Mazurová Lenka

                                                                                             341746


                               Kraštovaizdis – žmogaus pakeista žemė




Seniai seniai mūsų planetą dengė tik miškai, tik žmogaus nepaliesta gamta. Bet kai žmonės pradėjo
daugintis, kraustytis iš vietos į vietą ir apgyvendinti naujas teritorijas, kraštovaizdis pradėjo
keistis. Žmonės dirbo žemę, sodino javus (kviečius, miežius, avižas, rugius), vėliau – daržoves ir
kitas maistines kultūras. Taip pat pradėjo auginti gyvūnus – ožkas, karves, arklius, vištas.

Kraštovaizdis keitėsi, nes žmogui reikėjo vis daugiau gyvenamosios erdvės – vietos namui
pasistatyti, tvartams, svirnams ir kitiems ūkiniams pastatams, gyvulių aptvarams. Žmonės pradėjo
kirsti medžius, statyti namus, dirbti laukus.

Seniausioji statybinė medžiaga buvo mediena, po to žmogus išmoko degti molį, atsirado keramika,
plytos, žmonijai vystantis  ir tobulėjant, buvo vartojami vis geresni įrankiai ir kokybiškesnės
medžiagos. Tobulėjant įrankiams ir vystantis žmonijos intelektui gerėjo pastatų kokybė, plėtėsi
gyvenvietės. Tačiau tuo pačiu pablogėjo gamtos būklė. Žmogui reikėjo vis daugiau erdvės, kuri buvo
atkovojama iš gamtos. Miškus šiandien naikina gamyklų teršalai, upes – šiukšlės, gyvūnus baido
triukšmas ir t. t. Gamtai kenkia ir kalnakasybos pramonė. Didžiausi kalnakasybos regionai Čekijoje
yra Ostravos regione ir Mosto apylinkėse.

Dabar yra daug žmonių ir organizacijų, kurios kovoja, kad išgelbėtų bent paskutinius nesunakintos
gamtos likučius.