miestai atsirado dėl
būtinybės sutelkti/koncentruoti didesnį gyventojų kiekį vienoje vietoje, nes tiktai taip galima
veiksmingai gintis.


Specialistai sako, kad būtina miesto atsiradimo sąlyga yra pastovios/nuolatinės būstinės
atsiradimas. Seniai seniai/Kadaise žmonės klajojo. Toks buvo gyvenimas. Bet neolito laikais (tai
buvo 10 tūkstančių metų prieš Kristų) žmonės tapo sėslūs. Jų įprastinė veikla jau nebebuvo gyvūnų
medžioklė ir augalų rinkimas, bet žemės ūkio produktų auginimas bei gyvulių veisimas. Kaip visada,
ir čia yra/esama išimčių. Dar ir šiandien egzistuoja kelios klajoklių tautos.


Milžiniškas miestų išsivystymas yra paprastai siejamas su pramoninės revoliucijos pradžia. Tada
prasidėjo neįtikėtinas pramonės centrų plėtojimasis, lydimas smarkaus populiacijos augimo. Miestai
išaugo. Šis procesas vadinamas urbanizacija.


O kokie yra pagrindiniai miesto ir kaimo skirtumai? Miestas turi būti visų pirma pakankamai
didelis; kitas jo bruožas ‒ didelis gyventojų tankumas, socialinė bei profesinė bendruomenės
struktūra (miesto žmonės paprastai dirba ne žemdirbystėje, bet versle, pramonėje bei paslaugų
sferoje); yra ir daugiau specifinių bruožų.


Miesto gyvenime dominuoja neasmeniniai santykiai, anonimiškumas ir tikslingumas. Gyvenimas mieste
gali turėti ir teigimų, ir neigiamų pusių. Viena vertus, čia didesnė paslaugų pasiūla, geresnė
sveikatos priežiūra, lengviau prieinamas išsilavinimas. Be to, miestas yra verslo bei pramogų
centras, jame kur kas turtingesnė kultūros bei sporto pasiūla. Mieste lengviau susirasti darbą.


Antra vertus, negerai yra tai, kad žmonės beveik neturi progos pabūti gamtoje, mieste prasta oro
kokybė, didesni gyvenimo kaštai ir, aišku, miestiečiai patiria žymiai daugiau stresinių situacijų.
Be to, blokiniuose namuose gyvenantys miesto žmonės labai dažnai net nepažįsta vienas kito.
Didesniuose miestuose dažnai būna ir didesnis nusikalstamumas, čia telkiasi benamiai bei kiti
individai iš visuomenės periferijos.


Daug žmonių keliasi iš kaimo į miestą dėl darbo. Dabar regima ir nauja tendencija: miestiečiai
statosi sodybas miesto pakraštyje, nes nori bent trumpam pabėgti nuo miesto triukšmo.