Jonas Aistis

                                              Baladės

                                (iš rinkinio  „Eilėraščiai“, 1932)


7.

BUVO pavasaris... Taškas.

Abuojas "a porta inferi",

O smėlis geltonas kaip vaškas,

Geltonas kaip gintaras...


Nei skliaute, nei tolyje,

Nei mariose, anei linuose

Nebuvo ir nebus tiek melancholijos,

Kiek jos akyse mėlynose.


Atsiminiau tuomet darželį

Ir jos pirmąją komuniją,

Ir paupį, ir liepą žalią,

Ir gegužę viršūnėje...


Tuomet abu purienas skynėm,

Gyvenom kaimynystėje.

Ak, kam tas smėlis gintarinis,

Ta pakasynų tristija!...


Rumšiškės, 1928 m.vasara