- Isgerk vandens, - patare jam katyte. - Tada liausis grauzti.
Suniukas erne gerti ir isgere visa^ vandenj. Grauzti is tiestj liovesi, bet putos neisnyko.
Tada jis nuejo sluostytis j zole^ snukelio, o paskui jam teko dar sykj atnesti vandens, nes ana^ visa^ buvo isger^s. Katyte turejo dar viena^ kron^, todel isejo pirkti muilo.
- Sito neragausiu, - tare suniukas, kai katyte parnese nauja^ muilo gabal^.-Bet kaip mes plausime grindis, jei neturi-me sepecio?
-Jau pagalvojau apie tai, - atsake katyte. -Tavo gaurai tokie siurkstus ir pasisiaus^, visai kaip sepecio, todel tavi-mi ir plausime.
- Gerai, - sutiko suniukas.
Katyte paeme muila^ ir kibira^ su vandeniu. Ji atsiklaupe ir, laikydama suniuka^ kaip sepetj, isplove juo namelio grindis. Dabar grindys buvo slapios, bet neatrode visiskai svarios.
- Reiketvi kuo nors sausu pasluostyti, - tare katyte.
- Zinai ka^ - nudziugo suniukas. - As visas slapias, o tu sausa, ir tavo kailiukas toks svelnus - lyg geriausias ranksluostis. Tavimi ir issluostysiu!
Jis paeme katyte^ ir issluoste ja grindis. Grindys dabar buvo svarios ir sausos, tik suniukas su katyte slapi ir baisiai purvini - po to, kai vienas kitu isplove ir issluoste grindis, tarsi vienas butrj sepetys, o kitas skuduras.
10
- Tai bent atrodome, - taré jiedu, pasižiuréje^ vienas j kita_. - Grindys jau švarios, bet mudu purvini! Tokie nie-kur negalime eiti, nes visi juoksis iš musil. Reikia nusi-prausti.
- Prauskimés taip, kaip skalbiami skalbiniai, - pasiulé šuniukas. - Pirmiausia tu, katyte, išskalbk mane, o paskui aš išskalbsiu tave.
- Gerai, - sutiko katy té.
Jiedu prinešé vandens j kubila^ o paskui atsinešé grum-dyne^ - lenta^ skalbiniams grumdyti.
Šuniukas jlipo j kubila^ ir katyté éméjj skalbti. Ji taip jnir-tingai grumdé šuniuka^ kad sis neištvér^s prašé trinti kiek silpniau - antraip kojí} nepavyksi^ atpainioti. Po to j kubi-I3 jlipo katyté, ir šuniukas ja_ taip smarkiai prausé, taip grumdé, kad katyté maldavo kailyje nepratrinti skylés. Paskui jiedu vienas kita_ išgr^žé.
- O dabar išsidžiovinkime, - pasiulé katyté. Juodu susirado skalbinni virve^ ir ištempé j^.
- Pirmiausia tu padžiauk ant virvés mane, tada aš nusi-leisiu ir padžiausiu tave, - pasaké katyté šuniukui.
v
Šuniukas paémé katyte^ ir pakabino ant virvés taip, kaip kabinami skalbiniai. Nereikéjo né segtukrj, nes katyté lai-kési už virvés nagais. Truputj pakabéjusi, katyté nusileido ant žemés ir pakabino šuniuk^..
Taip jie kabéjo abu, skaisčiai šviečiant saulei.
12
- Sauluté gražiai mums šviečia, - džiaugési šuniukas. -Greitai išdžiusime.
Vos šuniukas tai pasaké, pradéjo lyti.
- Lyja, - émé šaukti katyté su šuniuku, - sušlaps müsij skalbiniai! Reikia juos nukabinti!
Jie skubiai nušoko nuo virvés ir nubégo namo sléptis po stogu.
- Ar dar lyja? - paklausé katyté.
- Jau nebelyja, - atsaké šuniukas. Iš tikrujii, vél švieté saulé.
- Tai padžiaukim skalbinius, - pasiulé katyté.
Taigi jiedu vél išéjo j lauka^ ir padžiové vienas kita^ ant virvés. Pirmiausia šuniukas pakabino katyt^, tada ji nuli-po žemyn ir pakabino šuniuk^. Vél jie kabojo ant virvés kaip skalbiniai ir džiaugési, kad šviečia saulé ir kad skalbiniai gerai išdžius. Bet vél émé lyti.
- Lyja, müsii skalbiniai sušlaps! - sušuko šuniukas su katyté ir nuskubéjo \ pastog^. Kai vél pasirodé saulé, jie pakabino vienas kita^ ant virvés, o kai vél pradéjo lyti, parbégo namo. Po to vél nušvito saulé, jie vél kabojo ant virvés - ir taip t^sési iki vakaro. Vakare šuniukas ir katyté jau buvo išdžiuve^
- Müsii skalbiniai sausi, - džiaugési abudu. - Sudékime juos j pintine^
Jiedu sulipo j pintin^, o ten juos apémé miegas. Juodu užmigo, ir abu gražiai išmiegojo iki ryto.
14