Visų pirma reikia tiksliai paaiškinti, kas yra šeima. Bendrąja prasme
   šeima yra svarbiausioji visuomenės dalis. Šeima yra labai sena sąvoka –
   žmonės gyvena šeimomis jau labai ilgai, nuo pačios žmonijos istorijos
   pradžios.  

   Tradicinę šeimą susidaro vyras, moteris ir jų vaikai - tai yra šeima
   siaurąja žodžio prasme. Nuo seno svarbiausias šeimos tikslas yra auginti
   vaikus, auginti naują žmonijos kartą. Vaikai užaugę sukuria savo šeimas ir
   taip toliau. 

   Yra ir keli netradiciniai šeimos modeliai – jų šiandien randasi vis
   daugiau.

   Nepilna šeima yra tokia, kurioje vaikai gyvena tik su vienu iš tėvų - su
   motina ar su tėvu. Jeigu tėvai išsiskiria, jų vaikai po skyrybų paprastai
   gyvena su vienu iš jų arba pakaitomis pas abu, pvz., vieną mėnesį su
   motina, o kitą mėnesá - su tėvu. Nepilnos šeimos yra taip pat našlių
   šeimos – šeimos, kuriuose vienas iš tėvų miręs.   

   Kitas netradicinis šeimos modelis yra tos pačios lyties asmenų - dviejų
   vyrų arba dviejų moterų - pora/partnerystė. Kai kuriose šalyse tokioms
   poroms neleidžiama tuoktis, o dar kitur homoseksualūs santykiai iki šiol
   draudžiami. Bet laisvoje visuomenėje homoseksualinių santykių uždrausti
   neįmanoma.    

   Bet atsižvelgiant į tai, kad šeimos tikslas yra auginti vaikus, kyla
   klausimas, ar tokioje netradicinėje šeimoje galima auginti vaikus. Dėl
   šito daug diskutuojama. Tos pačios lyties pora, žinoma, negali susilaukti
   savo vaikų, bet kai kuriose šalyse gėjai ir lesbietės gali vaikus
   įsivaikinti. Kritikai dažnai teigia, kad homoseksualams negalima leisti
   auginti vaikų, kad jie esą būtų prastesni tėvai nei heteroseksualai. Kita
   vertus, teigiamas argumentas šiuo atveju būtų tai, kad homoseksualų
   įvaikinti vaikai neaugtų našlaičių prieglaudoje; jie turėtų tikrus tėvus,
   būtų auklėjami šeimyninėje aplinkoje. Trumpiau tariant, vaikai gali
   visiškai vienodai užaugti ir tradicinėje, ir netradicinėje šeimoje, jeigu
   jų tėvai geri.