Testui mokėti šių žodžių apibrėžimus:

Arbūzas – didelė sultinga uoga.

Sugižęs – šį žodį naudojame, kai kalbame apie sugedusį, prastą pieną.

Cepelinai – tradicinis lietuviškas patiekalas. Tarkuotų bulvių kukuliai su mėsos, varškės arba
grybų įdaru. Valgoma su grietine ir spirgais.

Šakotis – tradicinis lietuviškas desertas. Gaminamas iš daug kiaušinių.

Gaiva – gaivusis gėrimas iš vaisių arba uogų.

Lašiniai – kiaulienos riebalų sluoksnis. Lašiniai gali būti rūkyti arba sūdyti.

Spirgai, spirgučiai – smulkiai supjaustyti ir kepinti lašiniai. Spirgai valgomi su cepelinais,
bulvių plokštainiu, varškėčiais ir t.t.

Apkepėlė – orkaitėje keptas maistas. Gali būti vištienos, daržovių, makaronų, ryžių ir kitų
produktų apkepėlių.

Kefyras – rauginto pieno produktas.

Šašlykai – smulkiai supjaustyti ir marinuoti mėsos gabalėliai. Kepami ant žarijų. Valgoma su
daržovėmis ir ryžiais.

Sultys – iš vaisių, daržovių arba uogų išspaustas skystis.

Skilandis – tradicinis lietuviškas rūkytos mėsos produktas.

Lašiša – stambi jūrų žuvis.

Kiaušinienė – keptuvėje ant riebalų kepami kiaušiniai.

Šaltibarščiai – tradicinis lietuviškas patiekalas. Gaminamas iš marinuotų burokėlių, kefyro,
agurko, svogūnų laiškų, krapų, kiaušinių. Valgomas su karštomis bulvėmis.

Vėdarai – tradicinis lietuviškas patiekalas. Gaminamas kepant kiaulės žarnas su įdaru. Yra dviejų
rūšių vėdarų: kraujiniai ir bulviniai.

Žvėriena – laukinio gyvūno mėsa. Gali būti elniena, stirniena, briediena, šerniena ir t.t.

Žemuogės – mažos ir raudonos uogos. Dažniausiai auga miške.

Paukštiena – bet kokio paukščio mėsa. Gali būti kalakutiena, vištiena, antiena ir pan.

Taip pat žinoti žodžius: šviežias, kepyklėlė, pusryčiai, vakarienė, saldus, saldžiai, skaniai,
uogienė, spurga, maistas, atsispirti, gaminamas, įsisavinti, vitaminai.