Mazurová Lenka

                                                                                             341746


                         Visata (kosmosas), Žemė, gyvoji ir negyvoji gamta


Šiuolaikinė visatos atsiradimą aiškinanti teorija vadinama Didžiojo sprogimo teorija.

            Visata yra begalinė erdvė, kurioje yra daug žvaigždžių, žvaigždynų, planetų,
nykštukinių planetų, mėnulių, palydovų, asteroidų, kometoidų ir t. t. Mūsų sistema vadinama Saulės
sistema. Saulės sistemą sudaro pagrindinė žvaigždė – Saulė, aštuonios didžiosios planetos –
Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas, trys nykštukinės
planetos su savo palydovais, asteroidai ir kometoidai. Ir, žinoma, visi šie kūnai sukasi apie
Saulę.

            Pirmas žmogus, pakilęs į kosmosą, buvo Jurijus Gagarinas – rusų kosmonautas. 1961 m.
balandžio 12 d. Jis vieną kartą apskriejo (skrieti, skrieja, skriejo) aplink Žemę. Jo skrydis truko
108 minutes.

            Pirmas žmogus, išsilaipinęs Mėnulyje, buvo Neil Armstrong (Neilas Armstrongas), tai
įvyko 1969 m. liepos 20 d.

Žemė – vienintelė mūsų sistemos planeta, kurioje gyvena žmonės. Ji dar vadinama mėlynąja planeta.
Žemės amžius yra apie 4,57 mlrd. metų. Jūros ir vandenynai sudaro apie 71 % viso Žemės paviršiaus,
o sausuma užima 29 %. Sausumos paviršiuje yra nelygumų – kalnų, kalvų, daubų ir panašiai. Didelis
vientisas sausumos plotas Žemės planetoje vadinamas kontinentu (lietuviškai žemynu). Galime skirti
keturis arba septynis žemynus: Afriką, Ameriką (Šiaurės Ameriką ir Pietų Ameriką), Antarktidą,
Australiją, Aziją, Europą (arba Euraziją).

Aukščiausi kalnai Žemėje – Himalajai, o aukščiausias jų kalnas - Everestas (8 848 m. virš jūros
lygo). Aukščiausių Čekijos kalnų pavadinimas - Krkonoše, o aukščiausia jų viršūnė yra Sněžka.
Aukščiausia Lietuvos kalva ilgą laiką buvo laikomas Juozapinės kalnas, bet dabar aukščiausias
Lietuvos taškas yra Aukštojas (arba Aukštasis kalnas – 293,84 m. virš jūros lygo). Didžiausias
Lietuvos ežeras - Drūkšiai.

Gamtą sudaro dvi didelės sferos – gyvoji ir negyvoji gamta. Gyvajai gamtai priklauso visi gyvi
organizmai – t. y. bakterijos ir kiti mikrobai, grybai, augalai ir gyvūnai. Negyvoji gamta apima
visas negyvas medžiagas (visą negyvą materiją) t. y. uolas, mineralus, žemę, vandenį, orą, šviesą
ir Saulės šilumą.

            Lietuvoje nėra uolų. Lietuva turi įvairių naudingųjų iškasenų – naftos, dolomitų,
klinties, molio, smėlio ir žvyro, gintaro (kuris kadaise susidarė iš medžių sakų). Lietuvoje taip
pat kasamos durpės, bet tai nėra geologinės iškasenos. Čekijoje naftos iškasenų yra kur kas mažiau
negu Lietuvoj. Bet Čekijoje yra anglies (juodosios ir rudosios), urano, metalų, sidabro ir geležies
rūdos.