Ant saulele vel nuo mus atstodama ritas Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidzia. Vei kasdien daugiaus ji mums savo spmdulj slepia; O seseliai vis ilg^n kasdien iSsitiesia. Vejai su sparnais pamazi jau pradeda mudraut Jr Silumos atstankas ifbaidydami Slamscia. Todeljr orqdrungnums atvesti pagavo Irgi senyste jau graudena kailinius imtis. Boba. su diedu blogu pas kakalj siunCia, O kitus atsilt j stuba ragina lj_sti Ir valgius drungnus bei sjlta. yiralq valgyt.
Zeme su visais pasaliais jmurusi verkia, Kad musij ratai jos isplaut^ nugar^ drasko. Kur pirm dy kuinu lengvai mums gaveze naSta., Jaugi dab^r keturiais arkliais pavaziuoti nepjgu. Ratas ant as"ies braskedams sukasi sunkiai Irgi zemes biaurjas isplesdams teskina smotais. Vei lauky sklypa[visur skendedami maudos, O lytus zmonems teskedams nugara. skalbia. Vyzos su blogais sopagais vandenj surbia Ir biaurius purvus kaip tasla. mindami minko.
Kristijonas Donelaitis METAI: RUDENIO GERYBES
Ak, kur dmgot, gjedros jus gi pavasario dienos, Kaip mes, pirma.syk stubos atyerdami langus, Sildantj siltos sauleles spindulj jautem? Lyg kaip sapnas koks, kurj miegodami matom, Ogi pabude jo po tarn trumpai pamineiam, Lygiai taip prasoko mums su vasara dziaugsmas. Ogi dabar purvynai, kad juos krutina vyzos, Nei kisielius ant ugnies ple§kedami te§ka. Vislab, kas pas mus lakstydams vasar^ Svente Ar plezd_endams ant laukij linksmai sokinejo, Vislab, kas linguodamsjk debesy pasikele Ir, pasidziauges taip, grQdelius su yabalu yalge, yjslab jau prastojo mus ir nuleke sleptis. Taip Iaukai pasiliko mums visur gedulingi, Irgi gro^bes ji} nei kapas sens pasirodo.
Krumus ir gires linksmas jau giltine suka, Ir grozybes J14 gaisin draskydama yetra. Sakos, ant kuriij po lapais uzgime yeisle Ir lizdelyj nei lopgyj Cypsedama verke Ar apzelusi jau po tarn lakstydama juokes Ir savo pena. be momos skraidydama gaude,