BAISIISTORIJA
Susirinko kambario viduryje keturi kamuoliai. Paprastai jie saugiai lindédavo kambari ampuose, po stalu arba po kéde - kad kas praeidamas nepaspirtii.
Pirmasis pasirodé oranžinis krepšinio kamuolys. Jis buvo tikra- amerikietis ir labai didžiavosi, kad gali aukštai pasoK^s pats sa\ line ikristi [ krepš^.
Antras, piantriai vinSmiuodamas ir kraipydtuuas klubus, tarsi šoktq braziliška^ samba^ atriedéjo margas futbolo kamuolys.
Trečias atskubéjo dryžuotasis vaikiškas kamuolys. Sis buvo didelis nenaudélis: jo saiin^ slégé daugybé kaimynams išdaužytii langq.
Paskutinis atstrikšéjo mažas baltas stalo teniso kamuoliukas. Jis |kyriai kaukšéjo, tad kiti kamuoliai iš karto pradéjo j[ tildyti, kad neišeitq iš proto.
- Reikétq křj. nors ypatinga nuveikti, - pasiulé krepšinio kamuolys. -Gal k^ nors išgqsdinamľ
Visi tam vieningai pritaré ir nieko neiauke užsiglaudé už durii. Kad atrodytq didesni ir baisesni, užsilipo vienas ant kito. Ant oranžinio -futbolo kamuolys, ant šio - dryžuotasis, o pačiame viršuje atsidůré mažasis teniso kamuoliukas.
Ir émé laukti, kol kas nors [eis. Bet ne[éjo, o [skrido. Paprasta musé. Ir atsitupé ant teniso kamuoliuko.
Sis labai išsigando ir pradéjo rékti:
- Salin, bjauri pabaisa!
- Didžiulé, baisi pabaisa! - atkartojo dryžuotasis kamuolys, nors pats iš tikrujq nieko nemate.
- Milžiniška, siaubinga pabaisa! - priduré ir futbolo kamuolys.
- Gelbékités, kas galit! - suklyké oranžinis.
Ir persigand^ gqsdintojai skubiai išsislapsté po pačius tamsiausius ir saugiausius kambario kampus.
O krepšinio kamuolys net išleido iš saves ora,, kad atrodytq mažesnis ir nepastebimesnis.
L9
ARBATOSKLUBAS
Karta arbatinukas pakvicič savo draugus puodclius išgcrti arbatns. Kompanija susirinko gana marga.
Pirmas atčjo inčlynais ornamcni.iis isdabintas puodclis. fis mi ats: ncsr lčkšiut$ po savimi     ikikt, kad bútu patogian seděli.
Ri^kui. linksmai skaiiu>in^^^sauk<rcl:.niv at%knbči" du pusryčii] puodeliai. Vicnas buvo ialias. o kuas - gchonas.
Pa.dtur.tnis atkaukšcjo paprastar n ctalints puodchs. Jts visada včluo-bu\< ■ >taí^^^^Hv
Arbannukas visiems jpylc arbatos ir pastúlč vaisintis sausainiais i$ dubcnčlio.
Viskas vyko sklandžiai. Tik metalům puodelts garsiai Sliurpc, eepsějo, abicm rankom čiiípo sausainius, grúdosi juos j burtuj ir tick aplink vivc prírnipino, kad pastdarč nct ncmalonu žiúrěli. Pasku i dar bandč^^^^ lenkes uilai/yti trupiniu*. bet iípylč arbata. paslydo ir su trenksmu nu bildějo DUO stalo ant grindif. Laimě. kad metalmiai puodeliai ncdúžu.
- Ir visada jis Šitaip! - piktinosi kulríiringicji puodeliai.
- Ir nickada nesudúžra! - príurč jicms arbannukas.