zieda. kad ugnis - ;::„Z........................................................................................................................................................................................................... I Laikas paprastai reiškiamas daiktavardžio ir su juo suderinty žodžiij vienaskaitos GALININKU, i I pvz.: žiemq vasarq, penktq valandq, rugpjučio ménesi, dešimtq dienq. ! Laika, rodo ir JNAGININKAS - tiek vienaskaitos, tiek daugiskaitos: šiais metais, tuo laiku, tuo i j tarpu. Labai retai laikui reikšti vartojamas VIETININKAS. Reikia jsidéméti keleta. laiko savokasj jreiškiančiu žodžiu, kuriy vietininko linksnis atsako j klausima. kada?: vaikystěje, jaunystéje,\ I senatvéje; ateityje, praeityje, senověje; amžiuje, darbymetyje, šimtmetyje, vidurnaktyje. i Žodžiu, reiškiančiu metu laikus, ménesius, savaités dienas, valandas, minutes, sekundes, i I VIETININKAS laikui reikšti nevartotinas (pvz.: Jis aíéjo trečioje dienoje turi buti taisomas i Jis \ \ atéjo trečiq dienq). i '■...........>>.....>......................................................................,.......................,.....................................................................,.........................i 1)_(senové) lietuviu protéviai buvo artimi germanii kaimynai ir giminaičiai. 2) Jau__(septintasis musu. eros amžius) gyveno kelios baltu, gentys. 3) Baltu vardas buvo pavartotas pirma. karta._ _(1845 metai). 4) Ir štai_(vienas kartas) mokslininkai apsižiuréjo, kad prie Nemuno gyvena tauta, kurios kalba přiměna sanskrita.. 5) Lietuviu kalba išgarséjo_(devynioliktasis amžius). 6)_(tas laikas) Lietuva priklausé Rusijai. 7) Raštai lietuviu kalba pradéjo rodytis tik_(XVI amžius). 8) Ne taip seniai lietuviai pradéjo sakyti: „Ateik_(vienuolikta valanda) ." 9)_(ankstyvas pavasaris) aukštaitis su žemaičiu nutaré statyti nama.. 10)_(vidurnaktis) visos katés pilkos. / 9.jlš duotuju veiksmažodžiu, sudarykite veikiamosios rúšies esamojo ir bútojo kartinio laiko dalyvius. Paskui [rašykite juos i sakinius Veikiamosios rušies dalyvis Esamasis laikas: veiksmažodžio esamojo laiko kamienas + -qs(antis), -anti; -[s (-intis), -inti. Butasis kartinis laikas: butojo kartinio laiko kamienas + -es (-usis), -usi. Veikiamosios rúšies dalyviai dažniausiai reiškia ypatybe, kylančia. iš paties veikéjo veiksmo (ei- \ nantis berniukas „berniukas, kuris eina", dainuojanti mergaitě „mergaité, kuri dainuoja"). Saki-j nyje jie papras tai eina p a ž y m i n i u. Labai dažnai dalyvio konstrukcijomis keičiami šalutiniai; pažyminio sakiniai, pvz.: Tauta, kuri išsaugojo savo kalbq, yra verta pagarbos = Tauta, i išsaugojusi savo kalbq, verta pagarbos. Veikiamosios rušies dalyviai sakinyje gali eiti ir I 110 t a r i n i u, nes su jais sudaromi s u d u r t i n i a i veiksmažodžhj laikai. Dažniausiai i sudurtines j formas ieina bQtojo kartinio laiko dalyviai. I Tokios sudurtines veiksmažodžio formos paprastaireiškia 1) veiksma., kuris vyko praeityje tiks-j liai nepasakytu laiku, bet yra aktualus ir dabartiniu momentu, pvz.: Jis yra r a š % s laiškq i (perfektas); Jis b u v o r a š g s laiškq (pluskvamperfektas); 2) rezultatine bušena, ar veiksmo | rezultata., pvz.: Jis yra p ar aš % s laiškq; Jis b u v o p a r a š % s laiškq. Sudurtines laiku j formos su esamojo laiko dalyviu, kuris dažniausiai vartojamas su dalelyte be- ir butojo kartinio: laiko veiksmažodžiu bud, reiškia veiksma., kuris turéjo prasidéti, pvz.: Jis b u v o berašqs\ laiškq. ! Veiksmažodis Dalyvis Esamasis laikas Butasis kartinis laikas atsirasti, atsiranda, atsirado _ gyventi, gyvena, gyveno______ išlaikyti, išlaiko, išlaiké _ ištarti, ištaria, ištaré ._ mokéti, moka, mokéjo _ nykti, nyksta, nyko _ susilieti, susilieja, susiliejo _ suskilti, suskyla, suskilo _ 1) Iš visti gyvuju indoeuropiečiu kalbii archaiškiausia yra lietuviii kalba, kuri išlaiké daugiausia senu formu, ir žodžiu. (_) 2) Tada lietuviškai kalbéjo tik baudžiauninkai, kurie nemokějo nei skaityti, nei rasy ti. (__) 3) Kiekviena tauta turi daugiau ar mažiau tarmiii, kurios atsiranda dél daugelio priežasčiu.. (________ ) 4) Vienos iš tarmiu. atstovai yra aukštaičiai, kurie ištaria sveikus dvibalsius ie ir uo.(___________) 5) Baltu prokalbé, kuri greitai suskilo i vakaru ir rytu baltu, prokalbes, susiformavo maždaug antrame tiikstantmetyje prieš Kristu.. (_,_ _._) 6) Trečia baltu prokalbes saka buvo Dnepro baltai, kurie věliau visai susiliejo su slavais. (_) 7) Baltu kalbos, kurios išnyko apie XV-XVI amžiu, nepaliko jokiu rašto paminklu.. (___._) 8) Zmonés, kurie gyvena Lietuvos žemumose, vadinami žemaičiais. (_ _) 111 10. Pakeiskite paprastuosiuss veiksmažodžiii laikus sudurtiniais. Pabandykite paaiškinti, koks yra jíl semantinis skirtumas Nuo tada lietuviu kalba susidoméjo ( _ ) daugelis pasaulio mokslininku.. Kitataučiai kalbininkai važiavo (_) i Lietava., naršé (_) jos kaimus, džiaugési ( _) jdomiais radiniais. Daug žymiu. kalbininku. labai palankiai atsiliepé ( _) apie lietuviu kalba.. Augustas Šleicheris parašé ( _ ) garsuji „Lietuviu kalbos vadovéli", kuris iš karto atvérě ( _) lietuviu kalbai daugelio Europos universitetu duris. Nuo to laiko lietuviu kalba pasidarě (_) tartum tarptautine kalbotyros disciplina. 11. Dalyvi ar dalyvine konstrukcijq pakeiskite šalutiniu pažyminio sakiniu 1) Baltai nustumě j šiaure anksčiau čia gyvenusias gentis. 2) Uždaras lietuviu gyvenimo büdas buvo viena iš priežasčiu, padéjusiui išsaugoti nepakeista. kalbos struktura.. 3) Lietuviškai kalbéjo daugiausia kaimo žmonés, išsaugoje gimtaji žodj savo šiau- dinése pastogése. 4) I müsu senoliu kalb^ isipyně daug svetimu žodžiu, skambéjusiu, viešose kal- bose ir kasdieněje šnekoje. 5) Zodžiai, ateinantys iš kitu kalbu, vadinami skoliniais. 6) Žodžiai, kile iš vieno šaltinio ir turintys maždaug ta. pačia. reikšme bei forma. daugelyje civilizuoto pasaulio kalbu, laikomi tarptautiniais. 12. Tiesiogine kalbq pakeiskite netiesiogine (paaiškinimus ir. II dalis, 9 pratimas) Zuikis, ibéges j parduotuv?, garsiai sušunka: - Pardavěja, duokit man nauja kalnieriij! - Zuiki, zuiki, - priekaištauja pardavéja, - argi tu nežinai, kad negalima sakyti kalnierius. Tai ne lietuviškas žodis, tai svetimybé. - Ne lietuviškas? - nuoširdžiai nustemba zuikis. - O kaip reikia sakyti? - Kailis, kuris dengia kakla, vadinasi apykaklé, - kantriai paaiškina pardavéja. - Ačiu, - dékoja zuikis ir nusiperka apykaklé. 112 13. íš skliausteliuose duotu_ veiksmažodžin sudarykite reikiamas veikiamosios ar neveikiamosios rfišies esamojo ar bútojo kartinio laiko dalyviiiformas ir taisyklingai pavartokite jas sakiniuose Dauguma baltu, kalbu, _ (išnykti, išnyksta, išnyko) XV-XVI amžiuje, nepaliko jokiu rašto paminklu. Tik prúsu kalba, _ (nueiti, nueina, nuéjo) i kapus XVII amžiuje, išliko užfiksuota raštuose. Skandinavu _ (pulti, puola, puolé), kryžiuočiu _ (naikinti, naikina, naikino) prusai atkakliai kovojo už savo laisve. Ziauriu engéju _(parklupdyti, parklupdo, parklupdé) tauta dar 400 metu išlaiké savo gimtaj^ kalba., nors toji kalba buvo visaip vokiečiu_(persekioti, persekioja, persekiojo). 14. Kokia_ veiksmažodžin noréti, siekti, trokšti forma - padalyvi ar pusdalyvi - su kito veiksma-žodžio bendratimi pavartosite tikslui reikšti? Pusdalyvis su bendratimi tikslui reikšti vartojamas asmeniniuose sakiniuose, o padalyvis -i beasmeniuose. 1)__sužinoti, kaip kalbéjo můsu protéviai, reikia vykti i Liet- uvos kaima.. 2) Vokiečiu valdžia, _ sunaikinti lietuviška. kultura. Rytu Pru- sijoje, pradéjo visuotine germanizacija.. 3) Martynas Mažvydas,_prisitaikyti prie vietinés tarmés, rašé ne vien žemaitiškai. 4) Butina gerai pažinti savo krašta.,_parašyti gera. knyga.. 5) Konstantinas Sirvydas,_sudaryti pirmgji lietuviu kalbos žodyna., turéjo gerai išmokti lenku ir lotynu kalbas. 6)_padéti Lietuvos žmonéms kovoje už laisve, Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka leido ir redagavo laikraščius „Aušra" ir „Varpas". 7) Jonas Jablonskis,_sunorminti lietuviu kalba., réměsi geriausiais rašytojais ir savo gimtqja tarme. 8)_gerai ištirti kalba., butina gerai išstudijuoti visas tarmes. 9) Kalbininkai,_sukaupti tarmiu duomenis, kasmet vyksta i dialektologines ekspedicijas. 10)_suprasti kitos tarmés atstova., reikia žinoti tos tarmés ypatybes. 11) Nedera užmiršti kitu nuomonés, _ padaryti tinkamas mokslinio darbo išvadas. 113 10. Pakeiskite paprastuosiuss veiksmažodžiu_ laikus sudurtiniais. Pabandykite paaiškinti, koks yra JU semantinis skirtumas Nuo tada lietuviu kalba susidoméjo ( _ ) daugelis pasaulio mokslininkii. Kitataučiai kalbininkai važiavo (_) i Lietuva., naršé (_) jos kaimus, džiaugési ( _) idomiais radiniais. Daug žymiii kalbininki} labai palankiai atsiliepé ( _) apie lietuviu. kalba,. Augustas Šleicheris parašé ( _ ) garsuji „Lietuviu kalbos vadovelj", kuris iš karto atvéré ( _) lietuviu kalbai daugelio Europos universitetu duris. Nuo to laiko lietuviu kalba pasidaré (_) tartum tarptautine kalbotyros disciplina. 11. Dalyvi ar dalyvine konstrukcijq pakeiskite šalutiniu paiyminio sakiniu 1) Baltai nustúmé i šiaure anksčiau čia gyvenusias gentis. 2) Uždaras lietuviu gyvenimo budas buvo viena iš priežasčiu, padéjusin išsaugoti nepakeista. kalbos štruktúry. 3) Lietuviškai kalbéjo daugiausia kaimo žmonés, išsaugoje gimtaji žodi savo šiau- dinése pastogése. 4) I músu senoliu kalba. isipyné daug svetimu žodžnj, skambéjusiu, viešose kal- bose ir kasdienéje šnekoje. 5) Zodžiai, ateinantys iš kitu kalbu, vadinami skoliniais. 6) Zodžiai, kile iš vieno šaltinio ir turintys maždaug ta. páčia, reikšme bei forma daugelyje civilizuoto pasaulio kalbu, laikomi tarptautiniais. 12. Tiesiogine kalbq pakeiskite netiesiogine (paaiškinimus ir. II dali s, 9 pratimas) Zuikis, ibéges i parduotuve, garsiai sušunka: - Pardavéja, duokit man nauja. kalnieriu! - Zuiki, zuiki, - priekaištauja pardavéja, - argi tu nežinai, kad negalima sakyti kalnierius. Tai ne lietuviškas žodis, tai svetimybé. - Ne lietuviškas? - nuoširdžiai nustemba zuikis. - O kaip reikia sakyti? - Kailis, kuris dengia kakla, vadinasi apykaklé, - kantriai paaiškina pardavéja. - Ačiu, - dékoja zuikis ir nusiperka apykaklé. 112 13. Iš skliausteliuose duotii veiksmažodžiu sudarykite reikiamas veikiamosios ar neveikiamosios rúšies esamojo ar butojo kartinio laiko dalyviuformas ir taisyklingai pavartokite jas sakiniuose Dauguma baltu kalbí}, _ (išnykti, išnyksta, išnyko) XV-XVI amžiuje, nepaliko jokiii rašto paminklii. Tik prusu kalba, _ (nueiti, nueina, nuéjo) i kapus XVII amžiuje, išliko užfiksuota raštuose. Skandinávii _ (pulti, puola, puolé), kryžiuočiu, _ (naikinti, naikina, naikino) prusai atkakliai kovojo už savo laisve. Žiauriu engéju _(parklupdyti, parklupdo, parklupdé) tauta dar 400 metu išlaiké savo gimtaja. kalba., nors toji kalba buvo visaip vokiečiii_(persekioti, persekioja, persekiojo). 14. Kokiq veiksmažodžiu noréti, siekti, trokšti formq - padalyvi ar pusdalyvi - su kito veiksma-žodžio bendratimi pavartosite tikslui reikšti? [Pusdalyvis su bendratimi tikslui reikšti vartojamas asmeniniuose sakiniuose, o padalyvis -I i beasmeniuose. j 1) _._sužinoti, kaip kalbějo můsu. protéviai, reikia vykti i Liet- uvos kaima.. 2) Vokiečiu valdžia, _ sunaikinti lietuviška. kultura. Rytu Pru- sijoje, pradéjo visuotine germanizacija.. 3) Martynas Mažvydas,_prisitaikyti prie vietinés tarmés, rašé ne vien žemaitiškai. 4) Butina gerai pažinti savo krašta.,_parašyti gera. knyga.. 5) Konstantinas Sirvydas,_sudaryti pirmaji lietuviij kalbos žodyna., turéjo gerai išmokti lenkij ir lotynu. kalbas. 6)_paděti Lietuvos žmonéms kovoje už laisve, Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka leido ir redagavo laikraščius „Aušra" ir „Varpas". 7) Jonas Jablonskis,_ sunorminti lietuviu kalba., rémési geriausiais rašytojais ir savo gimtaja tarme. 8)__gerai ištirti kalba., butina gerai išstudijuoti visas tarmes. 9) Kalbininkai,_sukaupti tarmiu duomenis, kasmet vyksta i dialektologines ekspedicijas. 10)_suprasti kitos tarmés atstova., reikia žinoti tos tarmés ypatybes. 11) Nedera užmiršti křtu nuomonés, _ padaryti tinkamas mokslinio darbo išvadas. 113 15. Du sakinius sujunkite i vienq, sudarydami tikslo aplinkyběs šalutin[ sakin[. Paskui pakeiskite ji padalyvine ar pusdalyvine žodžin grupě Tikslo aplinkyběs šalutiniai sakiniai prie pagrindinio jungiami jungtuku kad. Tokio sakinio tarinys j visada reiškiamas veiksmažodžio tariamaja nuosaka, asmenj derinant su pagrindinio ar šalutinio i sakinio veiksniu einančiu žodžiu. Démesio! Po jungtuko kad čia negali buti vartojama veiksmažodžio bendratis. Pavyzdys: Visi susirinko i auditorija.. Jie turéjo apsvarstyti naujus planus. Visi susirinko j auditorija., kad apsvarstytu_ naujus planus. Visi susirinko 4 auditorija., norédami apsvarstyti naujus planus. 1) Baltu gentys atsikélé iš pietu. Jos noréjo isikurti prie Baltijos jůros. 2) Prusai praliejo daug kraujo. Jie gyné savo laisve ir gimtaja. kalba.. 3) Mokslininkai gyveno Lietuvos kaimuose. Jie noréjo išmokti lietuviu kalba.. 4) Sanskrito profesorius kalbéjo lietuviškai. Jis jrodé lietuviu kalbos archaiškum^. 5) Tada žodžius reikéjo skolintis. Jais buvo galima ivardinti naujas sa.vokas. 6) Visi vienos tautos žmonés gali suprasti vienas kita.. Reikia turéti bendrine kalba.. 114 7) Tarmes butina rimtai tyrinéti. Palaipsniui išnyksta mokslui svarbus kalbos faktai. 8) Kiekvienas turí budéti prie gimtosios kalbos slenksčio. Kalba gyvena amžiais. 16. Dar kartq atidiiai perskaitykite tekstq „Nesutaré". O dabar prisiminkite ir [rasyküe trüks-tamus büdvardzius ir prieveiksmius. Galite parinkti ir irašyti savus žodžius. Žemaitis su aukštaičiu statě nama. ir_pritrüko vieno ra.sto. Susiruošé abu i miska.. Išsirinko _ medj, nusikirto ir rengiasi nešti namo. Žemaitis, šluostydamas prakait^, pasičiupo_medžio gal^, pakilnojo ir numeté_. „O!_", - sako. „Jei tau_, tai ir nešk vienas", - _ nusijuoké aukštaitis, užsimeté kirvi ant pečiu ir _nudrožé namo. Žemaitis_negaléjo suprasti, kas gi atsitiko, kodél jis liko stovéti prie tokio_ir_r^sto. 17. Irašykite tinkamas prielinksnines konstrukcijas Karta, velnias sukišo visus keturis lietuvius - aukštaitj, dzük^, suvalkiet; ir žemai ti -__ir nunešé__skandinti. Benešdamas velnias pavargo ir atsisédo__pailséti. O tas jo maišas émě ir atsirišo. Pajutes laisve, pirmas__išlindo dzükas. Jis parkuré namo, palindo______ ir lindi. Aukštaitis pasislépé __pažiuréti, kas gi bus toliau. Suvalkietis numušé kepure dulkes __, prisiruké___ir nebéga, vaikšto ap- linkui, laukia maišo. O žemaitis ir sako velniui: „Tu mane jkišai__, tu pats ir ištrauk mane__". Paskui dar patogiau jsitaisé ir né nemano Ústi__. 115 (lS.JIštaisykite ir paaiškinkite kalbos klaidas. Pabandykite jas sugrupuoti: atskirai išrašykite linksniii (vardininko, naudininko, galininko, {nagininko, vietininko) vartojimo, atskirai - prie-linksniniii konstrukcijn, atskirai - veiksmažodžiu_ formu, (bendraties, dalyvio, padalyvio) vartojimo klaidas 1) Visa lietuviais apgyvendinta teritorija buvo apaugusi miškais. 2) Prusi} kalba buvo vokiečiais persekiojama, netgi draudžiama istatymais. 3) Siekiant prusus prijungti prie savo valstybés, lenkai pagrasino ginklu. 4) Lietuviu kalba yra išgyvenusi sunkius metus. 5) Kaimo žmonés ilgai negaléjo paskaityti lietuviškus raštus, todél lietuviu kal- ba mažai buvo paveikta naujovémis. 6) Pirmoji lietuviška knyga pasirodé tůkstantis penki šimtai keturiasdešimt sep- tintuosiuose metuose. 7) Suomiu ir estu protéviai skolinosi baltiškus žodžius, kad pavadinti ivairius žeměs darbu irankius. 8) Pas lietuvius yra daug visokiu tarmiu ir patarmiu. 9) Kalboje vis randasi ir randasi naujos svetimybés. 10) Pernai buvo priimtas istatymas tarmiu išsaugojimui. 11) Tame laike lietuviai buvo neraštingi. 12) Sanskrito profesorius paprašé pagalbos pas lietuv} valstiet}. 13) Pamačius panašias egiptiečiu ir Amerikos inděnu piramides, mokslininkai su- kůré naujas hipotezes. 14) Keli dra.suoliai ryžosi perplaukti Atlanta, mažomis valtelémis, kad irodyti sa- vo hipotezes. 15) Dokumentai buvo išduodami tik po parašu. 16) Tu pach} metu bégyje pasirodé lietuviški laikraščiai ir žurnalai. 17) Augustas Sleicheris atvyko } Lietuva. tyrinéti tarmes. 18) 1856 metais pasirodé Augusto Šleicherio knyga po antrašte „Lietuviu kalbos gramatika". 19) Lyginant kalbas mokslininkai sukúré nauja. kalbotyros šaka.. 20) Lietuviai buvo po didele slávu itaka. ľ'upuoti: atskirai išrašykite artofimo, atskirai - prie-aiywo, padalyvio) vartojimo dškais. Qama jstatymais. srasino ginklu. ins, todél lietuviu kal- ttai keturiasdešimt sep- kad pavadinti ivairius ■des, mokslininkai su-ílěmis, kad irodyti sa- imalai. ..Lietuviu. kalbos ka. Savo dukrelQ be-sédinčia,, Dail. V. Petravičiaus iliustracija lietuviu. pasakai „Gulbé, karaliaus pati"