Kristijönas Doneláitis - víenas jžymiáushi lietúvhi rašýtojii. Jis gimé 1714 m. Lazdynélhi káime, Gumblnés apskrityjě valstiěciii šeimojě. K. Doneláitis mókési Karaliáučiaus universitetě, kuriamě tuö metu daugiáusia búvo ruošiami protestanti! dväsininkai - pästoriai. 1743 m. jis búvo paskirtas pästoriumi j Tolmmkiemj. Miré 1780 m. Pagrinďmj sävo kůrinj, poěma^ „Mětai", K. Doneláitis raše 1765- 1775 m., tiksli data nežmoma. Plrma^ karta^ „Mětai" išleisťi 1818 m. Poěmoje vaizdúojamas Rytu Prusi]os lietúviu valstiěčiu gyvěnimas.
Kg iš K. Doneláičio „Mětij" sužinôs ispänai
Sešiólika metli Lietuvojě gyvěnanti, Vilniaus universitěto Užsienio kalbii institúto Románii kalbii kätedroje ďirbanti ispáné Carmen Cäro, gävusi pasiülym^ išversti K. Doneláičio „Metús", prisipažmo abejójusi, ar ispänams kurinýs bus suprafitamas. Tačiau kal prädžia^ — „Paväsario linksmýbes" — núsiunté literatüros speciaľistams j Ispänij^, abejônés difigo. „Jiě susidoméjo, ir mán tái búvo ďidelé paskatä, galimä sakýti, tai lémé mäno apsisprenďim^. Ispämi núomone, šis těkstas praturtins ir müsii kultury. Mán búvo jdomú versti ir paródyti ispänams metli kait^, kurí mäno šalyjě nérä tokiä ryški kaip čiä. Iš „Metu/1 ispänai sužinôs, k^ réiškia pö ilgös ir sunkiôs žiemôs láukti paväsario", - šypsójosi vertéja.