BŪDVARDŽIAI
Būdvardis – komunikacijai būtina savarankiška kalbos dalis, skirta daikto ypatybei
įvardyti. Būdvardis apibūdina daiktavardį, pasako jo ypatybę, požymį: koks gali būti
stalas > tvirtas.
Pagal reikšmę būdvardžiai skirstomi į dvi grupes:
Kokybiniai būdvardžiai:
- rodo daikto kokybę tiesiogiai savo leksine reikšme
- beveik visi būdvardžiai su galūnėmis -(i)as, -(i)a, -us, -i, pvz. geras, -a, žalias, -ia,
gražus, -i, ...
- iš jų daromos:
o laipsnių formos (geresnis, -ė, geriausias, -ia)
o įvardžiuotinės formos (gerasis, -oji)
o prieveiksmiai su priesaga -(i)ai (gerai, gražiai)
o bevardės giminės formos (gera, gražu)
o ypatybių pavadinimai su priesaga -umas (gerumas)
o mažybiniai būdvardžiai (mažokas, mažutis, apy-mažis, po-mažis)
- jie gali prisijungti priklausomų žodžių (labai geras, nepaprastai drąsus)
Santykiniai būdvardžiai:
- rodo daikto ypatybę netiesiogiai, tam tikru santykiu su pagrindinio kamieno
reikšme
- visi išvestiniai būdvardžiai su galūnėmis -is, -ė ir sudurtiniai būdvardžiai, pvz.
medinis, tamsiaplaukis, ...
- iš jų minėtosios formos paprastai nedaromos
- jie neprisijungia priklausomų žodžių
DERINAMOSIOS BŪDVARDŽIO GRAMATINĖS KATEGORIJOS:
Būdvardis derinamas su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu. Būdvardžių
derinamosios kategorijos neturi savarankiško turinio, tik rodo būdvardžio ryšį su
daiktavardžiu.
Giminė + Skaičius + Linksnis:
Visos derinamosios kategorijos rodo būdvardžio santykį su daiktavardžiu.
Būdvardžio ryšys su daiktavardžiu gali būti:
- atributyvinis, kai būdvardis išreiškia ar papildo daikto ypatybę, pvz. Jie pastatė
naują namą. ( > pažyminio funkcija)
- predikatyvinis, kai daiktas tam tikru laiku, momentu turi kokią nors ypatybę, pvz.
Diena yra / nėra graži. ( > vardinės tarinio dalies funkcija)
Abiem atvejais būdvardis derinamas su daiktavardžiu gimine, skaičiumi ir linksniu.
Kitaip sakant, būdvardžiai yra kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais.
Lietuvių kalbos būdvardžiai, skirtingai nuo daiktavardžių, turi 3 gimines: vyriškąją,
moteriškąją ir bevardę, pvz. gẽras (v.), gerà (m.), gẽra (b.); žãlias (v.), žalià (m.), žãlia (b.);
saldùs (v.), saldì (m.), saldù (b.).
Bevardės giminės būdvardžiai yra nekaitomi, sustabarėję. Bevardės giminės formų neturi
išvestiniai būdvardžiai su galūnė -is (medinis, mažutis, ...).
Būdvardžių linksniuotės:
Vyriškosios giminės būdvardžiai skiriasi nuo atitinkamų daiktavardžių linksnių
galūnėmis, kurias jie turi iš gimininių įvardžių, būtent: vn. naud. -(i)am (geram, gražiam,
plg. tam), vn. viet. -(i)ame (gerame, gražiame, plg. tame, šiame), dg. vard. -i (geri, žali,
geresni, didesni, plg. kiti), dg. naud. -iems (geriems, gražiems, plg. tiems).
Moteriškosios giminės būdvardžiai linksniuojami kaip atitinkamų kamienų
daiktavardžiai. Ir įvardinės vienaskaitos naudininko ir vietininko bei daugiskaitos
naudininko galūnės sutampa su daiktavardžių galūnėmis.
Būdvardžių (panašiai kaip daiktavardžių) linksniavimo skirtumai priklauso nuo
kamienų. Kalbant apie būdvardžius skirstomi šie kamienai: a-kamienas, ia-kamienas,
u-kamienas, o-kamienas ir ė-kamienas, tačiau kai kurie būdvardžių linksniavimai yra
mišrieji. Tai reiškia, toje pačioje linksniuotėje galima rasti daugiau negu vieno tam tikro
kamieno galūnes.
Pagal tai dabartinėje lietuvių kalboje iš viso skiriamos 4 būdvardžių linksniuotės:
- (i)a linksniuotė:
vienaskaitos vardininko galūnės -as, -ias, -is, -ys
- (i)u linksniuotė:
vienaskaitos vardininko galūnės -us
- (i)o linksniuotė:
vienaskaitos vardininko galūnės -a, -ia, -i
- ė linksniuotė:
vienaskaitos vardininko galūnė -ė
Taip pat būdvardžių linksniuotėse skiriamos tam tikros linksniavimo paradigmos
(būdvardžių linksniavimo sistemoje jų iš viso yra 9).
(i)a linksniuotė:
1 paradigma: galūnė -as po kietojo priebalsio
2 paradigma: galūnė -as po minkštojo priebalsio, t. y. -ias (-j-as), + visi aukščiausio
laipsnio būdvardžiai
3 paradigma: vienaskaitoje galūnė -is arba -ỹs, o daugiskaitoje -i, t. y. visi aukštesniojo
laipsnio būdvardžiai + didelis, didis, dešinys, kairys
4 paradigma: vienaskaitoje galūnė -is, o daugiskaitoje -iai, išvestiniai ir sudurtiniai
būdvardžiai bei priešdėlių apy-, po- vediniai
1 paradigma 2 paradigma
vienaskaita
V: geras
K: gero
N: geram
G: gerą
Į: geru
V: gerame
Š: geras
žalias naujas geriausias
žalio naujo geriausio
žaliam naujam geriausiam
žalią naują geriausią
žaliu nauju geriausiu
žaliame naujame geriausiame
žalias naujas geriausias
daugiskaita
V: geri
K: gerų
N: geriems
G: gerus
Į: gerais
V: geruose
Š: geri
žali nauji geriausi
žalių naujų geriausių
žaliems naujiems geriausiems
žalius naujus geriausius
žaliais naujais geriausiais
žaliuose naujuose geriausiuose
žali nauji geriausi
3 paradigma 4 paradigma
vienaskaita
V: geresnis didelis kairys
K: geresnio didelio kairio
N: geresniam dideliam kairiam
G: geresnį didelį kairį
Į: geresniu dideliu kairiu
V: geresniame dideliame kairiame
Š: geresni dideli kairy
medinis baltakaklis apymažis
medinio baltakaklio apymažio
mediniam baltakakliam apymažiam
medinį baltakaklį apymažį
mediniu baltakakliu apymažiu
mediniame baltakakliame apymažiame
medini baltakakli apymaži
daugiskaita
V: geresni dideli kairi
K: geresnių didelių kairių
N: geresniems dideliems kairiems
G: geresnius didelius kairius
Į: geresniais dideliais kairiais
V: geresniuose dideliuose kairiuose
Š: geresni dideli kairi
mediniai baltakakliai apymažiai
medinių baltakaklių apymažių
mediniams baltakakliams apymažiams
medinius baltakaklius apymažius
mediniais baltakakliais apymažiais
mediniuose baltakakliuose apymažiuose
mediniai baltakakliai apymažiai
» 1 paradigmos būdvardžių ir vienaskaitos, ir daugiskaitos šauksmininkai
sutampa su vardininkais.
» 3 ir 4 paradigmos būdvardžių vienaskaitos šauksmininkas turi savitą formą
(galūnė -i), o daugiskaitos šauksminiknkas yra homoniminis su vardininku (V:
medinis – Š: medini, plg. V: didelis – Š: dideli, plg. V: žalias – Š: žalias).
» 3 paradigmoje yra mišrusis linksniavimas – vienaskaitos linksnių galūnės ištisai
sutampa su 4 paradigmos galūnėmis, o daugiskaitos linksnių galūnės sutampa su
1 (ir 2) paradigmos galūnėmis.
(i)u linksniuotė:
5 paradigma: galūnė -us (ir po kietojo, ir po minkštojo priebalsio)
5 paradigma
vienaskaita daugiskaita
V: lygus gražus
K: lygaus gražaus
N: lygiam gražiam
G: lygų gražų
Į: lygiu gražiu
V: lygiame gražiame
Š: lygus gražus
V: lygūs gražūs
K: lygių gražių
N: lygiems gražiems
G: lygius gražius
Į: lygiais gražiais
V: lygiuose gražiuose
Š: lygūs gražūs
» Šios paradigmos linksniavimas taip pat mišrusis: naudojamos u-kamieno
galūnės (vn. v. gražus, dg. v. gražūs /plg. geras – geri/, vn. k. gražaus /plg. geras –
gero/ ir vn. g. gražų). Visi kiti linksniai čia turi ia-kamieno galūnes (gražiam,
gražiu, gražiame, gražių, ..., plg. žaliam, žaliu, žaliame, žalių, ...).
(i)o linksniuotė:
6 paradigma: galūnė -a po kietojo priebalsio
7 paradigma: galūnės -a po minkštojo priebalsio, t. y. -ia (-j-a) + visi aukščiausio
laipsnio būdvardžiai
8 paradigma: galūnė -i
6 paradigma 7 paradigma 8 paradigma
vienaskaita
V: gera
K: geros
N: gerai
G: gerą
Į: gera
V: geroje
Š: gera
žalia nauja gražiausia
žalios naujos gražiausios
žaliai naujai gražiausiai
žalią naują gražiausią
žalia nauja gražiausia
žalioje naujoje gražiausioje
žalia nauja gražiausia
graži
gražios
gražiai
gražią
gražia
gražioje
graži
daugiskaita
V: geros
K: gerų
N: geroms
G: geras
Į: geromis
V: gerose
Š: geros
žalios naujos gražiausios
žalių naujų gražiausių
žalioms naujoms gražiausioms
žalias naujas gražiausias
žaliomis naujomis gražiausiomis
žaliose naujose gražiausiose
žalios naujos gražiausios
gražios
gražių
gražioms
gražias
gražiomis
gražiose
gražios
ė linksniuotė:
9 paradigma: galūnė -ė, t. y. išvestiniai ir sudurtiniai būdvardžiai + visi aukštesniojo
laipsnio būdvardžiai
9 paradigma
vienaskaita daugiskaita
V: medinė geresnė
K: medinės geresnės
N: medinei geresnei
G: medinę geresnę
Į: medine geresne
V: medinėje geresnėje
Š: medine geresne
V: medinės geresnės
K: medinių geresnių
N: medinėms geresnėms
G: medines geresnes
Į: medinėmis geresnėmis
V: medinėse geresnėse
Š: medinės geresnės
» Šios linksniuotės vienaskaitos šauksmininko galūnė savita, nesutampanti su
vardininko galūne (skirtingai nuo kitų moterišk. gim. paradigmų).
NEDERINAMOSIOS BŪDVARDŽIO GRAMATINĖS KATEGORIJOS:
Laipsnis:
Laipsniuojami tik kokybiniai būdvardžiai, reiškiantys kintamąją ypatybę.
Laipsnio formų neturi santykiniai būdvardžiai, nes jie reiškia tokias ypatybes, kurių
kiekis negali būti didesnis ar mažesnis: pvz. medinis namas.
Laipsnių formų neturi ir tokie būdvardžiai, kurie jau pačia savo darybos reikšme nusako
tam tikrą ypatybės kiekį, pvz. mažokas, mažytis, nėščia moteris, basas vaikas, pieniška
sriuba, vyriški marškiniai, purvinas.
Laipsniuojamų būdvardžių skiriami trys laipsniai:
- nelyginamasis laipsnis: pagrindinė būdvardžio forma, pvz. geras
- aukštesnysis laipsnis: su priesagomis -esnis, -esnė, pvz. geresnis, geresnė
- aukščiausiasis laipsnis: su priesagomis -iausias, -iausia, pvz. geriausias, geriausia
Aukštesnysis laipsnis: už su galininku arba kaip, nekaip, negu, nei su vardininku:
• lyginami du daiktai tos pačios ypatybės atžvilgiu ir vienas turi jos daugiau negu
kitas: teisybė už auksą brangesnė, likimas galingesnis negu žmogus, baltas kaip
sniegas
• yra lyginama, bet su kuo lyginama sakinyje neišreikšta: Atnešk man sausesnių
malkų.
• daiktas lyginamas pats su savimi, tik kitomis aplinkybėmis: Jis šiandien sveikesnis
negu vakar.
Aukščiausiasis laipsnis: konstrukcijos su prielinksniais iš, už, tarp, su įvardžiais visas,
visa, su prieveiksmiais pervis, užvis:
• daiktas išskiriamas iš visumos pagal didžiausią ypatybės kiekį: aukščiausias iš
visų brolių / už visus brolius / tarp visų broliu, užvis / pervis aukščiausias, visų
brolių aukščiausias
• visuma, iš kurios skiriamas daiktas, sakinyje neišreikšta: Jeigu mane paklaustų,
kuriame žemės kampelyje žmogui gražiausia gamta – aš atsakyčiau tėviškėje.
• daiktas turi labai didelį ypatybės kiekį, kurio neįmanoma viršyti: Kai įėjo į pilį,
rado didžiausią tylą – visi miegojo.
Laipsniuojami yra ir bevardės giminės būdvardžiai:
- nelyginamasis laipsnis: pagrindinė bevardės giminės būdvardžio forma, pvz. gẽra
- aukštesnysis laipsnis: su formantu -iau, pvz. geriau
- aukščiausiasis laipsnis: su priesaga -iausia, pvz. geriausia
Apibrėžtumas – paprastieji arba įvardžiuotiniai būdvardžiai:
Kokybiniai būdvardžiai (visi jų laipsniai) turi ir įvardžiuotines formas, susidariusias 3iojo
asmens įvardžiui (jis, ji) susijungus su kintamąja galūne. Linksniuojant kinta ir
paprastojo būdvardžio, ir įvardinio elemento galūnės, jos kartais susilieja
(geriesiems iš geriems + jiems), o kartais pasirodo kaip atskiros ( gerųjų iš gerų + jų).
Įvardžiuotiniai būdvardžiai:
• vartojami skiriant daiktą tam tikros savitos ypatybės atžvilgiu: Priėmė jį
kunigaikštis iškilmingai didžiojoje pilies salėje.
• vartojami reikšme, artima aukščiausiojo laipsnio reikšmei: Išsirinko patį didįjį
arklį.
• skiria daiktą priešingos ypatybės atžvilgiu (tai ypač būdinga poriniams
daiktams): Dešiniąja akimi nemato, kairiąja ausimi negirdi.
• nurodo daikto rūšį (terminologine prasme): lengvoji pramonė, dėmėtasis elnias,
liepiamoji nuosaka, juodasis gandras, ...
• turi pabrėžiamąją reikšmę (maloninę arba nemaloninę): geroji motinėlė, senasis
tėvelis, jaunoji mergelė, baisusis slibinas, šlykščioji gyvatė, ...
Vyriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:
vienaskaita
V: gerasis žaliasis gražusis geresnysis (didysis)
K: gerojo žaliojo gražiojo geresniojo
N: gerajam žaliajam gražiajam geresniajam
G: gerąjį žaliąjį gražųjį geresnįjį
Į: geruoju žaliuoju gražiuoju geresniuoju
V: gerajame žaliajame gražiajame geresniajame
Š: gerasis žaliasis gražusis geresnysis
daugiskaita
V: gerieji žalieji gražieji geresnieji
K: gerųjų žaliųjų gražiųjų geresniųjų
N: geriesiems žaliesiems gražiesiems geresniesiems
G: geruosius žaliuosius gražiuosius geresniuosius
Į: geraisiais žaliaisiais gražiaisiais geresniaisiais
V: geruosiuose žaliuosiuose gražiuosiuose geresniuosiuose
Š: gerieji žalieji gražieji geresnieji
Moteriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:
vienaskaita
V: geroji žalioji gražioji geresnioji
K: gerosios žaliosios gražiosios geresniosios
N: gerajai žaliajai gražiajai geresniajai
G: gerąją žaliąją gražiąją geresniąją
Į: gerąja žaliąja gražiąja geresniąja
V: gerojoje žaliojoje gražiojoje geresniojoje
Š: geroji žalioji gražioji geresnioji
daugiskaita
V: gerosios žaliosios gražiosios geresniosios
K: gerųjų žaliųjų gražiųjų geresniųjų
N: gerosioms žaliosioms gražiosioms geresniosioms
G: gerąsias žaliąsias gražiąsias geresniąsias
Į: gerosiomis žaliosiomis gražiosiomis geresniosiomis
V: gerosiose žaliosiose gražiosiose geresniosiose
Š: gerosios žaliosios gražiosios geresniosios
Būsenos forma:
Ją turi tik kokybiniai būdvardžiai. Ši forma išreiškia predikatyvinį ryšį su daiktavardžiu.
Sakinyje nederinamosios būdvardžio formos eina:
- tariniu (predikatu):
o kai veiksnys išreikštas įvardžiu: Čia viskas brangu.
o kai veiksnys išreikštas veiksmažodžio bendratimi: Paskaitos metu valgyti
nemandagu.
o kai veiksnio visiškai nėra: Taip linksma! Puiku!
- veiksniu (subjektu):
o Iš ko pikta gimsta pasaulyje?
- papildiniu (objektu):
o Ne bloga, bet gera tau noriu.
Šaltiniai:
KNIŪKŠTA, Petras. Kompiuterinis lietuvių kalbos žinynas. Nuo morfologijos iki reikalų raštų. Vilnius: Šviesa, 2004.
AMBRAZAS, Vytautas. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. 4-oji, pataisyta laida. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.
RAMONIENĖ, Meilutė a PRIBUŠAUSKAITĖ, Joana. Praktinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Baltos lankos, c2007.
PALAUSKIENĖ, Aldona. Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.