ETNOGRAFINIAI REGIONAI (pagal XIX-XXa. materialin? kultur*) 8) Pas ragana. buvo pikta širdis ir nedori tikslai. 9) Jaunimas klausinéja pas senelius, kaip surasti paparčio žieda.. 10) Jei atsitinka běda, kreipkis pas kaimynus - jie padés. 11) Pas pirmykščius žmones buvo garbinama ugnis, jie tikéjo, kad ugnis pritraukia mirusiiyu, véles. 17. Iš duotiyu sakiniii sudarykite tiesiogin§ kalbq. Zodžius, išspausdintus kursyvu, pavartokite šauksmininko linksniu. Suraskite veiksmažodžius, kuřin liepiamoji nuosaka bütinai reikalinga tiesioginei kalbai Pavyzdys: Seimininkas paprašé kaimynq atnešti šieno KOčiij stalui. Šeimininkas paprašé: - Kaimyne, atnešk šieno Kučiu. stalui. 1) Biruté pakvietě Jonq eiti kartu ieškoti paparčio žiedo. 2) Persirengéliai pareikalavo, kad šeimininkai isileistu i vidu. 3) Motina paklausě vaikus, ar jie moka marginti kiaušinius. 4) Mergaité paprašé draugiii padéti vainikéli po pagalve. 5) Svečiai pataré šeimininkei, kad ji kiaušinius dažytu. namie. 6) Vaikinai pakvietě merginas daužauti margučiais. 7) Velnias ;saké žmonéms vaišinti ji blynais ir mésa. 8) Jaunimas pažadéjo těvams užgesinti židinj švariu vandeniu. 9) Ragana liepé mergaitei nueiti i kaimyno pieva. ir vilkti per rasa. audekla.. 10) Šeimininkai pakvietě svečius aplankyti juos kita. karta.. öS» 25? K.ATHE CHISMAS ARB A MOKSLA.b KíEKWiRN A M KRIKSZČZÍ^ ONIí MU V AL VS. ž). I^ÍKVBA LEDES-MAThedogdČoac* Satis lESV. Ši ß n*" vi o £anřtí?fo f n ff &ťt tu ? ítfloi'u 5 . nimas ir šiandien teběra aktualus. Lietuviai ne tik skolinosi žodžius iš kitu kalbu, bet ir kitiems ši ta. dave : -vyzdžiui, lietuviški žodžiai degútas, giňtaras, káušas, kúrpěs, päkulos pateko ; štvu kalbas, arúodas, élnias, kúrpěs, meškerě, veňteris - \ vokiečii} kalb^. Pal niausias ir ryškiausias baltiškos leksikos sluoksnis yra Pabaltijo ugrofinu ka.:«: Manoma, kad esti} ir suomii} protéviai pradéjo skolintis baltiškus žodžiu> zjs: gerokai prieš Kristaus gimima.. Yra suskaičiuota, kad dabartinéje suomiu ka!:>: t baltiški skoliniai sudaro apie 1,1% viso žodyno. Artima kaimynysté, ilgi} amžiu bendravimas palieka labai ryškius péi>_s._ visi} kalbí} žodyne. Ekonominiai, politiniai, kultüriniai ryšiai, mokslo ir techr • pažanga verčia daugelyje kalbq vartoti nemažai vadinamuju tarptautiniu : Tokie žodžiai yra kile iš vieno šaltinio ir turi maždaug ta. pači^ forma, ir reikknr daugelyje civilizuoto pasaulio kalbu. Dauguma tokiu žodžiu yra graikiškos ar '. :>~ -niškos kilmés, bet tarptautiniu žodžiu lobyne esama ir kitu kalbu žodžiu. Lieru"o-kos kilmés tarptautiniu žodžiu dar lyg ir néra. PARDUOTUVÉJE (Juokaí) Atéjo pavasaris, ir zuikis, žvilgteléjes i veidrodj, nuliudo - kailelis atrodé nur . nubluk?s, apsipešioj^s. „Reikia viskq keisti", - nusprendžia zuikis ir nieko nelauk skuodžia j parduotuv§. Vos ibég^s garsiai sušunka: - Duokit man nauja. kalnieriij! - Zuiki, zuiki! - priekaištauja pardavéja. - Argi tu nežinai, kad negalL--.-kalnierius. Tai ne lietuviškas žodis, tai svetimybé. - Nelietuviškas? - nuoširdžiai nustemba zuikis. - MOsij miškelyje visi taip sako. O am reikia? - Kailis, kuris dengia kakla., vadinasi apykaklé, tai yra tai, kas apie kaklq. -aiškina pardavéja. - Ačiu, - dékoja zuikis ir nusiperka apykaklé. Bet jam labai reikia dar kito rLv~o: -tokio, kuris dengia apatine kuno dali. Tik kaip čia dabar ji taisyklingai lietuviškai pr.::/.. 94 Trusikai? „Ne, tikriausiai tai irgi nelietuviškas žodis", - galvoja zuikis. Ir staiga pnsimines, kaip jo senelis vadina ta. vieta., kuria, paprastai reikia pridengti, išpyškina: - Prašom duoti man nauja. apyšikne! E. LIETUVIU KALBOS TARMĚS Kiekviena tauta tuři daugiau ar mažiau tarmiu ir patarmhi. Tarměs yra kal-bos istorinés raidos produktas. Jos atsiranda dél to, kad kalba ivairiose vietovése kinta labai nevienodai: vienoje kalbos ploto dalyje atsiranda vienokiii, kitoje kito-kiii naujoviu.. Tuose plotuose, kuriu kalba patiria daugiau jvairiij pakitimu., ilgai-niui susiformuoja atskiros tos pačios kalbos atmainos - jos ir vadinamos tarmémis. Kur tik kalboje yra tarmiu skirtumu., ten ilgesni ar trumpesn; laika, buvo kokia nors kliútis žmonéms bendrauti: gamtiné (upé, ežeras, bala, miškas), politiné (valstyběs siena), administraciné (guberniju, apskričiij, parapiju, dvani ribos). Lietuviu. kalbos tarmés atsirado feodalizmo laikotarpiu, kai kraštas buvo susiskaldes i daugybe mažu kunigaikštysčiu. Daugelio tarmiu ribos eina kaip tik pro tas vietas, kur seno věje buvo ribos tarp atskinj valdovu. žemii}. Lietuviu. kalba turi dvi pagrindines tarmes: aukštaičiu ir zemaičiu_. Žemaičiai gyvena vakarinéje Lietuvos dalyje, kurioje yra daugiau žemumi}. Aukštaičiu. gyvenamos vietos aukštesnés, jos yra i rytus ir pietus nuo žemaičii}. Geriau senuo-sius baltu garsus ir formas išlaiké aukštaičiu tarmé, o žemaičiii tarméje atsirado daugiau visokiu naujoviu. Kalbos skilimui i šias dvi tarmes pradžia. dave ne-vienodas junginio -ja- tarimas. Seniau visi lietuviai taré *jáutjai, *mědjai. Ilgai-niui dalis lietuviij (žemaičiai) pradéjo šj jungini tarti je (*jáutje, *mědje), o aukš-taičiai ir toliau tebetaré ja. Tačiau pagal lietuviu kalbos désnius j, jeigu jis eina po priebalsio ir atsiduria prieš e, visada išnyksta. Taip atsitiko žemaičiu tarméje: čia, išnykus j, žmonés pradéjo tarti jáute, mede. Po kiek laiko junginiai tj ir dj lietuviu kalboje išvirto i garsus č ir dž (jáučiai, médžiai), bet taip galéjo atsitikti tik aukštaičiu tarméje, nes žemaičiai šiuose ir panašiuose žodžiuose jau buvo išmete j. Žemaičius nuo aukštaičiu skiria ne tik nevienodas junginio ja likimas, bet ir dvibalsii} ie ir uo tarimas: aukštaičiai šiuos dvibalsius išlaiko sveikus, o žemaičiai pakeičia, pavyzdžiui: žodžius pienas, duona vieni žemaičiai ištaria péins, dóuna, kiti - pens, dona, treti - pýns, duna. Ilguosius balsius é, o žemaičiai verčia dvibal-siais ie, uo, pavyzdžiui: bíegti „bégti", díeti „děti", Moja „koja", stúoti „stoti". Yra šiose tarmése ir daugiau visokiu. tarimo, žodyno ar gramatikos skútumij. 95 NESUT ARÉ (Juokai) Žemaitis su aukštaičiu statě nama. ir staiga pritrüko vieno ra.sto. Susiruošé abu j miska.. Išsirinko kur storesnj medi, nusikirto ir rengiasi nešti namo. Žemaitis, šluostydamas pra-kaita., pasičiupo storaji medžio gala., pakilnojo ir numeté atgal. „O! Smagu", - sako. , Jeigu tau taip smagů, tai ir nešk vienas", - linksmai nusijuoké aukštaitis, užsimeté kirvj ant pečiij ir patenkintas nudrožé namo. Žemaitis niekaip negaléjo suprasti, kas gi atsitiko, kodél jis liko stovéti vienas prie tokio storo ir tokio sunkaus ra_sto. VELNIAS IR LIETUVIAI (Pasakaité) Karta, velnias labai supyko ant lietuviu,, sugaudé visus keturis - aukštaitj, dzüka., suvalkietj ir žemaiti, - sukišo juos i didelj maiša_ ir nunešé i marias skandinti. Bet émé ir pavargo benešdamas. Atsisédo ant akmens, pasidéjo maiša., ištiesé kojas ir užsiruké pypke. O tas jo maišas émé ir atsirišo. Pajutes laisv§, pirmas iš maišo išlindo dzükas ir ně neatsigreždamas nukuré namo. Parléké užduses visas, langines užsidaré, o pats palindo po lova ir lindi. Antrasis išsikrapšté aukštaitis. Kiek pabégéjo ir, isitikin?s, kad velnias jo nesiveja, pasi-slépé už krürmj pažiuréti, kas gi bus toliau. Suvalkietis išsiropšté trečias, nusivalé drabužius, numušé kepure nuo baru dulkes, prisi-ruké nuo velnio pypkés ir niekur nebéga, vaikšto aplinkui. - O ko tu dar lauki? - nustebo velnias. - Gero daikto gaila, - atsaké suvalkietis. - Kai paskutinysis išsikrapštys, aš maiša. pasiimsiu. Jau ir velniui jdomu pasidaré. Jis irgi niekur neskuba, prisikimšo antra, pypke ir laukia, kuo gi viskas baigsis. O maiše kažkas krutá, rangosi, bet lauk Ústi né nemano. - Ei, ka_ tu ten veiki? Ko neišlendi? - neiškentes papurté maiša. velnias. -Tu mane jkišai, tu ir ištrauk. - atsaké jam užsispyres žemaitis ir dar patogiau isitaisé maiše. F. BENDRINĚ LIETUVIU KALBA Šalia tarmiii, lietuviai turi ir bendra. visiems literatürine, arba bendrinq, kalba.. Tai yra visos tautos susižinojimo ir bendravimo priemoné. Ja leidžiami laikraščiai, žurnalai, knygos, ji vartojama valstybés, mokslo ir kultüros istaigose, kalbant per radija. ir televizija.. Tai sunorminta, kalbininkvi apdorota kalba, kuri turi turtinga. žodyna. ir ivairii} sričiij terminija.. 4. 657 97 Lietuviii bendriné kalba susiformavo tik XIX amžiaus pabaigoje - XX amž-iaus pradžioje, tačiau jos ištakii galima ieškoti XVI amžiuje, t.y. nuo tada, kai prasidéjo lietuviu raštija. Tais laikais Lietuva buvo padalinta i dví dalis: Didžiqjq Lietuvos Kunigaikštystg ir Mažqjq Lietuvq (arba Ryti{ Prusijq). Ekonominés, po-litinés ir kulturinés salygos lémé, kad bendriné kalba šiose dalyse formavosi nevie-nodai. Rytu Prusijoje jos kurimosi procesas buvo spartesnis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystés teritorijoje - žymiai létesnis. Pirmoji lietuviška knyga išéjo Rytu Prusijoje 1547 metais. Tai buvo Martýno Mážvydo „Katekizmo prašti žodžiai". Knyga. sudaré iš lenku. kalbos verstas katekizmas, religinés giesmés ir mažas lietuviu kalbos elementorius. Ypač vertinga origináli šios knygos prakalba. Ji gali buti laikoma pirmuoju lietuvišku eiléraščiu. Pirmôsios knygos autorius buvo kiles iš žemaičiu. tarmés ploto, todél rašé žemaitiškai. Tačiau jis taikési ir prie to krašto, kuriame gyveno, kalbos, t.y. prie daugumos vietiniu gyventoju vartojamos vakarij aukštaičiu tarmés. Nuo XVII amžiaus vidurio Rytu Prusijoje susiformavo gana vientisa lietuviu rastu, kalba kaip tik šios tarmés pagrindu. Raštija Mažojoje Lietuvoje ypač suklestéjo XVIII amžiuje: čia pasirodé reikšmingu kalbotyros dar-bi}, iškilo grožiné literatura, kurios viršuné - nuostabi Kristijóno Doneláičio kury-ba. Tačiau XIX amžiuje atéjo sunkios dienos vietiniams Mažosios Lietuvos gyven-tojams: kraštas buvo vis labiau ir labiau vokietinamas. Antrojoje amžiaus puséje vokiečiu. valdžia pradéjo visuotine lietuviu germanizacija.. Gimtoji kalba buvo visai išguita iš Mažosios Lietuvos mokyklu. ir apskritai iš viešojo gyvenimo. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystéje nuo pat pradžios formavosi du rastu kalbos variantai. Vienas rémési tokia kalba, kuri buvo vartojama vidurio Lietuvos žemumose. Ja ŕašé Mikalôjus Daukšá, Mérkelis Petkěvičius, Boguslävas Chilinskis. Antrasis rastu, kalbos variantas susidaré Lietuvos valstybés centre - sostinéje Vilniuje ir jo apylinkése. Jam pradžia. davé to krašto rytu aukštaičiu tarmé. Žy-miausias šios tarmés atstovas buvo Konstantinas Sirvydas, pirmojo lietuviu kalbos žodyno autorius. Dar ilgai musu raštijoje buvo vartojamos ivairios tarmés, at-skirais laikotarpiais jsigalédavo tai viena, tai kita tarmé. Pavyzdžiui, XIX amžiaus pradžioje i literaturine ir kulturine veikla. isitrauké gausus žemaičiu. inteligentu bů-rys: Dionizas Pošká, Simonas Staněvičius, Simonas Daúkantas. Dél to rastu varto-senoje labiau iškilo žemaičiu tarmé. Antrosios šio amžiaus pusés raštijoje vis labiau émé isitvirtinti aukštaičiu tarmé. Lietuviu bendrinés kalbos galutinis susiformavimas buvo glaudžiai susijes su lietuviu tautinio išsivadavimo judéjimu. Daugelis to sajudžio atstovu (Jónas Basanávičius, Viňcas Kudirka ir kiti) buvo kile iš vakaru aukštaičiu pietinés 98 dalies. Jie leido ir redagavo laikraščius „Aušra" ir „Varpas", apie kuriuos telkési to meto grožinés literatüros kuréjai, raš? šia tarme. Iš šios tarmés ploto buvo kil?s ir kalbininkas Jonas Jablônskis, kuri visai pagristai laikome lietuviu_ bendrinés kalbos tévu. Be to, vakaru. aukštaičiu tarmé labai panaši i ta., kuria parašyti pirmieji lietuviški raštai.Todél lietuviu bendrinés kalbos pagrindu galutinai buvo paimta vakarii aukštaičiii tarmé, tiksliau pietiné tos tarmés dalis. Bendriné kalba jau nuo pat savo kürimosi pradžios émé skirtis nuo tarmés, kurios pagrindu ji kurési. Greitai i bendriné kalba. pateko kitu. tarmiu elementu, joje paliko ryškius pédsakus tie, kurie ja. küre ir normino. Todél lietuviu bendriné kalba tapo atskira, savita kalbine sistema, turinčia savus tikslus ir uždavinius. AR SUPRATOTE TEKSTA? Atsakykite i klausimus rastu arba zodiiu. Raidě skliausteliuose rodo reikalingq tekstq 1. Kokiai kalbu. grupei priklauso lietuviu kalba? Kokios kalbos, be lietuviu, jeina i šia. grupe? (B) 2. Kokia kalbi} grupe turi daugiausia bendrumu su baltu kalbomis? (B) a) germanii c) finij-ugrij b) iraniečiu d) slávi} 3. Kokias žinote gyvas baltu, kalbas? (B) 4. Kada lietuviu kalba tapo oficialia Lietuvos valstybés kalba? (B) a) X amžiuje d) 1945 metais b) 1547 metais e) 1988 metais c) 1918 metais 5. Kurios iš išnykusiu baltu, genčiu. paliko rašto paminklu? (B) a) kuršiai c) prüsai b) jotvingiai d) séliai 6. Kokios aplinkybés nulémé lietuviu kalbos archaiškuma? (B) a) krašto geografiné padétis b) karai ir epidemijos c) tai, kad lietuviai ilgai neturéjo raštijos d) kitu valstybiu priespauda e) uždaras gyvenimo büdas 7. Kas yra skoliniai? (D) 8. Kurie iš skoliniu prigijo lietuviu kalboje ir vartojami kaip savi žodžiai? Kurie skoliniai laikomi svetimybémis (D)? 9. Iš kokiu kalbu lietuviai skolinosi daugiausia? Kada? (D) 10. Kada lietuviu kalba susidoméjo pasaulio mokslininkai? Kokie? Kodél? (C) 11. Kur ir kada buvo parašyta pirmoji lietuviška knyga? Kas buvo jos autorius? (F) 12. Kodél atsiranda tarmés? (E) 13. Kaip paaiškintuméte lietuviu kalbos tarmiu pavadinimus: aukštaičiai ir žemaičiai? (E) 14. Koki isidéméjote žemaitiška. žodi? O aukštaitiška.? (E) 15. Kokia büdingiausia fonetiné dzuku ypatybé? (E) 16. Kokia tarmé tapo bendrinés lietuviu kalbos pagrindu? (F) 17. Kada galutinai susiformavo bendriné lietuviu kalba? (F) 18. Kuo bendriné kalba skiriasi nuo tarmiu? (F) 100 TRUMPI PAAIŠKINIMAI 1. Daiktavardžiai, padaryti iš veiksmažodžhj su priesaga -in(ys), reiškia veiksmo r e z u 11 a t a. arba veiksmo o b j e k t a; rašinýs - tai, kas rašoma arba parašyta, skaitinýs - tai, ka. galima skaityti, mezginýs - tai, kas mezgama arba numegzta. Su šia priesaga yra sudaryta daug kalbotyros terminu (žr. „Trumpas lietuviškij terminu žodynélis"). 2. Daiktavardžiai, padaryti iš daiktavardžiu. su priesaga -ij(a), reiškia k u o p i n e (grupine) sa.voka.: valstietijä - visi valstiečiai, valstiečiai kaip klase, terminijá - visi terminai. 3. Daiktavardžiai, padaryti iš búdvardžiu. su priesaga -uol(is, -é), pavadina ypatybes turéto-jus : jaunuôlis, -é - tas(ta), kas jaunas (jauna), keistuôlis - tas, kas keistas, šaunuôlis - tas, kas šaunus. 4. Veiksmažodžiai, padaryti iš veiksmažodžiu. su priesaga -éti, reiškia ilgai trunkančia. búsenaj guíti, gúla, gúlé - guleti, guli, gulé'jo „buti atsigulus", listí., leňda, liňdo - lindeti, liňdi, lindejo „buti jlindus", sk^sti, skgsta, skeňdo -skéndéti, skéndi, skéndéjo „buti paskendus". Panašia. reikšme turí ir veiksmažodžiai, padaryti su priesaga -oti (plg. I d. „Trumpi paaiškinimai" 8). 5. Nauji žodžiai lietuviu. kalboje dažnai sudaromi su galunémis -a, -as, -is iš veiksmažodžiu, kurie patys yra sudaryti su priešdéliu. Tokiu. žodžhj galuné yra ne tik gramatinés reikšmés rodiklis, bet ir darybos priemoné. Darybos akto metu dažnai keičiasi šaknies balsis. Jei kirtis atšoka i priešdélj, pailgéja ir daugelis priešdéliy (nu- virsta j nuo-, pa- \ po-, su- j sq- arba san-, už- j užuo-): atmainá: atmainýti, atmaino, atmaíné pótvynis: patvinti, patvinsta, paťvino apklausä: apkláusti, apkláusia, apkláusé sájúdis: sujudeti, sújuda, sujúdo ištaka : išteké'ti, išteka, ištekejo sántrauka: sutráukti, sutráukia, sutráuké núostaba: nustébti, nustemba, nustébo sántykis: sutikti, sutiňka, sutiko päkaitas: pakeísti, pakeíčia, päkeité užúomina: užmiňti, úžmena, úžminé pósakis: pasakýti, pasäko, pasäké užúomazga: uzmégzti, úžmezga, úžmezgé 6. Iš skaitvardžiu. 11-19 (vienúolika - devyniólika) galima sudaryti daiktavardžius su galune -é, kúri atitraukia kirtj j priešpaskutinj skiemenj: vienuoliké - devynioliké. Tokie daiktavardžiai turí tokia. páčia, reikšme, kaip žodžiu junginys „žodis, kuris pavadina skaičiu. ar ženkla. 11" - „žodis, kuris pavadina skaičiu. ar ženkla. 19". 7. Dalelyté te, tapusi veiksmažodžio priešdéliu, turí tokias funkcijas: a) reiškia ta. patj, ka. ir dalelyté tik, t.y.tikslina kita. žodi (tekalbéjo paprasti zmonés = kalbé'jo tik paprasti zmónés) b) reiškia ta. patj, ka. dalelyté tegul, t.y. reiškia kalbančiojo asmens valia, ar nora. (težýdi = tegul žýdi, tegyvúoja = teguí gyvúoja) c) kartu su be reiškia, kad veiksmažodžio veiksmas tesiasi, t.y. ta. patj, ka. dalelytés vis dar (jis tebedirba = jis vis dár dirba) 101 8. Keletas g i m i n i š k u. žodžiij lizdij: jáunas, -á: jaunavedýs, jauníeji, jaunikáitis, jaunikis, jauniklis, jaunimas, jaunýstě, jaunuolis jaunátviškas, -a; apýjaunis, -ě, pójaunis, -é jauneti, -eja, -ejo; jáuninti, -ina, -ino jaunai, jaunýn naújas, -á: naujádaras, naujágimis, naujakurys, naujámiestis, naujíena, naujókas, naujóvé naujóviškas,-a; apýnaujis, -é; pójaunis, -ě naujeti, -eja, -ejo; naújinti, -ina, -ino naujaí, naujýn sěnas, -á: senámiestis, senátvé, seníena, senimas, senilis, é; sěnis, -é; senolis, -é; senově, senóvinis, -é; senóviškas, -a; apýsenis, -é; pósenis, -ě séndinti, -dina, -dino; seneti, -eja, -ejo senai, seniai, senyn sávas, -á: savýbé, savigarba, savijauta, savitúmas, savivalé, savizudýbě, nuosavýbě saváiminis, -é; savýbinis, -é; sávitas, -a; savótiškas, -a; núosavas, -a sávintis, -asi, -osi; savivaliáuti, -iáuja, -iávo; saváime, saváip & 9. Keletas veiksmažodžio běgti sinonimq, reiškiančiij „labai greitai bégti": lěkti, lěkia, lěké; dulketi, dúlka, dulkejo; kúrti, kúria, kure; skúosti, skúodžia, skúodé > 10. Trumpas lietuviški} kalbotyros terminu žodynélis (Skaičius skliausteliuose rodo kirčiavimo tipq, arba kirčiuote) ke aplinkýbé (1) sakinio dalis, kuri rodo veiksmo požymi ir atsako i ivairius klausimus: budo - kaip?, laiko - kada?, priežasties - kodél?, tikslo - kuriam tikslui?, vietos - kur, i kur? asmenávimas (1) veiksmažodžii! kaitymas asmenimis, laikais, skaičiais ir t.t.; konjugacija asmenuóté (2) veiksmažodžiy kaitymo tipas (lietuviq kalba turi 3 asmenuotes) aukštaičiai (2) viena iš lietuviq tarmiy, kuri išlaiko dvibalsius ie, uo baisiai (2) garsai a, e, i, u (ilgieji ir trumpieji), o, é báltai (1) grupě rauty: jotvingiai, kuršiai, latviai, lietuviai, prusai, séliai, žiemgaliai bendratis (3b) pradiné veiksmažodžio forma; infinityvas bedrinis žddis (2) bendras pavadinimas; apeliatyvas búdvardis (1) žodis, kuris pavadina ypatybe ir kaitomas giminémis, linksniais ir skaičiais búsimásis lalkas (2) veiksmažodžio laikas, kuris rodo, kad veiksmas vyks ateityje butásis dažnirds lalkas veiksmažodžio laikas, kuris rodo, kad veiksmas vyko praeityje ne viena. karta. butásis kartinis lalkas veiksmažodžio laikas, kuris rodo, kad veiksmas vyko praeityje viena. karta. daiktávardis (1) žodis, kuris pavadina daikta., reiškinj, asmenj ir kaitomas linksniais ir skaičiais dalelýtě (1) žodis, kuris suteikia kitam žodžiui papildoma. spalva. 102 dalývis (2) darýba (1) darinýs (3b) daugiskaita (1) dvibalsis (1) dvigarsis (1) dzůkai (2) esamásis lalkas galiniňkas (2) galuně (1) gařsas (4) gimině (3b) (nagininkas (1) iňtarpas (1) ištiktúkas (2) {vardis (1) jaustúkas (1) jungtúkas (2) kablělis (2) kaitýba (1) kalbiniňkas (2) kalbótyra (1) kamíenas (1) kilminiňkas (2) kirčiävimas (1) kirčiuôté (2) kreipinýs (3b) lalkas (4) láipsnis (1) liepiamóji núosaka linksniävimas (1) liňksnis(2) linksniuóté (2) lizdas (4) naudiniňkas (2) neasmenuojama, bet linksniuojama veiksmažodžio forma, kuri rodo iš veiksmo atsirandančia. ypatybe naujij žodžiu darymas žodis, padarytas iš kito žodžio gramatinis skaičius, kuris rodo daugiau negu 1 dvieji! balsiij junginys; diftongas balsii; (a, e, i,u)ir priebalsiij (l, m, n, r) junginys: al, am, an, ar ir t.t. aukštaičiu patarmé, kuri č, dž verčia i c, dz, o garsus t(v), d(v) prieš i, y, ie ištaria c(v), dz(v) laikas, kuris rodo, kad veiksmas vyksta dabar arba nuolat linksnis, kuris reiškia tiesioginj objekta_ ar laika.; akuzatyvas žodžio galo dalis, kuri keičiasi, kai žodis kaitomas; fleksija mažiausias kalbos elementas; f oněma gramatiné vardažodžiij kategorija linksnis, kuris reiškia jranki, laika., budq, priežastj, objekta.; instrumentalis garsas, kuris isiterpia i šakni: infiksas žodis, kuris pakartoja gamtos garsus; onomatopéja žodis, kuris ne pavadina, tik nurodo žodis, kuris reiškia jausmus žodis, kuris jungia skyrybos ženklas žodžiu formu keitimas žmogus, kuris tiria kalbaj lingvistas mokslas, kuris tiria kalba.; lingvistika žodžio dalis be galunés linksnis, kuris reiškia kilme, priklausyma., objekta., subjekta., tiksla. ir vartojamas su daugeliu prielinksniu; genityvas kirčio ženklu déjimas; akcentuacija žodžiu kirčiavimo tipas (lietuviu kalba tuři 4 kirčiuotes) žodis, kuriuo kreipiamasi i asmenj ar daikta. gramatiné veiksmažodžio kategorija gramatiné budvardžio ir prieveiksmio kategorija, kuri rodo ypatybés skirtuma.; lietuviu kalboje yra 3 laipsniai nuosaka, kuri reiškia liepima., jsakyma.; imperatyvas žodžiu kaitymas linksniais; deklinacija gramatiné kategorija, kuri rodo žodžio santykj su kitais žodžiais sakinyje, lietuviu kalboje yra 7 linksniai žodžiu linksniavimo tipas; deklinacija (lietuviu kalbos daiktavardžiai turi 5, o budvardžiai - 3 linksniuotes) grupé žodžiu, kurie turi ta. pačia. šakni linksnis, kuris reiškia netiesioginj (retai tiesiogini) objekta., loginj subjekta., tiksla.; datyvas 103 naujädaras (1) naujas žodis; neologizmas neiginýs (3b) žodis ar jo dalis, kúri neigia núosaka (1) gramatiné veiksmažodžio kategorija pädalyvis (1) neasmenuojama veiksmažodžio forma, kúri rodo nepagrindinio sakinio veiksmo aplinkybe pagrindínis sakinýs (3b) savarankiškas sakinys, prie kurio prijungiamas šalutinis sakinys pagrindinis žôdis (2) žodis, iš kurio yra padarytas kitas žodis sakinio dalis, kurí papildo tarini (rodo jo objekty ar inštrumenty) smulkesné tarmés dalis; subdialektas sakinio daĽs, kúri reiškia daiktavardžiu pavadinto dalyko pažymi; atributas garsai b, d, g, k, p, t,....; konsonantai ilgo ir kirčiuoto skiemens gaida, melodija; intonacija žodis, kuris eina prie linksnio ir rodo santykj su kitais žodžiais žodžio dalis tarp šaknies ir gaľunés; sufiksas žodžio dalis, kúri eina prieš šakni; prefiksas žodis, kuris reiškia aplinkybe kalba, iš kurios atsirado kelios giminiškos kalbos neasmenuojama veiksmažodžio forma, kúri rodo pagrindinio veiksmo aplinkybe garso ženklas raste rašymo taisyklii} visuma; ortografija gramatiné veiksmažodžio kategorija; lietuviij kalba turí 2 rQšis: veikiamoji (aktyvas), neveikiamoji (pasyvas) kalbos vienetas, kuris reiškia baigtine minti veiksmažodžiij morféma si-; refleksyviniy žodžiu rodiklis sutrumpintas pavadinimas; abreviatura gramatiné kategorija žodis, kuris žymi tikslu. skaičiu. garsu. seka, kúri ištariama vienu metu ženklij , ; : - ... ir kiti! rašymo taisyklés; punktuacija žodis, kuris atéjo iš kitos kalbos žodis ar posakis, kuris atéjo iš kitos kalbos ir netinka lietuviij kalbai; barbarizmas žodis, kuris turi dvi šaknis; kompozitas pagrindiné žodžio dalis sakinys, prijungtas prie pagrindinio linksnis, kuris eina kreipiniu; vokatyvas nuosaka, kurí rodo ne reálu,, bet galima. veiksmy; konjunktyvas sakinio dalis, kúri rodo, kas atsitinka veiksniui; predikatas teritoriné kalbos atmaina; dialektas tarmés ypatybé; dialektizmas garsu. tarimo sistema; ortoepija papildinýs (3b) patarmé (3b) paíyminýs (3) príebalsiai (1) príegaidé (1) príelinksnis (1) príesaga (1) príešdélis (1) príeveiksmis (1) prókalbé (1) púsdalyvis (1) raidé (2) rašýba (1) rušis (1) sakinys (3b) sangražiné dalelýté sántrumpa (1) skaičius (2) skaítvardis (2) skiemuô (3a) skyrýba (1) skolinýs (3b) svetimýbé (1) sudurtinis žôdis (2) šaknis (4) šalutinis sakinýs šauksminiňkas (2) tariamóji núosaka tarinýs (3b) tarmé (4) tarmýbé (1) tartis (4) 104 täškas (4) tikrinis žôdis (2) tvirtagälé príegaidé tvirtaprädé príegaidé vardiniňkas (2) vedinýs (3b) véikslas (1) veiksmäžodis (1) veiksnýs (4) vienäskaita (1) viétininkas (1) žemaľčiai (2) žodýnas (1) žôdis (4) žodžiý tvarká ženklas, rašomas sakinio gale atskiras kieno nors (asmens, vietos) pavadinimas: asménvardis - antroponimas, vietóvardis - toponimas tvirtesnis kirčiuoto skiemens galo tarimas; cirkumfleksas tvirtesnis kirčiuoto skiemens pradžios tarimas; akutas linksnis, kuris yra pradiné žodžio forma ir reiškia subjekta.; nominatyvas žodis, padarytas iš kito žodžio su priesaga, priešdéliu ar galflne; derivatas veiksmažodžio kategorija, kúri rodo veiksmo trukme ar baigtuma.; aspektas; lietuvhj kalba turí 2 veikslus: eigos ir jvykio žodis, kuris reiškia veiksma., busena. ar procesa. sakinio dalis, kurí žymi veikéja.; gramatinis subjektas skaičius, kuris rodo, kad kalbama apie viena, dalyka. inksnis, kuris rodo vieta.; lokatyvas viena iš lietuviij tarmiij, kúri neišlaiko dvigarsiii ie, uo 1. žodžitj visuma; 2. knyga, kurioje surašyti žodžiai kalbos vienetas, turintis reikšme ir tam tikra. funkcija. sakinyje; leksema žodžiij išdéstymas sakinyje TAISYKLINGAIISTARKITE 1. Lietuvin kalbos tarmiii pavadinimus: aukštaítis (2), žemaítis (2), dzukas (2), suvalkiétis (2) Vardiniňkas ínagininkas Viétininkas Vardiniňkas Naudininkas Galininkas Vienäskaita aukštaítis aukštaičiú aukštäityje Daugiskaita aukštäičiai aukštáičiams aukštaičiús zemaitis zemaičiú žemaityje žemäičiai zemaičiams zemaičiús dzukas dzukú dzúké dzúkai dzukams dzúkús suvalkiétis suvalkiečiu suvalkiétyje suvalkiéčiai suvalkiéčiams suvalkiečiús 2. Daiktavardžius, sudarytus su priesaga -in(ys). Tai 3b kirčiuotés žodžiai: Vienäskaita Daugiskaita Vardiniňkas darinýs sakinýs Vardiniňkas dariniaí sakiniai Inagininkas däriniu säkiniu Naudininkas dariniáms sakiniáms Viétininkas darinyjé sakinyje Galininkas därinius säkinius 105 3. Sudurtinius daiktavardžius: Vardininkas Inagininkas Vietininkas indoeuropiětis (2) indoeuropiečiú indoeuropietyje Vardininkas indoeuropiěčiai Naudininkas indoeuropiěčiams Galininkas indoeuropiečiús Vienaskaita kitataútis (2) kitataučiú kitataútyje Daugiskaita kitataúčiai kitataúčiams kitataučiús knygnešys (3) knýgnesiu knygnešyjě knygnešial knygnešiáms knýgnešius šimtmetis (1) šimtmečiu šimtmetyje šimtmečiai simtmečiams šimtmečius 4. T os pačios sandaros sudurtinius daiktavardžius (1 kirčiuoté) ir budvar diius (2 kirčiuoté) Vienaskaita Daiktavardis Vardininkas trikampis túkstantmetis Inagininkas trikampiu túkstantmečiu Vietininkas trikampyje túkstantmetyje Daugiskaita Vardininkas trikampiai tukstantmečiai Naudininkas trikampiams tukstantmečiams Galininkas trikampius túkstantmečius Budvardis trikampis túkstantmetis trikampiu túkstantmečiu trikampiame túkstantměčiame trikampiai trikampiams trikampius tukstantmečiai tukstantmečiams túkstantmečius ŽODŽIU IR Ž0D7JIJ FORMU VARTOJIMAS 1. Iš duotujn veiksmažodžiii sudarykite daiktavardžius su priesaga -inys, paskui [rašykite juos sakinius. Pavartokite reikiamq linksnio forma. Veiksmažodis Daiktavardis daryti, daro, daré _ jungti, jungia jungé _ kurti, kuria, kuré _ sakyti, sako, saké _ skaityti, skaito, skaité _ skolinti, skolina, skolino _ tarti, taria, taré _ věsti, veda, vedé _ versti, verčia, verte _ 106 1) Dvibalsis yra dvieju balsiu._. 2) Žmonés savo mintis reiškia_. 3) Pirmieji_iš slavii kalbu i lietuviu kalba. atéjo apie dešimtaji amžiu. 4) Zodžiai, sudaryti su priesagomis ir priešdéliais, vadinami_. 5) Lietuviu kalboje yra daugiau_negu paprastu žodžiu- 6) Sakinio dali, kuri rodo, kas atsitinka veiksniui, vadiname_. 7) Kalboje nuolat randasi netaisyklingu__, sudarytu pagal kitos kalbos darybos modeli. 8) Antroji Augusto Šleicherio knyga vadinosi „Lietuviu kalbos_ 9) Jo_atvéré lietuviu kalbai daugelio Europos universitetu duris. 2. Paaiškinkite, iš kokiii veiksmažodžhi sudaryti šie daiktavardžiai. Nurodykite ju visas pa-grindines formas (plg. „Trumpi paaiškinimai", 4) Daiktavardis Veiksmažodis apýsaka _ apžvalga _ atmainä _ ištaka _ núomoně _ núotykis _ pärašas _ pókytis _ pósakis _ užúomazga _. užúojauta _ 3. Iš skliausteliuose duotu budvardžiu sudarykite tinkamos reikšměs daiktavardžius. Pavartokite JH reikiamqformq Viena. karta._(aukštas) su_ (žemas) statě nama.. Abu _(dra.sus) susiruošě i miska.. Nusikirto medi ir jau ruošési nešti ji namo. Bet_(aukštas) pasirodě esa.s tikras_(gudrus), jis apsi- meté, kad nesupranta_(žemas) kalbos, pasišaipé ir paréjo namo. Kitas vargšas_(darbštus) liko stovéti vienas prie storo ir sunkaus ra.sto. 107 4. Iš duotujii budvardžiu sudarykite búdo prieveiksmius ir negimininé budvardžio formq. Reikiamus žodžius [rašykite i tekstq j Negiminin? forma, ir budo prieveiksmj galima sudaryti tik iš budvardžiq su galOnémis -os, -a arba j j -us, -i. Negimininé budvardžio forma turí formanty -a arba -u (géra, gražú), o budo prieveiks- j Imiai -formanta. -ai, -iai (gerai, gražiai). Budo prieveiksmiai apibudina veiksmažodžiu. reiškiamaj j veiksma. ir sakinyje eina aplinkybe, o negimininé budvardžiij forma dažniausiai žymi búsena. ir eina i i tarinio dalimi beasmeniame sakinyje). I Negimininé forma Prieveiksmis baisus, -i _ _ greitas, -a _ _ kietas, -a _ _ idomus, -i _ _ patogus, -i _ _ tylus, -i _ _ Karta, velnias_ supyko ant lietuviij ir sugaudé visus keturis. Paskui _ prigrudo maiša. ir nunešé i marias skandinti. Lietuviams pasidaré _, bet jie _ kentéjo. Benešdamas velnias _ pavargo ir atsisédo ant akmens pailséti. Sédéti ant akmens jam buvo_ir ne_. Kai maišas atsirišo ir du lietuviai _ pabégo, velniui pasidaré_, kodél suvalkietis nebéga namo. Maiše buvo_, nes žemaitis_ten isitaisé ir né nemané išlisti. 5. Nurodykite pagrindínius žodžius, iš kuriu sudaryti kursyvu išspausdinti priežastiniai veiksmažodžiai Daug amžiq lietuviu. kalba. niekino (_) ir naikino ( _) visokie engéjai. Carq, kaizeriij, dvaru. tarnai lietuvius šnekindavo (_) vokiškai, lenkiškai, rusiškai, mokydavo ( _ ) juos svetimu žodžhi. Daug kas noréjo ištirpinti ( _ ), amžiams nugramzdinti (_) i praeiti músii gimtaja. kalba.. Bet Lietuvos nepavyko nei surusinti ( _), nei sulenkinti ( _ ), nei suvokietinti (_)• 108 6.1š duotujn veiksmažodžiii sudarykite priesagos -6ti vedinius, kurie reiškia bušena,, ir parašykite visas ju pagrindines formas. Sakiniuose pavartokite juos bútuoju kartiniu laiku busti, bunda, budo * mokti, moksta, moko Ústi, lenda, lindo sésti, séda, sédo skesti, skesta, skendo stoti, stoja, stojo žysti, žysta, žydo 1. Prie gimtosios kalbos slenksčio 2. Pirmieji rašytojai gerai_ Paprasti kaimo žmonés_ musq motinos. savo krašto kalba.. varge ir tamsybéje. _sodai. Aukštaitijoje šj pavasarj anksti_ Žemaitis_maiše iki vělyvo vakaro. Velnias_ant kelmo ir ruké pypke. 7. Žmogus ilgai prie storo ir sunkaus rasto. 7. Nurodykite, kokie iodiiai turi artimq reikšme. Pakeiskite juos vienus kitais žemiau duotame tekste Daiktavardžiai BQdvardžiai raida santykis žinomas spartus priemoné řrankis greitas gajus lieptas vystymasis gyvas baisus ryšys růšis bútinas garsus atmaina tiltas Veiksmažodžiai branginti rasti apsigyventi puoseléti galéti isikurti igyti sugebéti klaikus privalomas aptikti pelnyti Viljamas Džonsas apsigyveno Kalkutoje. Jis greitai išmoko senaja. indu. kalba. ir igijo vietiniu žmoniu pasitikéjima.. Jis ir aptiko, kad lotynu, graiku ir sanskrito kalbos galéjo kilti iš vieno šaltinio. Sparti šios idéjos raida atvedé i lyginamaja. istorin? kalbotyra.. Jos kuréjai buvo garsus Europos mokslininkai. Jie sugebéjo rrodyti, kad kalba néra vien \rankis susikalbéti. Iš kalbos galima spr?sti apie tautij istorinius ryšius. Be to, kalba yra lieptas, kuriuo susisiekia dvasia su dvasia, protas su protu. Todél kiekviena. kalba. reikia saugoti ir branginti. 109 8. Pavartokite reikiamq daiktavardžio linksni laikui reikšti \~J-........................................................................................................................................................................................................... Laikas paprastai reiškiamas daiktavardžio ir su juo suderintu žodžiu vienaskaitos GALININKU, i pvz.: žiemq vasarq, penktq valandq, rugpjúčio měnesi, dešimtq dienq. Laiky rodo ir INAGININKAS - tiek vienaskaitos, tiek daugiskaitos: šiais metais, tuo laiku, tuo i tarpu. Labai retai laikui reikšti vartojamas VIETININKAS. Reikia isidéméti keleta. laiko savokas i reiškiančiu žodžiu, kuriu vietininko linksnis atsako i klausima. kada?: vaikystéje, jaunystéje, \ senatvéje; ateityje, praeityje, senovéje; amžiuje, darbymetyje, šimtmetyje, vidurnaktyje. Žodžiu, reiškiančiu metu laikus, ménesius, savaités dienas, valandas, minutes, sekundes, i VIETININKAS laikui reikšti nevartotinas (pvz.: Jis atějo trečioje dienoje turi buti taisomas \ Jis'\ atéjo trečiq dienq). 1)_(senové) lietuviij protéviai buvo artimi germanii kaimynai ir giminaičiai. 2) Jau_(septintasis musu. eros amžius) gyveno kelios baltu, gentys. 3) Baltij vardas buvo pavartotas pirma. karta._ _(1845 metai). 4) Ir štai_(vienas kartas) mokslininkai apsižiuréjo, kad prie Nemuno gyvena tauta, kurios kalba přiměna sanskrita.. 5) Lietuviii kalba išgarséjo_(devynioliktasis amžius). 6)_(tas laikas) Lietuva priklausé Rusijai. 7) Raštai lietuviu. kalba pradéjo rodytis tik_(XVI amžius). 8) Ne taip seniai lietuviai pradéjo sakyti: „Ateik_(vienuolikta valanda)." 9)_(ankstyvas pavasaris) aukštaitis su žemaičiu nutaré statyti nama.. 10)_(vidurnaktis) visos katés pilkos. ( 9.IŠ duotujn veiksmazodžin sudarykite veikiamosios rušies esamojo ir bútojo kartinio laiko dalyvius. Paskui irašykite juos i sakinius Veikiamosios rušies dalyvis Esamasis laikas: veiksmažodžio esamojo laiko kamienas + -qs(antis), -anti; -is (-intis), -inti. Butasis kartinis laikas: butojo kartinio laiko kamienas + -es (-usis), -usi. Veikiamosios rušies dalyviai dažniausiai reiškia ypatybe, kylančia. iš paties veikéjo veiksmo (ei- i nantis berniukas „berniukas, kuris eina", dainuojanti mergaité „mergaité, kuri dainuoja"). Saki- j nyje jie papras tai eina p a ž y m i n i u. Labai dažnai dalyvio konstrukcijomis keičiami šalutiniai! pažyminio sakiniai, pvz.: Tauta, kuri išsaugojo savo kalbq, yra verta pagarbos = Tauta, \ išsaugojusi savo kalbq, verta pagarbos. Veikiamosios rušies dalyviai sakinyje gali eiti ir i 110 t a r i n i u, nes su jais sudaromi s u d u r t i n i a i veiksmažodžiu laikai. Dažniausiai i sudurtines j formas ieina butojo kartinio laiko dalyviai. i Tokios sudurtines veiksmažodžio formos paprastaireiškia 1) veiksma., kuris vyko praeityje tiks-j liai nepasakytu laiku, bet yra aktualus ir dabartiniu momentu, pvz.: Jis y r a r a š % s laiškq i (perfektas); Jis b u v o r a š g s laiškq (pluskvamperfektas); 2) rezultatine bušena, ar veiksmoI rezultata., pvz.: Jis yra p ar aš g s laiškq; Jis b u v o p a r a š g 5 laiškq. Sudurtines laiku i formos su esamojo laiko dalyviu, kuris dažniausiai vartojamas su dalelyte be- ir butojo kartinio i laiko veiksmažodžiu báti, reiškia veiksma., kuris turéjo prasidéti, pvz.: Jis b u v o berašqsi laiškq. Veiksmažodis Dalyvis Esamasis laikas Butasis kartinis laikas atsirasti, atsiranda, atsirado _ gyventi, gyvena, gyveno____ išlaikyti, išlaiko, išlaiké _ ištarti, ištaria, ištaré ._ mokéti, moka, mokéjo _ nykti, nyksta, nyko _ susilieti, susilieja, susiliejo _ suskilti, suskyla, suskilo _ 1) Iš visti gyvuju indoeuropiečiii kalbii archaiškiausia yra lietuviii kalba, kuri išlaiké daugiausia senii formu, ir žodžiu. (_) 2) Tada lietuviškai kalbéjo tik baudžiauninkai, kurie nemokéjo nei skaityti, nei rasy ti. (__) 3) Kiekviena tauta turi daugiau ar mažiau tarmiu, kurios atsiranda dél daugelio priežasčhj. (____________ ) 4) Vienos iš tarmiu atstovai yra aukštaičiai, kurie ištaria sveikus dvibalsius ie ir uo.(___________) 5) Baltu prokalbé, kuri greitai suskilo i vakaru ir rytu baltu prokalbes, susiformavo maždaug antrame tukstantmetyje prieš Kristu. (_._ _._) 6) Trečia baltu prokalbes saka buvo Dnepro baltai, kurie věliau visai susiliejo su slavais. (_) 7) Baltu kalbos, kurios išnyko apie XV-XVI amžiu, nepaliko jokiu rašto paminklu.. (____) 8) Zmonés, kurie gyvena Lietuvos žemumose, vadinami žemaičiais. (_ _) 111 10. Pakeiskite paprastuosiuss veiksmažodžiii laikus sudurtiniais. Pabandykite paaiškinti, koks yra jíl semantinis skirtumas Nuo tada lietuviu kalba susidoméjo ( _ ) daugelis pasaulio mokslininku.. Kitataučiai kalbininkai važiavo (_) i Lietuv^, naršé (_) jos kaimus, džiaugési ( _) jdomiais radiniais. Daug žymiu. kalbininku. labai palankiai atsiliepé ( _) apie lietuviu kalba.. Augustas Šleicheris parašé ( _ ) garsuji „Lietuviu kalbos vadovéli", kuris iš karto atvérě ( _) lietuviu kalbai daugelio Europos universitetij duris. Nuo to laiko lietuviu kalba pasidarě (_) tartum tarptautine kalbotyros disciplina. 11. Dalyvi ar dalyvine konstrukcijq pakeiskite šalutiniu pažyminio sakiniu 1) Baltai nustumě j šiaure anksčiau čia gyvenusias gentis. 2) Uždaras lietuviu gyvenimo büdas buvo viena iš priežasčiu, padéjusiii išsaugoti nepakeista. kalbos struktura.. 3) Lietuviškai kalbéjo daugiausia kaimo žmonés, išsaugojg gimt^ji žodj savo šiau- dinése pastogése. 4) I mřisu senoliu kalb^ isipyně daug svetimu. žodžiu, skambéjusin viešose kal- bose ir kasdieněje šnekoje. 5) Zodžiai, ateinantys iš kitu kalbvr, vadinami skoliniais. 6) Žodžiai, kilQ iš vieno šaltinio ir turintys maždaug ta. pači^ reikšme bei forma. daugelyje civilizuoto pasaulio kalbu, laikomi tarptautiniais. 12. Tiesiogine kalbq pakeiskite netiesiogine (paaiškinimus ir. II dalis, 9 pratimas) Zuikis, ibéges i parduotuv?, garsiai sušunka: - Pardavěja, duokit man nauja. kalnieriij! - Zuiki, zuiki, - priekaištauja pardavéja, - argi tu nežinai, kad negalima sakyti kalnierius. Tai ne lietuviškas žodis, tai svetimybé. - Ne lietuviškas? - nuoširdžiai nustemba zuikis. - O kaip reikia sakyti? - Kailis, kuris dengia kakl^, vadinasi apykaklé, - kantriai paaiškina pardavéja. - Ačiu, - dékoja zuikis ir nusiperka apykaklé. 112 13. Iš skliausteliuose duotii veiksmažodžin sudarykite reikiamas veikiamosios ar neveikiamosios rüsies esamojo ar bütojo kartinio laiko dalyviiiformas ir taisyklingai pavartokite jas sakiniuose Dauguma baltu kalbij, _ (išnykti, išnyksta, išnyko) XV-XVI amžiuje, nepaliko jokiij rašto paminkhi. Tik prüsi} kalba, _ (nueiti, nueina, nuéjo) i kapus XVII amžiuje, išliko užfiksuota raštuose. Skandinavu _ (pulti, puola, puolé), kryžiuočiií _ (naikinti, naikina, naikino) prüsai atkakliai kovojo už savo laisve. Žiauriu engéju _(parklupdyti, parklupdo, parklupdé) tauta dar 400 metu išlaikě savo gimtaja. kalba., nors toji kalba buvo visaip vokiečiu_(persekioti, persekioja, persekiojo). 14. Kokiq veiksmažodžin noréti, siekti, trokšti formq - padalyv{ ar pusdalyvi - su kito veiksma-žodžio bendratimi pavartosite tikslui reikšti? Pusdalyvis su bendratimi tikslui reikšti vartojamas asmeniniuose sakiniuose, o padalyvis -i beasmeniuose. 1) _. sužinoti, kaip kalbéjo müsu protěviai, reikia vykti i Liet- uvos kaima.. 2) Vokiečiu valdžia, _ sunaikinti lietuviška. kultura. Rytu Prü- sijoje, pradéjo visuotine germanizacija.. 3) Martynas Mažvydas,_prisitaikyti prie vietinés tarmés, rašé ne vien žemaitiškai. 4) BQtina gerai pažinti savo krašta.,_parašyti gera. knyga,. 5) Konstantinas Sirvydas,_sudaryti pirmaji lietuviu kalbos žodyna., turéjo gerai išmokti lenku ir lotynu kalbas. 6)_padéti Lietuvos žmonéms kovoje už laisve, Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka leido ir redagavo laikraščius „Aušra" ir „Varpas". 7) Jonas Jablonskis,_sunorminti lietuviu kalba., rémési geriausiais rašytojais ir savo gimtaja tarme. 8)_gerai ištirti kalba., bütina gerai išstudijuoti visas tarmes. 9) Kalbininkai,_sukaupti tarmiu duomenis, kasmet vyksta i dialektologines ekspedicijas. 10)_suprasti kitos tarmés atstova., reikia žinoti tos tarmés ypatybes. 11) Nedera užmiršti kitu nuomonés, _ padaryti tinkamas mokslinio darbo išvadas. 113 10. Pakeiskite paprastuosiuss veiksmažodžin laikus sudurtiniais. Pabandykite paaiškinti, koks yra jn semantinis skirtumas Nuo tada lietuviu kalba susidoméjo ( _ ) daugelis pasaulio mokslininkij. Kitataučiai kalbininkai važiavo (_) i Lietuva., naršé (_) jos kaimus, džiaugési ( _) jdomiais radiniais. Daug žymiu kalbininku. labai palankiai atsiliepé ( _) apie lietuviu kalba.. Augustas Šleicheris parašé ( _ ) garsuji „Lietuviu kalbos vadovéli", kuris iš karto atvéré ( _) lietuviu kalbai daugelio Europos universitetu duris. Nuo to laiko lietuviu kalba pasidaré (_) tartum tarptautine kalbotyros disciplina. 11. Dalyvl ar dalyvine konstrukcijq pakeiskite šalutiniu pažyminio sakiniu 1) Baltai nustumé ; šiaure anksčiau čia gyvenusias gentis. 2) Uždaras lietuviu gyvenimo budas buvo viena iš priežasčiu, padéjusin išsaugoti nepakeista. kalbos štruktúra.. 3) Lietuviškai kalbéjo daugiausia kaimo žmonés, išsaugoje gimtaji žodi savo šiau- dinése pastogése. 4) I musu senoliu kalba. jsipyné daug svetimu žodžiu, skambéjusiii viešose kal- bose ir kasdienéje šnekoje. 5) Žodžiai, ateinantys iš kitu kalbu, vadinami skoliniais. 6) Žodžiai, kilg iš vieno šaltinio ir turintys maždaug ta. páčia, reikšme bei forma. daugelyje civilizuoto pasaulio kalbu, laikomi tarptautiniais. 12. Tiesiogine kalbq pakeiskite netiesiogine (paaiškinimus ir. U dalis, 9 pratimas) Zuikis, ibéges i parduotuve, garsiai sušunka: - Pardavéja, duokit man nauja. kalnieriu! - Zuiki, zuiki, - priekaištauja pardavéja, - argi tu nežinai, kad negalima sakyti kalnierius. Tai ne lietuviškas žodis, tai svetimybé. - Nelietuviškas? - nuoširdžiai nustemba zuikis. - O kaip reikia sakyti? - Kailis, kuris dengia kakla., vadinasi apykaklé, - kantriai paaiškina pardavéja. - Ačiu, - dékoja zuikis ir nusiperka apykaklé. 112 13. H skliausteliuose duotii veiksmažodžiu sudarykite reikiamas veikiamosios ar neveikiamosios riišies esamojo ar bütojo kartinio laiko dalyviuformas ir taisyklingai pavartokite jas sakiniuose Dauguma baltu kalbu, _ (išnykti, išnyksta, išnyko) XV-XVI amžiuje, nepaliko jokiu rašto paminklu. Tik prüsu kalba, _ (nueiti, nueina, nuéjo) i kapus XVII amžiuje, išliko užfiksuota raštuose. Skandinavu _ (pulti, puola, puolé), kryžiuočiu _ (naikinti, naikina, naikino) prüsai atkakliai kovojo už savo laisve. Ziauriu engéju _(parklupdyti, parklupdo, parklupdé) tauta dar 400 metu išlaiké savo gimtaja. kalba., nors toji kalba buvo visaip vokiečiu_(persekioti, persekioja, persekiojo). 14. Kokiq veiksmažodžiu noréti, siekti, trokšti formq - padalyv'i ar pusdalyv[ - su kito veiksma-žodžio bendratimi pavartosite tikslui reikšti? j Pusdalyvis su bendratimi tikslui reikšti vartojamas asmeniniuose sakiniuose, o padalyvis - j í beasmeniuose. j 1) _._sužinoti, kaip kalbéjo müsu protéviai, reikia vykti i Liet- uvos kaima.. 2) Vokiečiu valdžia, _ sunaikinti lietuvišk^ kultury Rytu Prü- sijoje, pradéjo visuotine germanizacija.. 3) Martynas Mažvydas,_prisitaikyti prie vietinés tarmés, rašé ne vien žemaitiškai. 4) Bütina gerai pažinti savo krašta.,_parašyti gera. knyga.. 5) Konstantinas Sirvydas,_sudaryti pirmaji lietuviu kalbos žodyna., turéjo gerai išmokti lenku ir lotynu kalbas. 6)_padéti Lietuvos žmonéms kovoje už laisve, Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka leido ir redagavo laikraščius „Aušra" ir „Varpas". 7) Jonas Jablonskis,_sunorminti lietuviu kalba., rémési geriausiais rašytojais ir savo gimtaja tarme. 8)__gerai ištirti kalba., bütina gerai išstudijuoti visas tarmes. 9) Kalbininkai,_sukaupti tarmiu duomenis, kasmet vyksta i dialektologines ekspedicijas. 10)_suprasti kitos tarmés atstova., reikia žinoti tos tarmés ypatybes. 11) Nedera užmiršti kitu nuomonés, _ padaryti tinkamas mokslinio darbo išvadas. 113 15. Du sakinius sujunkite i vienq, sudarydami tikslo aplinkybés šalutini sakin[. Paskui pakeiskite ji padalyvine ar pusdalyvine zodiiu_ grupě Tikslo aplinkybés šalutiniai sakiniai prie pagrindinio jungiami jungtuku kad. Tokio sakinio tarinys j visada reiškiamas veiksmažodžio tariamaja nuosaka, asmenj derinant su pagrindinio ar šalutinio i sakinio veiksniu einančiu žodžiu. Démesio! Po jungtuko kad čia negali buti vartojama veiksmažodžio bendratis. Pavyzdys: Visi susirinko i auditorija.. Jie turéjo apsvarstyti naujus planus. Visi susirinko j auditorija, kad apsvarstytn naujus planus. Visi susirinko j auditorija., norédami apsvarstyti naujus planus. 1) Baltu, gentys atsikélé iš pietu. Jos noréjo jsikurti prie Baltijos júros. 2) Prusai praliejo daug kraujo. Jie gyné savo laisve ir gimtaja kalba.. 3) Mokslininkai gyveno Lietuvos kaimuose. Jie noréjo išmokti lietuviu kalba. 4) Sanskrito profesorius kalbéjo lietuviškai. Jis řrodé lietuviu kalbos archaiškuma.. 5) Tada žodžius reikéjo skolintis. Jais buvo galima řvardinti naujas sa_vokas. 6) Visi vienos tautos žmonés gali suprasti vienas kita. Reikia turéti bendrine kalba. 114 7) Tarmes butina rimtai tyrinéti. Palaipsniui išnyksta mokslui svarbus kalbos faktai. 8) Kiekvienas turi budéti prie gimtosios kalbos slenksčio. Kalba gyvena amžiais. 16. Dar kartq atidiiai perskaitykite tekstq „Nesutaré". O dabar prisiminkite ir [rasykite trüks-tamus büdvardzius ir prieveiksmius. Galite parinkti ir irašyti savus žodžius. Žemaitis su aukštaičiu statě nama. ir_pritrüko vieno ra.sto. Susiruošé abu i miska.. Išsirinko _ medj, nusikirto ir rengiasi nešti namo. Žemaitis, šluostydamas prakait^, pasičiupo_medžio gal^, pakilnojo ir numeté_. „O!_", - sako. „Jei tau_, tai ir nešk vienas", - _ nusijuoké aukštaitis, užsimeté kirvi ant pečuj ir _nudrožé namo. Žemaitis_negaléjo suprasti, kas gi atsitiko, kodél jis liko stovéti prie tokio_ir_r^sto. 17. (rašykite tinkamas prielinksnines konstrukcijas Karta, velnias sukišo visus keturis lietuvius - aukštaitj, dzük^, suvalkiet; ir žemai ti -__ir nunešé__skandinti. Benešdamas velnias pavargo ir atsisédo__pailséti. O tas jo maišas émě ir atsirišo. Pajutes laisve, pirmas__išlindo dzükas. Jis parkuré namo, palindo_______ ir lindi. Aukštaitis pasislépé __pažiuréti, kas gi bus toliau. Suvalkietis numušé kepure dulkes __, prisiruké___ir nebéga, vaikšto ap- linkui, laukia maišo. O žemaitis ir sako velniui: „Tu mane jkišai__, tu pats ir ištrauk mane__". Paskui dar patogiau isitaisé ir né nemano Ústi__. 115 ( 18. )Ištaisykite ir paaiškinkite kalbos klaidas. Pabandykite jas sugrupuoti: atskirai išrašykite linksniii (vardininko, naudininko, galininko, hiagininko, vietininko) vartojimo, atskirai - prie-linksniniu. konstrukcijn, atskirai - veiksmažodžiu_ formu, (bendraties, dalyvio, padalyvio) vartojimo klaidas 1) Visa lietuviais apgyvendinta teritorija buvo apaugusi miškais. 2) Prusi} kalba buvo vokiečiais persekiojama, netgi draudžiama istatymais. 3) Siekiant prusus prijungti prie savo valstybés, lenkai pagrasino ginklu. 4) Lietuvii} kalba yra išgyvenusi sunkius metus. 5) Kaimo žmonés ilgai negaléjo paskaityti lietuviškus raštus, todél lietuviu kal- ba mažai buvo paveikta naujovémis. 6) Pirmoji lietuviška knyga pasirodé tůkstantis penki šimtai keturiasdešimt sep- tintuosiuose metuose. 7) Suomii} ir estu protéviai skolinosi baltiškus žodžius, kad pavadinti ivairius žeměs darbu jrankius. 8) Pas lietuvius yra daug visokiu tarmii} ir patarmii}. 9) Kalboje vis randasi ir randasi naujos svetimybés. 10) Pernai buvo priimtas istatymas tarmii} išsaugojimui. 11) Tame laike lietuviai buvo neraštingi. 12) Sanskrito profesorius paprašé pagalbos pas lietuv; valstiet}. 13) Pamačius panašias egiptiečiu ir Amerikos inděni} piramides, mokslininkai su- kůré naujas hipotezes. 14) Keli dr^suoliai ryžosi perplaukti Atlanty mažomis valtelémis, kad irodyti sa- vo hipotezes. 15) Dokumentai buvo išduodami tik po parašu. 16) Tu pačiu metu bégyje pasirodé lietuviški laikraščiai ir žurnalai. 17) Augustas Sleicheris atvyko i Lietuv^ tyrinéti tarmes. 18) 1856 metais pasirodé Augusto Šleicherio knyga po antrašte „Lietuviu kalbos gramatika". 19) Lyginant kalbas mokslininkai sukúré nauj^ kalbotyros saka.. 20) Lietuviai buvo po didele slávu itaka. -;~:ipuoti: atskirai išrašykite artofimo, atskirai - prie-ffyvio, padalyvio) vartojimo Liškais. üama jstatymais. srasino ginklu. Ids, todél lietuviij kal- ttai keturiasdešimt sep- kad pavadinti ivairius Kdes, mokslininkai su-ílěmis, kad irodyti sa- imalai. »šle ..Lietuviu, kalbos ka. Savo dukrele, be sedincia^, Dail. V. Petravičiaus iliustracija lietuviu pasakai „Gulbé, karaliaus pati"