C.  LIETUVOS  VALSTYBÉS  SUSIDARYMAS
Lietuvos vardas (Litua) pirm^ karta, paminétas 1009 metais lotyniškai para-šytame metraštyje annates Quedlinburgenses". Véliau Lietuva, minéjo vienas ryty slavij metraštininkas. 1049 metais jis rašé: „Kunigaikštis Jaroslavas išžygiavo prieš Lietuva.". Taigi pasaulis apie Lietuva. sužinojo gana vélai. Tačiau tada Lietuva dar nebuvo valstybé, o ir lietuviu tauta dar nebuvo galutinai susiformavusi.
Nuo senu laiku lietuviai gyveno atskiromis giminémis ir neturéjo vieno val-dovo. Gimúiiu. vadai véliau tapo kunigaikščiais. Stipresnis ir gabesnis kunigaikštis priversdavo kitus klausyti. Be to, ir patys žmonés pradéjo suprasti, kad visiems kartu lengviau gintis nuo prieši}. Tuo metu lietuviu. kaimynai buvo latviai, rytí} slavai (rusai, gudai, ukrainai) ir vakaru slavai (lenkai, kašubai). Kai vokiečiu. pirkliai, atplauke Baltijos jüra i latviu. zeme, 1201 metais ikuré Livonijos (Kalavi-juočiu) ordina,, Lietuva jsigijo nauja. ir labai pavojinga. kaimyna, Kiek véliau Vakaru pasienyje jsikuré kitas vokiečiu riteriu ordinas - kryžiuočiai.
Stipréjantys kaimynai ir nuolatinés kovos su jais skatino lietuviu gentis vie-nytis. Lietuvos žemés pradéjo jungtis, atsirado ir pirmieji suvienyuj teritoriju val-dovai. Tiksliy istoriniu žinitj apie juos néra. Viename 1219 mety dokumente pa-minétí penki vyresnieji Lietuvos kunigaikščiai. Vienas iš ju buvo Mindaugas -pirmas gerai žinomas Lietuvos valdovas.
Nelengva buvo Mindaugui vienyti Lietuva.. Vieni kunigaikščiai geruoju pa-sidavé jo valdžiai, o kitus jis priverté jéga sau tarnauti. Savo brolius ir kitus gimi-nes jis vijo iš gimtujij žemiij arba žudé. Kai kuriuos kunigaiksčius Mindaugas verte grobti Žemes už Lietuvos ribq, o pats savindavosi ju tévonijas. Mindaugo sukur-ta Lietuvos valstybé sujungé didžiaja. dalj baltu žemiy: žemaičius, lietuvius, aukštaičius, pietine. kuršiy ir šiaurine jotvingiu dalj. Už valstybés riby liko tos prü-si} ir žiemgaliq žemés, kurias dar XIX amžiaus pradžioje spéjo užgrobti Kryžiuo-čiu ir Kalavijuočiu ordinai.
Taikos ir ramybés Mindaugo Lietuvoje nebuvo. Livonijos ordinas ir kryžiuočiai tik ir lauké progos užpulti vis stipréjaníi Lietuvos valdova., kuris, suküres valstybé, neleido jiems brautis Í lietuviu. žemes. 1236 m. Kalavijuočiai paskelbé pirmaji kryžiaus žygi j Lietuva.. Jie žiauriai pléšé ir žudé Šiaurés Lietuvos gyven-tojus. Bet grižtančius iš žygio grobikus prie Saulés (Šiaulŕq) pasitiko ir sumuše že-maičh] kariuomené. Saulés mušis parodé, kad Lietuva jau tampa rimta jéga. Po skaudaus pralaiméjimo ties Saule vokiečiu ordinai nutaré bendromis jégomis nio-
48
koti pagonis ir 1237 m. susivienijo. Pavojus jaunai Lietuvos valstybei dar labiau padidéjo.
Neramu buvo ir pačioje Lietuvoje: prieš Mindauga. vienijosi nepatenkinti jo valdžia kunigaikščiai. Tada ir paaiškéjo, koks gudrus buvo Mindaugas, tokiais sunkiais ir neramiais laikais išsaugojes savo sukurta. valstybé ir ivedes Lietuva, j Europos valstybiij tarpa,. Kad sustabdytu. kryžiaus žygius ; Lietuva., pirmiausia Mindaugas nusprendé krikštytis. 1251 metais Livonijos ordino magistras pa-krikštijo Mindaugo šeima. ir daugeli kariu.. Nors visas kraštas liko ištikimas sena-jam íikéjimui, bet, valdovui priémus krikšta., 1251 metai laikomi Lietuvos krikšto pradžia. Mindaugo krikštas buvo apgalvota politiné akcija: Lietuva - didelé ir ga-linga valstybé su krikščioniu valdovu priešakyje pasidaré lygi su kitomis Europos valstybémis. 1253 metais Mindaugas tapo pirmuoju Lietuvos karaliumi, o jo žmo-na Morta - pirmaja Lietuvos karaliene. Tačiau už karaliaus karüna. teko brangiai sumokéti: didele dali Žemaitijos ir Kuršo Mindaugas turéjo atiduoti ordinui. Že-maičiai neketino geruoju pasiduoti vokiečiams, ir juos užkariauti jěga pasidaré svarbiausias ordino tikslas. Popiežiui paskelbus nauja. kryžiaus kára. prieš pagonis, j kuršiu. ir žemaičiu. žemes buvo pasiu,sta gausi ordino kariuomené. 1260 m. prie Durbés ežero ji susirémé su žemaičiais ir buvo visiškai sutriuškinta. Durbés mušis buvo didžiausia žemaičiu, pergalé prieš ordina. XIII amžiuje. Po jos prasidějo ordino pavergtij tautu. sukilimai, kurie ilgam atitraukě vokiečiii riteriu jégas nuo Lietuvos.
Mindaugas ir du jo sünüs buvo nužudyti 1263 metais. Po jo mirties prasidějo kunigaikščiu. kovos dél vaidžios, kurios labai silpnino taip sunkiai sukurta. Lietuvos valstybé. Visas kraštas ir toliau liko pagoniškas.
D.  VILNIAUS MIESTO IKÜRIMAS
Vilniaus miesto ikürimo laika, slepia amžiu. migla. Niekas nežino tikros jo gimimo datos. Pirma. karta, istoriniuose šalíiniuose Vilnius paminétas 1323 metais, kunigaikščio Gedimino laikais, tačiau aišku, kad Vilnius atsirado kur kas anksčiau nei Lietuva. pradéjo valdyti Gediminas (jis valdé nuo 1316 iki 1341 mety). Liaudis ir praeitu. šimtmečiii rašytojai sukuré legenda., kad Vilniu. ikuré kunigaikštis Gediminas. Štai ka. ji pasakoja.
...Seniai seniai toje vietoje, kur dabar dunkso Vilniaus miestas, ňžé, šlaméjo tamsios girios. I jas retai ižengdavo žmogaus koja, tai buvo paukščiu. ir žvériij ka-
49