8. Slovíčka bet ale dar ještě daug (+Gen.) hodně į +Acc. (eiti į mokyklą) do (jít do školy) ieškoti, ieško, ieškojo (+Gen.) hledat kieno čí labai velmi laiškas (m) dopis mokykla (f) škola (ne univerzita!) savo svůj / svoje 8.1 Posesivita Opakování přivlastňovacích zájmen: aš mano mes mūsų tu tavo jūs jūsų jis jo jie jų ji jos jos jų Kieno – čí Kieno knyga? Kieno namas? Kieno šis vaikas? Kieno ta mašina? Savo – svůj, svoje savo nerozlišuje gramatický rod: Aš turiu savo knygą. Aš turiu savo namą. savo se neskloňuje: N. (...) (...) G. savo namo savo knygos D. savo namui savo knygai A. savo namą savo knygą Používání: Správně Špatně Aš myliu savo šeimą. Miluji svou rodinu. [DEL: Aš myliu mano šeimą. :DEL] Tu turi savo knygą. Máš svou knihu. [DEL: Tu turi tavo knygą. :DEL] Ji myli savo vaiką. Ona miluje své dítě. [DEL: Ji myli jos vaiką. :DEL] Mes turime savo namą. Máme svůj dům. [DEL: Mes turime mūsų namą. :DEL] 8.2. Časování sloves – indikativ praeterita (minulý čas), typ „ė“ rašyti, rašo, rašė aš raš-iau mes raš-ėme tu raš-ei jūs raš-ėte jis, ji raš-ė jie, jos raš-ė Aš rašiau laišką. Tu rašei knygą. Ji nerašė laiško. Jis nerašė knygos. Cvičení. Vyčasujte atsiprašyti, atsiprašo, atsiprašė (omluvit se); skaityti, skaito, skaitė (číst); klausyti, klauso, klausė (poslouchat). 8.3. Některá nejpoužívanější adjektiva: storas plonas tlustý štíhlý jaunas senas mladý starý platus siauras široký úzký saldus rūgštus sladký kyselý pigus brangus levný drahý stiprus silpnas silný slabý ilgas trumpas dlouhý krátký pilnas tuščias plný prázdný karštas šaltas horký studený gražus bjaurus hezký ošklivý didelis mažas velký malý žemas aukštas nízký vysoký linksmas liūdnas veselý smutný švarus purvinas čistý špinavý tiesus kreivas rovný křivý sunkus lengvas těžký lehký minkštas kietas měkký tvrdý šlapias sausas mokrý suchý naujas senas nový starý juodas baltas černý bílý sotus alkanas sytý hladový geras blogas dobrý zlý Cvičení: vyberte adjektiva pro následující slova: a) vyras – moteris; studentas – studentė; profesorius – profesorė; lietuvis – lietuvė; čekas – čekė b) kalba, sostinė, stotis c) universitetas, kabinetas, autobusas, traukinys Přeložte: stiprus vyras, stipri moteris, senas profesorius, linksma čekė, aukšta lietuvė 8.4. Predikativ („střední rod“) gẽras – gerà – gẽra žalias – žalià – žalia saldùs – saldì – saldù 8.5. Konverzace: rodina Ar Jūs turite šeimą? Ar Jūsų šeima (yra) didelė? Ar tu turi brolį / sesę? Iš kur (yra) tavo tėvai? Kas (yra) tavo tėvas / mama? Koks (yra) tavo tėvas / brolis? Kokia (yra) tavo mama / sesė? Kokia (yra) tavo šeima? Kieno (yra) šis vaikas? Namų darbai I. „Otočte“ věty za použití záporu a příslušného adjektiva. Například: Ji yra gera. – Ji nėra bloga. (Ona je hodná. – Ona není zlá.) Vyras yra aukštas. – Moteris yra stipri. – Aš esu jaunas. – Čekė yra graži. – Lietuvė yra linksma. – Traukinys yra purvinas. – Jis yra alkanas. – II. Přeložte: Tai yra profesorius Juozas Balčiūnas. Jis yra lietuvis. Profesorius gyvena Klaipėdoje. Kur yra Klaipėda? Klaipėda yra Lietuvoje. Klaipėda nėra Lietuvos sostinė. Ar žinote, kas yra Lietuvos sostinė? Tai yra Vilnius. Profesorius Balčiūnas dirba Klaipėdos universitete, matematikos fakultete. Jis yra geras profesorius. Klaipėdos universiteto matematikos fakulteto studentai studijuoja prastai. Profesorius turi šeimą. Jo žmonos vardas Marcelė, o pavardė Balčiūnienė. Jis turi sūnų Joną, dukrą Oną ir papūgą. Profesoriaus dukra yra studentė. Ji studijuoja mediciną ir gyvena Vilniuje. Ji turi draugą. Profesoriaus sūnus turi vaiką. Tai yra profesoriaus anūkas. Anūko vardas yra Dominykas. Profesorius myli anūką. Profesorius yra aukštas vyras. Lietuviai yra aukšti žmonės. Ar čekai yra aukšti? Ar čekės yra aukštos?