10.1 Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas (VU) – seniausias ir didžiausias Lietuvos universitetas, įkurtas 1579 m. XVI–
XIX a. statytą Vilniaus universiteto kompleksą sudaro 16 pastatų ir 13 įvairaus dydžio kiemų.
Senamiestyje esančiam centrinių rūmų ansambliui priklauso ir Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia. Iš 13
pagrindinio universiteto rūmų ansamblio kiemelių didžiausi ir svarbiausi yra 4: Didysis (P.
Skargos), M. K. Sarbievijaus, Bibliotekos ir seniausias – Observatorijos. Vilniaus Universiteto
ansamblyje atsispindi visi pagrindiniai Lietuvoje vyravę architektūros stiliai: gotika, renesansas,
barokas ir klasicizmas.
Istorija
Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius pakviečia Jėzuitų ordiną kovoti prieš reformaciją ir
pirmieji jėzuitai į Vilnių atvyksta 1569 metais. 1570 m. liepos 17 d. jie įkūrė pirmą kolegiją LDK ir
taip pat biblioteką, kuri vėliau tapo Vilniaus universiteto biblioteka. 1577 m. popiežius Grigalius
XIII suteikė pritarimą kolegiją pertvarkyti į universitetą. 1579 m. balandžio 1 d. Didysis Lietuvos
kunigaikštis Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria kolegija pertvarkoma į universitetą. Šios
privilegijos nepatvirtino LDK kancleris Mikalojus Radvila Rudasis (kalvinistas), tačiau Steponas
Batoras sugebėjo priversti kalvinistą vicekanclerį Eustachijų Valavičių antspauduoti dokumentą,
taigi ši privilegija įgavo teisinę galią. Tų pačių metų spalio 30 d. popiežius Grigalius XIII išleido tai
patvirtinančią bulę. 1641 m. Vladislovas Vaza suteikė Vilniaus universitetui privilegiją įsteigti teisės
mokslų (1641 m.) ir medicinos fakultetus (1781 m.). 1753 m. įsteigiama observatorija. 1783 m.
Vilniaus universitetas pervadintas Lietuvos Kunigaikštijos vyriausiąja mokykla – Schola Princeps
Magni Ducatus Lituaniae. Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo (1795 m.) Vilnius atitenka
Carinei Rusijai (su visu universitetu). 1831 m. VU studentai masiškai dalyvauja sukilime ir 1832 m.
gegužės 13 d. caro Nikolajaus I dekretu universitetas uždaromas.
1918 m. paskelbus nepriklausomybę, Vilniaus universitetas buvo vėl atidarytas ir turėjo
susidėti iš keturių fakultetų (teologijos, socialinių mokslų, medicinos ir gamtos bei matematikos).
1919 m. Vilnių užėmę lenkai ir atidarė savo universitetą. 1941 m. Vilnių užėmus Vokietijai žydai,
rusai ir dalis lenkų išbraukiami iš universiteto studentų sąrašų. TSRS vėl okupavus Lietuvą
(1944 m.) universitetas pervadintas Vilniaus Vinco Kapsuko universitetu, o po to oficialiai vadinosi
Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų valstybinis Vinco Kapsuko
universitetas (1971, 1979 m.). 1990 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, o universitetas –
autonomiją ir vardą.
LDK – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
TSRS – Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga
10.2 Išverskite.
nejnavštěvovanější muzeum
přečtené knihy
zpívaná poezie
nenapsané dopisy
nemožné věci
pověšená bunda
nejoblíbenější kalhoty
koupený byt
10.3 Tema: Sveikata (žr. atskirą popieriaus lapą).
10.4 Lentelė: dalyvinės formos.
singulár plurál způsob tvoření
Pusdalyvis
semiparticipium
přechodník
kalbė-dam-as/-a kalbė-dam-i/-os
infinitiv
+dam+koncovky
(kalbė-, rašy-,
mylė-)
Dalyvis
participium
aktivum
praes.
kalb-ąs/-ntis//-nti
kalb-ą/-ntys//
-nčios 3. os. praes.
+nt+koncovka/
-ąs...
(kalba-, rašo-,
myli-)
raš-ąs/-antis//-anti
raš-ą/-antys//
-ančios
myl-įs/-ntis//-nti
myl-į/-ntys//
-nčios
praet.
kalbėj-ęs (-usis),
kalbėjusi
kalbėj-ę ( -usys),
kalbėjusios
3. os. praet. +us-
koncovka/-ęs...
(kalbėj-, raš-,
mylėj-)
freq. kalbė-dav-ęs/-usi
kalbė-dav-ę/
-usios
infinitiv+dav+
koncovky
(kalbė-, rašy-,
mylė-)
fut.
kalbė-si-ąs/-antis//-
anti
kalbė-si-ą/
-antys//-ančios
infinitiv+si+
koncovky
(kalbė-, rašy-,
mylė-)
pasivum
praes.
kalba-m-as/-a kalba-m-i/-os 3. os. praes.
+m+koncovky
(kalba-, myli-,
rašo-)
rašo-m-as/-a raš-m-i/-os
myli-m-as/-a myli-m-i/-os
praet. kalbė-t-as/-a kalbė-t-i/-os
infinitiv+t+
koncovky
(kalbė-, mylė-,
rašy-)
fut. kalbė-si-m-as/-a kalbė-si-m-i/-os
infinitiv+si+m+
koncovky
(kalbė-, mylė-,
rašy-)
10.5 Pavyzdžiai:
kiek galima spręsti iš padavimų ir šventųjų knygų
kramtomoji guma
Brazilijoje yra daug dar neištirtų vietų, kuriose gyvena žmonės, nematę europiečių.
O kur yra Senoji Zelandija – žemėlapyje nepažymėta.
Azija dalinama į tikrąją ir netokrąją.
Marsas – raudona žvaigždė, šviečianti danguje.
Iš vasarviečių žinomiausia yra Sibiras.
sielą jaudinantys dalykai
Mums nežinomi artimiausieji Dievo planai.