PENKTOJI DALIS TAUTOSAKOS LOBIAI A. TAUTOSAKA - SAVITAS MENAS Tautosaka yra vienas reikšmingiausiu. tautos dvasinés kulturos reiškiniij, jos sielos veidrodis. Perteikiama iš kartos i karta, ji ištisus šimtmečius išlieka gyva. Kiekvienas žmogus, prisiliesdamas prie gyvuju. tautosakos šaltiniu, gali geriau pažinti save, savo tauta^, suprasti sava.sias ištakas. Tautosaka visu. pirma yra žodžio menas, bet joje susipina ivairiu. rušiu. menai: muzika, poezija, judesiu. menas, vaidyba. Ji nuo amžiu. kuriama ne rašytu, o gyvu - sakomu ar dainuojamu - žodžiu. Ji sklinda iš lupu i lupas. Ir tas gyvas žodis yra nepaprastai galingas, nes jis sujungia ir kílréjo, ir atlikéjo mena.. Pasako-tojas ne abejingai perpasakoja žinoma teksta, bet ji savaip atkuria, nuolat sušil-dydamas savomis emocijomis. Dainininko balsas sugeba perteikti tokius jausmu. atspalvius, kuriu, nejmanoma apsakyti žodžiais. O kaip tautosakini teksta. pa;vai-rina, papildo judesiai, mimika, balso tembras! Néra jokhj abejoniu, kad tautosaka yra profesionalaus meno lopšys, neišsenkamas individualiosios kurybos šaltinis. Norint suprasti lietuviu. tautosaka., prieš akis reikia turéti senojo kaimo žmogaus gyvenima.: jo darbus, papročius, mastysena., nes kaip tik valstietis buvo pagrindinis musu tautosakos kuréjas. Tai jis perémé senujij baltu tradicija., tai jis išsaugojo kurybos galia ir tais šimtmečiais, kai savo gimtosios kalbos ir tautiškojo meno išsižadéjo Lietuvos aukštuomené. Musu. dainos ir pasakos ataidi iš tu laiku., kai kaimo keliuose buvo sveikinamas kiekvienas sutiktasis, kai namu ramybé ir šiluma buvo laikoma didžiausia vertybe. Galbut todél dainu. ir pasaku. kalboje tiek daug gražiausiii žodžiu., nusakančiu. sa.voka. „namo" (namytužio, namolélio, namo-lélei, namopi, namuliuku ir 1.1.)- Tautosakoje pirma. karta, atsivéré lietuviu kalbos grožis, jos poetinés galios. Tautosaka, budama ankstesniu kartQ veiklos produktas, kartu tampa kiek-vieno laikotarpio dvasinio gyvenimo dalimi. Ji perimama ir naujai perprasmina-ma, kad butu. suprantama, kad jaudintu. ir domintij kiekvienos epochos žmones. 119 B. DA INU DAINELĚS Lietuva nuo seno garséja kaip dainu ir dainininku. kraštas. Jau prieš daug šimtmečiu lietuviai měgo dainuoti ir kure nuostabiai gražias, skambias dainas. Šios dainos, paliktos protéviii, yra didelis turtas, kuris atskleidžia poetiška. ir gražu. ju kuréju jausmu pasauli, pasakoja, kaip senais laikais žmogus gyveno, dél ko jis džiaugési ar liudéjo, kur ieškojo tvirtybés ir jégu. Šil} žmoniu pasaulyje didžiau-sios vertyběs buvo paprastas kasdienis darbas, dorumas ir gerumas, gražus ir švelnus šeimos santykiai, taurüs jausmai tarp vienas kitíi gerbiančiu zmonhj. Lietuviu liaudies dainos yra lyriněs, nes jose vaizduojami ne patys gyveni-mo ivykiai, bet ju sukelti jausmai ir išgyvenimai. Paprastos kasdienio gyvenimo smulkmenos, tokiu jausmu nutviekstos, tampa poetiškos, pakilios. Lietuviu dainos pasižymi nuotaikos intymumu. Daug švelnumo, nuoširdumo suteikia joms dažni deminutyvai, t. y. mažybiniai maloniniai žodžiai: bernelis, bernužělis, mergelé, motušělé, obelélé, rutelé, vainikělis, žirgelis. Poetiškus nekasdieniškus vaizdus sustiprina nuolatiniai epitetai, simboliniai gamtos ivaizdžiai: jaunoji mergelé, baltoji gulbelě, berželis svyruonělis, jurelés marelěs, žalioji rutelé, žirgas juodbérélis. Daina lydéjo žmogu viset gyvenimíi, ji buvo be galo svarbi asmens, šeimos, visuomenés gyvenime. Matyt todél galima kalběti apie nepaprast^ lietuviu dainu ivairove. Vienos dainos dainuojamos tik tam tikra proga. Pavyzdžiui, supant, liüliuojant vaikžu dainuojamos lopšinés, lydint broli ar mylimíyi i karíi - karo dainos, per vestuves - vestuviii, dirbant - darbo, per vaišes - vaišiii dainos ir t.t. Pa-sauline šlové Lietuvai pelně labai savitos sutartinés. Tai daugiabalsés dainos, kurios stebina originalia senu priedainiu. poezija, idomiu didelio darnumo reika-laujančiu dainavimo budu. Lietuviu dainuojamai tautosakai, be dainu, dar priklauso ir raudos. Rauda-ma buvo per vestuves, laidotuves, išleidžiant sünus ar brolius i kar^, minint mi-rusiuosius ar ištikus kokiai kitai nelaimei. Jos paremtos tradicija ir improvizacija. Raudose susipyně ispüdingi meniniai apibendrinimai ir staigiai prasiverže jausmai. Dainoms artimiausios yra vestuvinés raudos. Dainos visais laikais buvo žmoniu siekiu ir išgyvenimu ikünijimas. Nors jose veikéju santykiai ir idealizuojami, bet ju vaizdai daug tikroviškesni negu pa-sakose. Pasák vienos lietuvišku dainu karalienés, dainose - gyvenimas, vargai, o pasakose - neteisybé, prasimanymas. Dainos turéjo didele reikšme, kai sprendési 120 zutbutinis tautos klausimas: islikti ar isnykti, jos teike stiprybes karzygiams, kovojusiems su isores priesais, jos padejo lietuviams gintis nuo nutautejimo. Dai-nos suburdavo, nuramindavo zmones ir velesniais sunkumu metais - tremtyje, emigracijoje, jos kele zmoniij dvasia. prasidejus tautiniam atgimimui. Be to, greta vieso dainavimo „visiems", dainuojama ir „sau". Sitoks dainavimas labai svarbus zmogui, jis ramina, guodzia. Pasaulio visuomenes demesi | lietuviu. dainas pirmasis atkreipe Pilypas Ruigys. Leisdamas vokiskaj; savo knygos „Lietuviu kalbos tyrinejimas" varianta. 1745 m., jis paskelbe triju dainu tekstus: „Anksti ryta. ryteli", „As atsisakiau savo mociutei" ir „As turejau zirguzeli". Po keliolikos metu i jas atkreipe demesj ir ju grozi isgarsino vokieciij mokslininkai Gdtholdtas Lesingas ir Johanas Robertas Herderis. Viena ju - „As atsisakiau savo mociutei" - labai patiko didziajam Getei. Jis ja. panaudojo savo dramoje „Zveje" (1782). Taip lietuviii liaudies dainos pamazu eme garseti toli uz Lietuvos. Veliau lietuviskas dainas rinko ir skelbe daugelis zymiu zmoniij Lietuvoje ir uzsienyje: XIX amziuje - Liudvikas Reza, Simonas Stanevicius, Fridrichas Kursditis, vokietis Ferdindndas Neselmanas, broliai Antdnas ir Jonas Jiiskos, XX amziuje - suomis Augustas Niemis, Jonas Basandvicius, Balys Sruoga, Jadvygd Ciurlionyte ir kiti. Ju pastangomis pavyko parodyti, kaip Lietuvos zmones naturalios dainos tonais sugeba isreiksti savo sielos balsa.. Malu malu viena, Pasiziuriu - diena, Girneles traukiu, Savo mielo laukiu. Girneles apsuksiu, Savo miela. sutiksiu. MITOLOGINE DAINA Menuo sauluze vede Pirma. pavasarelj. Sauluze anksti keles Menuzis atsiskyre. Menuo viens vaikstinejo, Ausrine pamylejo. Perkunas didziai supyko Jj kardu perdalijo. Ko sauluzes atsiskyrei? Vienas nakti vaikstinejai, Ausrine pamylejai? -Sirdis pilna liudnumo. DARBO DAINOS a) malimo: 121 b) audimo - arimo: Staklelés naujos, Žagrelé nauja, Drobelés plonos, Jauteliai palši, 0 mergužélé 0 bernužélis Kaip lelijélé. Kaip dobilélis. Staklés trinkéjo, Žagré girgždéjo, Drobés blizgéjo, Jaučiai bubéjo, O mergužélé O bernužélis Gražiai dainavo. Gražiai dainavo. Šilkij nytelés, Uosio medelis, Nendrii} skietelis. Plieno žagrelé, 0 šaudyklélé 0 jaučiukéliai Kaip lydekélé. Kaip naružéliai. c) šienapjutés: Valio, mano dalgelis, Valio, valio. Nepapustgs dalgelio, Nepapjausi šienelio. d) piemenij: Generalia, aš išginsiu, Generalia, anksti rytelj. Generalia, aušta dienelé. Generalia, šviesi žarelé. Generalia, aš išginsiu, Generalia, anksti rytelj. Generalia, nei kojelés auta, Generalia, nei burnelé prausta, Generalia, nei galvelé šukuota. Generalia, nupraus burnele, Generalia, graudžios ašarélés. Generalia, apaus kojeles, Generalia, juodas purvynélis, Generalia iššukuos galvel§, Generalia, egliné šakelé. Generalia, ralioj. Valio, mano dalgelis, Valio, valio. Dalgelj traukiau, Pusrytélio laukiau. Valio, mano dalgelis Valio, valio. Ateina mergelé Per pradalgélj. 122 KASMETINIU PAPROČIU DAINOS a) Joninii}: Ein saulelé aplinkui dangij, Oi kupola kupoléli, Aplinkui dangij ménulio kelti, Oi kupola kupoléli. - Kelkis, ménuli, kelkis šviesusis, Oi kupola kupoléli! Jau aš, šviesi, seniai kéliausi Oi kupola kupoléli, Ir nušviečiau visa. svieti, Oi kupola kupoléli: Sena., jauna., maža., didj, Oi kupola kupoléli. b) Kalédu.: Vai, atbéga baikštus elnelis, Leliu kaléda, kaléda, Baikštus elnelis, devyniaragis, Leliu kaléda kaléda. Ant devinto rago kavoliai sédi, Leliu kaléda kaléda. - Jus, kavoléliai, mani broleliai, Leliu kaléda, kaléda, Vai, jus nukalkit aukso žiedelj, Leliu kaléda, kaléda. Aukso žiedelj, sidabro žirkles, Leliu kaléda, kaléda. Aš nukarpysiu pušíj viršunes, Leliu kaléda, kaléda. Pusy viršunes, egleliu. šakas, Leliu kaléda, kaléda. Aš pamatysiu tévelio dvara^, Leliu kaléda, kaléda. KARO DAINA Oi, lekia lekia Viena seselé - Eisim, sesytés, Gulbiu. pulkelis. Broleli rengé, Ant vieškelélio, Tévyn? ginti Antra seselé Lauksim broliuko Ragin bemelius. Žirga. balnojo. Iš karužélio. Tévelis senas, O ši trečioji, Mes prastovéjom Brolelis mažas. Ši jaunesnioji Kalné duobel?, Reiks mažutéliui Vartus atkélé Ir prarymojom Karužin joti. Ir palydéjo. Uosio tvorele. 123 Parbéga žirgas, Atapuškuoja, Aukso kilpelés Salia švytuoja. - Oi žirge žirge, Tu juodbéréli, Kur tu padéjai Musí} brolelj? - Devynios kulkos Pro šalj léké, O ta dešimta Brolelj kirto. ASMENS IR ŠEIMOS GYVENIMO DAINOS a) piršlybij: - Oi mergele, tu jaunoji, o-o-o! Oi, ar eisi tu už maneš, o-o? - Mielai eičiau aš už taves, o-o-o! Bet neturiu pasogélio, o-o. - Oi mergyte, tu jaunoji, o-o-o! Nereik tavo pasogélio, o-o! - Nereik tavo stuomenéliij, o-o-o! Tik man reikia tav§s jaunos, o-o. b) vestuviij: Aš atsisakiau savo močiutei O aš nuo pusés jau vasarélés. -Ieškok, močiute, sau verpéjéle, Sau verpéjéle ir audéjéle. Jau prisišiuravau balty lineliij, Jau prisiaudžiau plomj drobeliu.. Jau gana klausiau savo močiutés, Jau reikia klausyti ir anytélés. Jau prisigrébiau lanky šienelio, Prisinešiojau nauju, gréblelii}. O, vainikéli žaliij rutelivj, Neilgai žaliuosi ant mano galvelés. Mano kaselés žaliu šilkeliu., Jau neblizgéste saulei kaitinant. Mano plaukeliai, o geltonieji, Nesiskirstyste véjo pučiami. Aš atlankysiu savo močiute Ne vainikuota, o nuometuota. O nuometéli, mano plonasis, Véjo pučiamas dar paduzgési. Mano rašteliai, o vivingrieji, Saulei kaitinant dar pablizgéste. Mano žiedeliai, o auksinéliai, Skrynioj guléste ir berudyste. 124 * * * Devyni metai, ne viena diena, Devyni metai, ne viena diena, Kai daržely buvau. Augo užaugo žalia liepelé, Augo užaugo žalia liepelé Penkiom šešiom šakom. Kas šakytélé, tai gegutélé, Kas šakytélé, tai gegutélé Rytelj kukavo. Tolei kukavo, kol iškukavo, Tolei kukavo, kol iškukavo Iš močiutés dukrele. Dukrele veza, žemelé dreba, Dukrele veza, žemelé dreba, Močiuté gailiai verkia. - Močiute mano, senoji mano, Močiute mano, senoji mano Vaduok mane, vaduok! - Dukrele mano, jaunoji mano, Dukrele mano, jaunoji mano, Ne laikas jau vaduot. Žodžiai sutarti, žiedai sumauti, Žodžiai sutarti, žiedai sumauti, Kalbelés sukalbétos. c) povestuvinés: Du brolyčiu mane palydéjo, Dvi sesyti man vainika. kélé, O šis mano jaunasis bernytis Nuo veidelio ašaréles šluosté. Neverk, mano jaunoji mergyte, Ramink savo smutnaja. širdyte. Čia tu verksi, kol tu čia paprasi, Anytuže, ne mamuže rasi. Ir jvedé i nauja. klétuže, Pasodino už žalio stalužio. Kad mergyté už stalo sédéjo, Anytužé žvairai žiuréjo. Ir atsukste žalia_sias kaseles, Ir nukelste rutu vainikélj. Imkit, kelkit mano vainikéli, Kur jstumét mane i vargelj. Oi, žiba žiburélis Ant dvarelio išéjus, Kaip aukso liktorélis. Vartelius atsikélus, Ten stoféjo sena močiuté, Klausinéjo pas dukružél?, Ant dvarelio išéjus. Ar suvisai paréjus. Ne suvisai, močiute, Ne suvisai, senoji: Aš paréjau pas motinéle Ruteliu vainikélio. 125 d) meiles: Bek bek, zirgeli, bek greiciau - Bera^ zirgeli sustabdziau, Jauna_ mergele pamaciau. Jauna. mergele kalbinau. Jauna. mergele pamaciau - Jauna, mergele kalbinau, Bera. zirgeli sustabdziau, Aukso ziedelj zadejau. Siandien man linksma dienele, Kad mane myli mergele. As isbuciuosiu veideli Ir dovanosiu ziedelj. # * * Kada noriu, verkiu, Kad noriu, dainuoju Nuo sunkiu darbeliij Neissivaduoju. - Pastatyk viedrelius, Paguldyk nastelius -Pailses rankeles Nuo sunkiij darbeliij. Nedelios rytelj Ejau vandenelio, Sutikau bernelj Salia saltinelio. Dekui tau, berneli, Uz meilij zodeli -Tokio negirdejau Nuo pat mazumeles RAUDA Motinele, o tu mano gimdytojele, dekui tavo rankelems, kuriomis mane uznesiojai, dekui tavo kojelems, kuriomis mane nesiojai, dekui tavo protuzeliui, kad mane graziai mokinai, dekui tavo burnelei, kad mane meiliai kalbinai. Kas mane dabar meiliai kalbins, kas mane pamokins meiliai? Motinele, kas mane uztars, kam as dabar pasiskijsiu? Su kuo as pasisnekesiu? Girios gegele nustojo kukuoti, o as niekada nenustosiu... 126 C. PASÁKU KARALIJOJE Pasakos sekamos kaip idomus ir intriguojantis prasimanymas. Kartais jos perkelia klausytojci i nesam^ pasauli, pasakoja apie nepaprastas bütybes ar ypatin-eomis galiomis apdovanotus žmones, kartais kalba apie laukinius žvéris ar nami-nius gyvulius, kurie veikia ir jaučia kaip žmonés. Jose gvildenamos amžinos žmo-nijos problemos: teisingumas ir bausmé, darbas ir prievarta, mirtis ir gyvybé, klas-:a ir meilé. Pasakos, per tukstantmečius sutelkusios vis^ liaudies išmint; ir prota., yra žmoniu jausmu, sažinés ir valios, žiniii ir tikéjimo, patyrimo ir ieškojimu, nuomoniii ir isitikinimu meninis ikünijimas. Kiekvienos šalieš pasaku lobynas nepaprastai margas. Vienas seniausiu. tau-tosakos žanrij yra pasakos apie gyvulius. Tokios pasakos daugiausia sekamos vai-kams, tačiau pačiais seniausiais laikais žvériu istorijos priklausé mitams ir buvo laikomos šventomis. Pagrindiniai žvériu pasakii veikéjai yra gudrioji lapé, godus ir dažnai alkanas vilkas, visu žvériu valdovas liütas, galinga, bet nerangi mešká. Tai pasáku, galingieji, blogieji, kurie smerkiami ir paprastai nubaudžiami. Silpnieji, skriaudžiamieji yra maži žvéreliai ir paukšteliai. Jie geri, draugiški ir tik gudrumu ar vienas kitam padédami iveikia skriaudikus. Ilgametéje žmonijos istorijoje didžiule reikšme turéjo stebuklu pasakos. Jos tukstantmečiais teigé gério pergale prieš blogi, skiepijo taurius idealus. Stebuklu pasakos - neitikinamiausios istorijos. Paprastai jose pasakojamas atskiro as-mens likimas, jo fantastiška laimés istorija. Pagrindinis veikéjas, pasižymintis tauriomis dvasinémis savybémis, dažnai nepelnytai žeminamas ar skriaudžiamas. Jis patenka i nepaprasta. aplinka, ümai atsiduria netikétose vietose, pakeičia savo pavidala., išvengia didžiausiu pavoju. Tai jauniausias brolis, karalaitis, paprastas kareivis, seselé, išéjusi ieškoti broliu, našlaité. Teigiamuju veikéju geruma., pa-rraukluma., kilnias savybes išryškina priešininku nedorybés: godumas, neištikimy-bé, klastingumas ir žiaurumas. Tokie blogi žmoněs pasirodo vyresnieji broliai, ka-ralius, neištikimi draugai, piktos, nedoros seserys, pamoté. Stebuklu pasakose veikia ir antgamtinés, mitinés bütybes. Büdingiausi lietu-viu pasaku mitiniai personažai yra laumé, aitvaras, perkünas, velnias, slibinas, ragana. Laumé yra žmogaus padéjéja: ji skalbia, verpia, audžia, padeda atlikti kito-kius darbus, bet kartais vagia vaikus ar suvilioja vyruš. Aitvaras síižiningai tar-nauja žmogui, padeda jam krauti turtus. Jis yra sodybos jnamis. Ragana klastinga, 127 istroskusi kraujo, negailestinga. Ji ypac pavojinga vaikams. Perkunas - grieztas, bet dazniausiai teisingas teisejas. Vyriskos lyties blogio isikunijimas - slibinas. Jis gyvena urve ar vandenyje, turi tris, sesias, devynias ar net dvylika galvii. Daugia-galvis reikalauja aukij, ryja zmones, ypac jaunas mergaites. Tarp zmoniu. ir slibino vyksta zutbutine kova. Priestaringiausias lietuvisku. pasaku veikejas yra velnias. Kartais jis - stiprus galiunas, kerstingas ir labai pavojingas, kartais - linksmas mainikautojas, gundytojas, o kartais jis neapdairus, netgi kvailokas keistuolis, is kurio zmogus saiposi, kurio darbu ar paslaugonis mielai naudojasi. Lietuviii pasakos buvo pradetos rinkti XIX amziuje. Pinna, pasakq rinkinj sudare Simonas Daukantas 1835 m., bet isspausdintas jis buvo tik 1932 m. Daug pasaku uzrase ir paskelbe vokieciij mokslininkai Augustas Sleicheris, Augustas Leskynas, Kdrlas Brugmanas. Zymiausias lietuviu. pasaku. skelbejas yra buves Jonas Basandvicius. VILKAS IR SIUVEJAS Ejo siuvejas keliu per miska. ir sutiko alkana. vilka.. Vilkas jam ir sako: - Dabar gulk, as tave suesiu! Siuvejas jam atkerta: - Tai kad as i tavo pilva. netilpsiu. Vilkas liepe paimti mats, ir pamatuoti - tilps ar ne. Siuvejas issieme is kisenes mata. ir eme vilka. matuoti. Bematuodamas kapt ir nutvere vilka, uz uodegos. Apsivyniojo apie ranka,, issitrauke is uzancio lygintuva. ir erne su juo tvatinti vilkui per sonus, pliekti per nugara., galva. ir kur tik papuole. Vilkas stauge, kauke, sokinejo, bet niekaip negalejo istrukti. Matydamas, kad sitaip gali ir galas jam ateiti, pradejo prasyti siuvejaj - Palauk susimildamas, nemusk man?s daugiau. Jei tau mano uodegos reikia, pasiimk sau, tik palik mane gyv^. As tau nieko nedarysiu. Siuvejas paeme zirkles, cerkst nukirpo vilkui uodega. ir paleido ji. Vilkas pabegejo i sona., baisiai sustauge ir susauke vilkij pasitarima.. Subego daugybe vilkij. Vilkas papasa-kojo, kaip siuvejas ji apjuoke, primuse ir uodega. nukirpo. Visi vilkai vienu balsu sutare begti, pavyti siuveja. ir sudraskyti. Isgirdo siuvejas, kad atuzia pulkas vilkij kaip debesis. Nebera ka. daryti - tuojau ilipo eg-len ir sedi. Subego vilkai prie egles ir tariasi, kaip siuveja. pasiekti.Vienas ir sako: - Palauk, mes ji tuoj iskelsim. Tu, beuodegi, stok apacion, o mes sulipsime vienas ant kito ir pasieksim. Siuvejas labai persigando ir matydamas, kaip vilkai lipa vienas ant kito - jau visiskai nebetoli, tuoj pagriebs ji uz koji}, susuko: - Na, lipkit lipkit. Kam klius, kam neklius, o tarn beuodegiui tai tikrai klius! Beuodegis isgirdes tuoj soko is apacios ir pasileido begti, o visi vilkai nubyrejo zemen. Puse ji} uzsimuse, kiti visi girion nubego. Siuvejas islipo is egles ir nuejo savo keliu. 128 GULBÉ - KARALIAUS PATI Gyveno senelis ir senelé. Juodu eidavo kas ryta. misko kirsti. Išeina juodu, o i kiema. ima ir atskrenda gulbelé, sparnelius padeda, pavirsta mergele, krosni pakurena, valgyti išverda, apskalbia ir vél išskrenda. Seneliams namai nerupi - visados viskas padaryta. Tik ste-bédavosi juodu, iš kur toks geradaris atsiranda. Viena. diena. senukas liko namie, atsigulé po kubilu ir laukia, kas ateis. Tik žiuri - atskrido gulbelé, pasidéjo sparnelius, virto mergele ir išéjo vandens. Senukas émé ir sudegino sparnelius. Grižta mergelé su vandeniu, žiuri - néra jos spárnu. Pradéjo raudoti, graudžias ašaréles lieti. Paverké, paverké, bet taip ir liko pas senelius. Karta, netoli medžiojo karalius ir pamaté ta. mergele. Mergelé jam labai patiko. Jis ir sako senukui: - Aš tau duosiu daug pinigu, tik tu man ja. atiduok! Ka. darys senelis - émé ir atidavé. Parsivežé ja. karalius i rümus ir vedé. Po kiek laiko su-silauké juodu sunaus ir laimingai gyveno. Viena. diena. išéjo karaliené su süneliu i soda.. Žiuri - skrenda gulbés. Pats pirmutinis skrenda jos tévas ir gieda: ŽiOriužiuriu -irišvydau savo dukrele besédinčia., savo süneli besupančia., šilku skarele beryšinčia., aukso knygele beskaitančia.. Mesiu, dukrele, savo sparná., palik süneli vargu vargti. Suspaudé karalienei širdele, rieda krinta ašaréles. Bet téveliui giedodama atsako: Nemesk, téveli, savo spárno, Nepaliksiu sünelio vargu vargti. Sutik?s karalius ja klausia: - Kodél tavo akys ašarotos? - Sünelis verké ir aš verkiau, - atsaké žmona. Kita, diena. vél tas pats: motina skrenda ir vél taip pat gieda. Paskui skrido brolis, sesuo ir ta. pati visi giedojo. Karaliené ju né vieno nepaklausé. Pagaliau žiuri - skrenda jos bernelis ir gieda: Mesiu, mergele, savo sparná., palik süneli vargeliu vargti. Nebeištvéré mergelé ir atsaké: Numesk, berneli, savo sparná., Paliksiu süneli vargeliu vargti. Bernelis numeté jai sparná., ji ir išskrido. Bet netrukus tas jos bernelis žuvo. Ir liko jai vienintelé paguoda - sünelis. Bet karalius, netekes žmonos, vedé laume ragana. Ta labai nekenté gulbés sünelio. O gulbé, büdavo, atskrenda slapčiomis i karaliaus dvara., sparnelius 129 padeda, sunu. nuprausia ir užmigdo. Tas vaikas, kai ji užmigdo, miega ir miega, ligi motina vél atskrenda. Karalius labai stebéjosi tokiu vaiko miegu. Viena. karta, jis pamaté atskridusia. gulbe ir išgirdo, kaip ši išskrisdama giedojo. Karalius galvoja šiaip, galvoja taip, bet nežino, kaip ta. gulbe pagauti. Tuo tarpu atéjo i rümus senelis. Karalius ir klausia jo, kaip gulbe pagauti. Senelis sako: - Pažiurék, pro koki langa. ji jskrenda, ir ant palangés pripilk deguto, - gulbés kojos ir sparnai prilips. Tada kaire ranka griebk, dešinén mesk - kaip buvo karaliené, taip ir bus. Karalius taip ir padaré, ir gulbé vél tapo karaliene Laume ragana. karalius išvaré, ir už trijij dienu. iškélé didele puota.. Ir aš ten buvau, midu., vyna. gériau, per barzda. varvéjo, burnoj neturéjau. Čia ir pasakos galas. VARGŠAS ŽMOGUS IR VELNIAS Kita, karta., labai labai seniai, viename miske tyvuliavo didelis ežeras. Netoli to ežero gyveno vargingas žmogelis. Išéjo jis viena. karta, i paežer§, prisipléšé kárny, atsisédo ant žemés netoli ežero ir suka sau karnas švilpaudamas. Tik kur buves kur nebuv§s - šmakšt iš karklyno ir išlindo ponaitis: su lazdele rankoje, su skrybéle ant galvos. - Laba diena! -priéjo prie žmogelio ponaitis. - Ka. čia dirbi? - Dékui, dékui, - atsako žmogelis. - Kaip matai, virves suku, manau ežera. užraukti. Ponaitis, o tatai buvo pats velnias, ne juokais išsigando ir puolé prašyti: - NeraOk, neraOk! Susimildamas neraOk! Tame ežere mano giminé gyvena. Kur mes pasidésim, kai tu ežera. užrauksi? - Gerai, aš galiu ir neraukti, -sako žmogus, - bet ka. tu man už tai duosi? - O ko tu nori? - klausia velnias. - Va pripilk man ta. skrybéle pinigu., - sako žmogus ir, nusiém§s nuo galvos šiaudin? skrybéle, parodé velniui. - Gerai, pripilsiu, - apsidžiaugé velnias ir tuoj pat nudulkéjo pinigu. atnešti. Žmogus, belaukdamas velnio, greitai iškasé giloka. duob?, jréžé su peiliu skrybélés dugna. ir uždéjo ja. ant duobés. Ne kažin kiek trukus amešé velnias puse maišo pinigu. ir su-kraté i skrybéle. Sukrat§s žiuri - savo akimis nenori tikéti: pinigu. tik ant skrybélés dugno. Nieko nesakydamas, velnias vél čiupo už maišo ir nukíiré i ežera.. Netrukus vél atneša pus? maišo, sukrato j skrybél? - pus? skrybélés tepripylé. Vél už maišo ir vél i ežera.. Atnešé tik ant maišo dugno, su visais dumbliais sukrapštgs. Kai tuos sukraté j skrybéle - buvo vos vos pilná. PažiOréjo velnias i pinigus, i ežera. - gaila jam pinigu., ir sako žmogui: - Žinai ka.? Einam rungtyniu., katras katra. íveiksime, to ir bus pinigai. - Gerai, einam, - sako žmogus. - Einam jsibégéti, - sako velnias. - Kuris greičiau per ana. lauka. perbégsim, to ir bus pinigai. - Eik jau, eik, vargšeli tu mano! - sako žmogus. - Tau néra ko su manim ir lygintis, tu mano jauniausiojo brolio, kuris prieš tris dienas gimé, nepavysi. 130 - O kur tas tavo brolis? - Antai, po krümais guli. Velnias tuojau stakt prie krümii ir sako: - Brolau, einam lenktyniuj O iš po krümu. kad šoks ten guléjes zuikis ir kad pasileis per laukaj - Brolau, palauk! Sustok! - bet taip ir neprisišauké zuikio. Tas kure ir nukuré. Bet velniui vis tiek pinigu gaila. Sugrjž§s prie žmogaus, sako: - Einam ristyniu,. Karras katra. parisime, to ir bus pinigai. - Kaip tu mane jveiksi, kad tu mano bobutés neparisi, - sako žmogus. - O kur ta tavo bobuté? - Va tenai po liepomis ilsisi. Velnias tuoj pas bobute ir sako: - Bobut, susiimkim. O po liepomis mešká guléjo. Kai tik velnias priéjo artyn, kad griebs mešká ji i glébi, kad pradés spausti, velniui net kaulai bráška. - Bobut, paleisk! -émé prašyti velnias. Šiaip taip išsivadaves, sugrjžta velnias pas žmogij ir sako: - Na, ir tvirta ta tavo bobuté, vos gyvas likau. Bet pinigu. vis dar nenori atsižadéti. Pagalvojes sako. - Matai, prie ežero ganosi balta kumelé. Kuris iš mudviejij greičiau kumelé aplink ežera. apnešim, to ir bus pinigai. - Gerai, - sako žmogus. Velnias, nieko nelaukdamas, prišoko prie kumelés, palřndo po pilvu, užsiverté ja. ant nu-garos ir kadarai kadarai aplink ežera.. Kumelé spardosi, žemés nepasiekia, o velnias ja. nesa, nepaleidžia, nors prakaitas žliaugia visu kunu. Šiaip taip apnešé aplink ežera.. Tada žmogus pamažu priéjo prie kumelés, užsédo raitas ir kaipmat apléké aplink ežera_. Sugrjžes sako: - Matai, aš, isispraudes tarp kojvj, kumel? greičiau apnešiau aplink ežera.. Velnias, matydamas, kad ir čia prakišo,vis dar nenori nusileisti. Pagalvojes sako: - Einam šaukti. Kurio balsas bus galingesnis, to ir bus pinigai. Ir kad suriks - net medžiai prie žemés prilinko. - O kai aš šauksiu, -sako žmogus, - tau reikés akis užrišti, kad nuo mano balso akys neišsprognj. Velnias tuoj pat užsirišo akis, atsisédo ir laukia. Žmogus pasiémé didele medin? kül§, kad tvos su ta kule velniui i kakta^. Tas ne savo balsu suriko: - NebešaOk! Susimildamas nebešauk! Dar visam amžiui galiu aklas likti! Žmogus né matyt nebematé, kaip velnias nuužé. Žiuri - tik vandens stulpas ežero vidu-ryje ligi pat debesu. iškilo. Paréjo žmogus namo, pasiémé maiša. ir po truputi susinešiojo pinigus - visy iš karto negaléjo pakelti. Nuo to laiko jis gyveno visko pertekes, nebereikéjo eiti karnu. pléšti ir vyžij pinti. 131 D. SMULKIOJI TAUTOSAKA Tyrinéjant žmonijos meninés kürybos ištakas, paaiškéja, kad iš pradžiu. žodinio meno küriniai buvo glausti, mažos formos: užteko vieno ar keliu žodžiu, trumpučio posakio ir minčiai perteikti, ir jausmams išreikšti, ir klausytojui pa-veikti. Tik pamažu plétési küriniu. apimtis. Mažoji forma büdinga ivairiems tautosakos žanrams: patarléms ir priežo-džiams, misléms, greitakalbéms, skaičiuotéms, užkalbéjimams, gamtos garsu. pa-mégdžiojimams ir t.t. Visa šita ivairialypé küryba vadinama smulkiqja tautosaka. Meniniu atžvilgiu ji néra vienoda, nevienoda ir jos paskirtis. Ne vienu atveju me-niné paskirtis čia néra pagrindiné, svarbiau - gyvenimiškieji, praktiškieji reikalai. Tai ypač pasakytina apie linkejimus, prakeiksmus, burtus ir užkalbéjimus, kuriais žmogus gynési nuo visokiu ligu ir bědu, saugojo turta, sieké meilés ir laimés. Labai savitas smulkiosios tautosakos žanras yra gamtos garsu pamégdžio-jimai. Tai labai senas ištakas turinti küryba, senovéje susijusi su medžioklés ir žemdirbystés apeigomis. Dabar žinomi pamégdžiojimai - tai maži kurinéliai gamtos ir žmoniu gyvenimo tematika. Pavyzdžiui, lakštingala ragina kuo greičiau pra- déti pavasario darbus: Jurgut, Jurgut! Kelk, kelk! Kinkyk, kinkyk, kinkyk! Patepk, patepk, patepk! Važiuok, važiuok! Strazdo giesméje labai gražiai išreikšta tévynés meilé: Svetimoj šaly buvau, Ali! midii gériau -Sudžiuvau, sudžiOvau. I savo krašta. parlékiau, Kirminélius lesiau, Vandenélj gériau -Nutukau, nutukau. Savotiška proto gimnastika, patrauklus žaidimas yra m[slěs. Misie netiesio-giai nusakomas daiktas, kúri reikia ispéti. Ji visados susideda iš dvieju daliu: už-minimo ir iminimo. Užminimai - trumpi, metaforiški tekstai, kuriuose slypi klau-simas. Juose gausu fantazijos, nor s nereti ir visai tikroviški vaizdai. Iminimai -vienu ar keliais žodžiais ivardijamas daiktas ar reiškinys. Pavyzdžiui: Dviem pupom visq laukq apséja lakysl; Maža trobelé pilná baltu višteliii /búrna ir dantysl; Du rataipagiry stovi lausysl; Mergele, [pirt{ eidama, karolius paberia, o išeidama susirenka Isaulé ir rasa/. Eina per šiaudus - nečeža, eina per vandeni -neskesta, eina per ugn{ - nedega Išešélisl. 132 Mažyčiai poetiniai kuriniai yra patarlěs ir priežodžiai. Patarlé telpa viename sakinyje, o priežodis dažnai sudaro tik jo dali. Patarlés dažnai pamoko, pataria, kaip elgtis. Priežodžiai nei pataria, nei pamoko, jie tik vaizdingai ka. nors api-budina (pavyzdžiui: nors prie žaizdos dék; dingo kaip pernykštis sniegas, atitiko tirvis kotq). Patarlése ir priežodžiuose sudéta tautos išmintis, doros matai, prak-tinis gyvenimo patyrimas. Vaikai, nuo mažens juos girdédami iš senelhi, tévu, dédžhj ar tetu, nejučia perimdavo š; turta., ir taip nusidriekdavo glaudus kartu ryšys, laidaves normálu svarbiausiu dvasinés kulturos principu perimamuma.. Patarlés ir priežodžiai labai lakus ir išraiškingi, jais ne iprastai apie ka. nors pasakoma, o siekiama klausytoja. emociškai paveikti, sukrésti. Jie sakomi aiškiai, sarsiai, truputj pakeltu balsu, kad ir kaip tiesa akis badytu. Pirmieji smulkiosios lietuviu tautosakos tekstai užrašyti XVI amžiuje. Vé-liau žymiausi jos rinkéjai ir skelbéjai buvo Simonas Daukantas, Motiejus Valan-čius, Vincas Mickevičius-Krévě. APIE ŽMONIU ELGESI IR MORALE Vienas ir košés bliude prasmegsi. Auksas ir pelenuose žiba. Kad tiesiai eisi, visur išeisi. Artimas draugas už gimine geresnis. Imk, kai duoda, bek, kai muša. Daug ranky didžia, našta. paneša. Mažas grudelis didžiu medžiu užauga. Akyse giria, o už akru. spiria. Kuo pats kvepia, tuo kita. tepa. Ne mano kiaulés, ne mano pupos. Bailus ir kiškio išsiga_sta. Dangun šoko, balon nutupé. Galvos netek^s, kepurés verkia. Nekask duoběs kitam - pats jkrisi. APIE DUONA Ieškok kaip duonos ir rasi. Juoda duona - ne badas. Visur duona su pluta. Kas skaito raso, duonos neprašo. Sočiam duona nerupi. Verkia duona, tingino valgoma. Duona ne véju ateina. Duona. taupyk rytojui, ne darba.. APIE TÉVYNE, NAMUS, MOTINA Namai - pragarai, be namvj negerai. Kiekviena pušis savo šilui ošia. Tévynés dumas už svetima. ugnj šviesesnis. Blogas paukštis, kuris savo lizda. teršia. Svetimi dumai akis graužia. Visur gražu, bet svetur neramu. Savarň kraste ir tvoros žydi. Motinos meilé vis nauja. 133 AR SUPRATOTE TEKSTA? Atsakykite i Uausimus rastu ar žodžiu. Raidé skliausteliuose rodo reikiamq tekstq. 1. Kaip suprantate žodi tautosakď! Koks jo strukturinés ir leksinés reikšmés santykis? (A) 2. Kodél žmonés dainuoja? (B) 3. Koks büdingiausias lietuvišku. dainij semantikos bruožas? O formos? (B) 4. Kokias isidéméjote lietuviu. dainu rušis? (B) 5. Kuo raudos išsiskiria iš visos dainuojamosios tautosakos? (B) 6. Koks budingiausias pasáku bruožas? (C) 7. Kokiai rušiai priskirtuméte pasa ka. „Gulbé - karaliaus pati"? (C) 8. Kuo lietuviškos pasakos přiměna Jusu gimtojo krašto pasakas? (C) 9. Kaip apibudintuméte velnia. iš pasakos „Vargšas žmogus ir velnias"? (C) 10. Kuo skiriasi patarlés nuo priežodžiu? (D) TRUMPI PAAIŠKINIMAI 1 Maloniniai mažybiniai daiktavardžiai (deminutyvai) dažniausiai sudaromi su priesagomis -elis, -é; -élis, -é; -utiš, -é; -ukas, -é. Priesaga -dis, -é dedama prie dviskiemeniy, o priesaga -élis, -é - prie daugiaskiemeniu. daiktavardžiy. 2. Daiktavardžiai, padarytiiš veiksmažodžiy (dažniausiai sangr^iniu) su priesaga -tyněs, yra ak-tyvaus grupinio veiksmo pavadinimai ir tuři tik daugiskaita; muštýnés - veiksmas, kai kas muša vienas kita., mušasi; rungtýnés - veiksmas, kai kas rungiasi vienas su kitu. 3. Daiktavardžiai, padaryti iš veiksmažodži4 su priesaga -sena yra a b s t r a k t a i ir paprastai reiškia veiksmoarveiklosbuda.: gyvénsena - gyvenimo budas; jausena - jautimo budas; mqstýsena - ma.stymo budas; 4. Palyginkite du priesagos -ové vedinius: senóvé - seni laikai, o naujóvé = naujas dalykas. 5 Daiktavardžiai, padaryti su priešdéliu prie- iš kitit daiktavardžiu, reiškia p a p i 1 d o m a. dalyka., kuris yra prie pagrindinio: príedainis - tai, kas prie dainos; refrenas; príekrosms - vieta pne krosnies; príelinksnis - žodis prie linksnio. 134 6. Veiksmažodžii} priešdéliai, pridéti prie judéjimo (slinkties) veiksmažodžiij, rodo veiksmo krýpt;. Po priešdéliniii veiksmažodžiii paprastai eina ta. patj priešdéli pakartojančio prielinksnio konstrukcija (tokia konstrukcija gali bíiti praleista, jei krypties objektas žinomas iš konteksto): apibegtiapié(aplink)nämq -kryptis aplink ka.; ibegti i nämq - kryptis i v i d y; išbegti iš nämo - kryptis i š v i d a u s; nubegti nuô nämo - kryptis t o 1 y n; pérbégti per lédq - kryptis kieno nors paviršiumi; prabegti prô nämq - kryptis p r o š a 1 j; pralistiprôädatosskylúte -kryptis kiaurai; pribegti prie nämo - kryptis a r t y n; užbé'gti úž nämo - kryptis už ko nors. Priešdéliai ati- ir par- atitinkamij prielinksniu. neturi. Prielinksnis ati- reiškia kryptj 7. Veiksmažodžiai, padaryti su priešdéliu per-, reiškia: a) judéjima. kieno nors paviršiumi: pérbégti per lédq; b) vietos pakeitima.: pérpilti píenq (iš vieno indo j kitaj, périmti tradicijas (iš vienos kartos i kita.); c) veiksma., atliekama. iš naujo, naujai, dar karta.: pérrašyti darbq; pérprasminti tautosakq; d) dalinima. j kelias dalis: pérskelti medi fper puse). 8. Žmogaus charakterio ypatybés reiškiamos šiais žodžiais: a r t y n, o priešdélis par- - kryptj n a m o (plg. atbé'go kaimynas, betparbego tévas). Žr. dar II dalis „Trampi paaiškinimai", 5. teigiamos: dóras, -á draúgiškas, -a ištikimas, -a jautrús, -i kilnús, i nuoširdús, -i sqžiningas, -a taurús, -i budvardžiai daiktavardžiai su priesagomis (plg. II dalis „Trampi paaiškinimai", 2) dorúmas draugiškúmas ištikimýbé jautrúmas kilnúmas nuoširdúmas sqžiningúmas taurúmas neigiamos: piktas, -a žiaurús, -i godús, -i klastingas, -a kerštingas, -a godúmas, godýbé klastingúmas kerštingúmas piktúmas žiaurúmas, žiaurýbé 135 9. Šalia iprasto VIETININKO, šnekamojoje kalboje ir tautosakoje dažnai vartojamas krypties vietininkas (ILIATYVAS). Jo vienaskaitos galOnés yra -an, -on, -én, -in, -un (miškaň, galvôn, íémén, akiň, dangufi), o daugiskaitos - -uosna, -osna, -ésna, -ysna (miškuosna, galvôsna, žemésna, akysna, svečiuôsna). Bendrinéje rašomojoje kalboje iliatyva. visur keičia pnelinksmo I su GALININKU konstrukcija: išé'jo miškaň = išé'jo i míškq, nuejo i rámus = nuejo rúmuosna Ipúolé i bälq = ipúolé bälon elk dešinén = eik i déšine mésk kairen = mésk i kaire eľk svečiuôsna = eík i svečiús 10 Büdinga lietuviii tautosakos ypatybé - dažni i š t i k t u k a i. Tai žodžiai, kurie imituoja aplin-koje girdimus garsus ir išreiškia su tais garsais susijusius vaizdus. Ištiktukai dažmausiai baigiasi formantais -t (táukšt, lept, sträkt) arba -ai (kabarái, makalái), nors galimi ir kitokie ju variante! [čipu cäpu, báldu búldu). Ju reikšmé glaudžiai susijusi su greta einančiij veiksmažodžiu sémantika: dauguma ju apibüdina aktyvüj dinamišku veiksmu sukeltus garsus ar vaizdus, pvz.: šmúrkst ir ilindo kápt ir nutveré. Iš ški žodžiij dažnai padaromi vaizdingi veiksmažodžiai, kurie nusako labai staigu tikakimirkEitrunkanti veiksma.: prie ištiktuko dedama dviguba priesaga -eléti, -eléja (-eh), -eléjo- káukšteléjoplaktukú = labai staigiai ir trumpai sudavé plaktuku, šmáuksteléjo botagu - labai staigiai sudavé botagu. Ištiktukai laikoma atskira kalbos dalimi šalia j a u s t u k u, kunais reiškiami ivairus jausmai (ái, ách, ói). 11. Dainose randamos formos du brolyčiu, dvi sesyti yra senösios d v i s k a i t o s pavyzdžiai. Šitokios formos yra išlaikytos tik tautosakoje ir kai kuriose tarmése. 12. Dažnesni búdvardžio g ý v a s, -ä bendrašakniai žodžiai: daiktavardžiai: gyvénimas, gyvénsena, gyvéntojas, gyvénvieté, gyvýbé, gyvulýs, gyvunas, gyvunijá, gyvulininkýsté, budvardžiai: gyvénimiškas, -a; gyvybingas, -a; gyvýbinis, -é; ^ _ _ veiksmažodžiai: gyvénti, -Sna, -éno; gyvé'ti, -eja, -ejo; gývinti, -ina, -ino; gyvuoti, -uoja, -avo. 13. Savoka „mušti + büdas arpriemoné" nusakoma šiais veiksmažodžiais: čáryti čáižo, čáižé „mušti botagu, rykšte ar diržu, suduoti ne viena. karta."; lúpti, lupa, lúpo „mušti nestipriai, dažniausiai vaikus" (dažnai vartojamas kartu su veiksmažodžiu gáuti, gáuna, gävo, pvz.: vaíkas gävo lúpti); plíekti, plíekia, plíeké „mušti labai stipriai"; tvóti, tvoja, tvójo „mušti suduodant sunkiu daiktu, viena. karta."; tvätinti, -ina, -ino „mušti suduodant sunkiu daiktu daug kartu". 14. Palygink dariniu, padarytu iš tu pačiu žodžiu, reikšmes: kasdién: kasdiénis, kasdieninis - kasdien esantis ar vykstantis; kasdiéniškas - paprastas, niekuo ypatingu nepasižymintis. 136 15. Keletas s i n o n i m 14 pory: l akú s žôdis p ak i li núotaika i š ti s a s šimtmetis i š t i s i šimtmečiai g v i l d é n t i problémq s par nú o t a s žôdis n e k ä s d i é n i š k a núotaika v i s a s šimtmetis, daň g šimtmečin n a g r i n e t i, áiškintis prblémq 16. Keletas k n y g i n i 14 (literaturiniu) frazeologizmu: gyvásis kurýbos šaltinis - tai, kas nuolat teikia minčiij, idéj'14 tiems, kurie kuria; meno lopšys - tai, kas padeda menui atsirasti ir augti; blôgio isikúnijimas - viskas, kas bloga, vienoje vietoje; skiépyti žmoné'ms tauriús idealús - daryti, kad žmonés siektij gério, grožio, tiesos. 17. Frazeologizmas akis badýti reiškia „daryti géda", o kuf búves kuf nebúves - „netikétai, nelauktai". Frazeologizmas žutí ar buti yra prieveiksmio žutbút darybos pagrindas. Prieveiksmis reiškia „butinai, neatsižvelgiant j nieka". Iš jo padarytas budvardis žutbútinis, -é paprastai vartojamas su daiktavardžiais múšis, ková ir reiškia, jiegailestingas, reikalauja^s gyvybés". 18. Pusdalyvis susimildamas vartojamas, kai ko nors labai prašoma. 19. Keletas tautosakoje pavartotij barbarizmij: bliúdas = dubuô, kavôlis = kalvis, liktorélis = íibiňtas, nedelia = sekmadienis, smutnas = liúdnas, sviétas = pasaulis. TAISYKLINGAI SUKIRČIUOKITE 1. Mažybinius maloninius žodžius: Vardininkas dainélé Inagininkas dainelé Vietininkas dainélé je Vardininkas dainélés Xaudininkas dainéléms Galininkas dainélés Vienaskaita dobilélis dobiléliú Daugiskaita dobileliai mociute močiuté dobilelyje močiútéje mociutés dobiléliams močiútéms dobiléliús mociutés berniúkas berniukú berniuké berniúkai berniúkams berniukús bet mergýté mergýte mergýtéje mergytés mergýtéms mergýtes 137 2. Žodžinformas su skirtingomis priegaidémis: pakláusě - paklausě: Karälius pakl áus é karalíene, kodel ji veřké. Karalíeně nepaklausé neítévélio, nelmotúlés. muk - šauk: Dabař tu šáu k. Susimildamas, žmogau, n e b e š a ü k! 3. Priešdéliniu veiksmažodžiu esamojo ir bütojo kartinio laiko trečiojo asmensformas: I Daugiaskiemeniai priešdéliniai veiksmažodžiai i š 1 a i k o paprastu veiksmažodžii} kirčio vieta. ir | ! priegaide, pvz.: važiúoja - atvažiúoja, važiävo - išvažiävo (A). Išimti sudaro tik su priešdéliu per- j I sudaryti žodžiai, nes šis priešdélis visadaatitraukiakirtj ant sav§s, pvz., pérvažiuoja,1 I pérvažiavo; taip pat ir dviskiemeniuose žodžiuose, pvz.: pérkelia, pérkélé (B). I Iš dviskiemeniu veiksmažodžiu padaryti priešdéliniai veiksmažodžiai kirčiuojami nevienodai. ! Esamajame laike kirti ; prieš děli nukelia pirmos ir antros asmenuotés veiksmažo-I džiai, turintys šaknyje trumpa. ar tik dél kirčio pailgéjusi balsj, pvz.: suka - ápsuka, ätsuka, išsuka, I pérsuka, úžsuka; kasa (plg. kásti) - ätkasa, iškasa, pérkasa, úžkasa (C). j Esamajame laike kirčiojpriešdélinenukelia: a) trečiosios asmenuotés veiksma-! žodžiai, pvz.: däro - padäro, klúpdo - paklúpdo (D); b) pirmos ir antros asmenuotés veiksma-I žodžiai, turintys šaknyje ilga.balsi ar dvigarsi, pvz.: áuga - išáuga, bäigia-pabaľgia, žiari- pažiu-\ ri (E). Išimtj sudaro veiksmažodžiai, kurie esamajame laike turí šaknyje dvigarsius el, em, en, er, o I kitose formose - il, im, in, ir, pvz.: perka (piřkti, pifko) - išperka, nüperka; reňka (rifikti, riňko) -I išrenka (F). Be to, reikia isidéméti ir kelis kitus veiksmažodžius: kaíba - ápkalba, skamba -i súskamba (F). j BOtajame kartiniame laike priešdélis atitraukia ant saves kirti tik tu pirmos asme-I nuotés veiksmažodžiu, kuriu trečias asmuo tuři galflne -é ir tvirtagale ar trumpa. šaknj, pvz.: děgé -! nůdegě, gimé - átgimě, bäré - išbaré (G). ................................................................................................................ padainúoja padainávo papásakoja papäsakojo (A) išsáugoja išsáugojo, išgyvéna išgyvěno (A) sujáudina sujáudino sudómina sudómino (A) pérdainuoja, pérdainavo, pérpasakojo pérpasakojo (B) pérkelia pérkélé pérteikia pérteiké (B) ätkuria (C) atkůré (G) átrenka (F) atriňko átneša (C) átnešé (G) átveža (C) átvežé (G) atskleídžia (E) átskleidé (G) atjaučia (E) átjauté (G) patyli (E) patylejo paiiůri (E) pažiurějo paskélbia (E) paskélbé paléidžia (E) paléido suteíkia (E) sútelké (G) sukeičia (E) súkeité (G) parbega (E) parbego pařlekia pařléké (G) prabuňda (E) prabúdo prašviípia (E) prášvilpé (G) prilenda (F) priliňdo připerka (F) pripiřko 138 ŽODŽIJJ IR ŽODŽIU FORMU VARTOJIMAS 1. Išduotiyu veiksmažodžiu sudarykite daiktavardžius su priesaga -(t)ynés, paskui irašykite juos i sakinius. grumtis, grumiasi, grůmési „stengtis nugaléti vienas kita." - imtis, imasi, émési „stengtis jrodyti jéga, kuris stipresnis, ristis"- kautis, kaunasi, kovési „stengtis nugaléti vienas kita. (dažniausiai priešaj"- lenkti, lenkia, lenké „pavyti ir palikti užpakalyje" - ristis, ritasi, ritosi „stengtis vienas kita. pargriauti, imtis" - rungtis, rungiasi, rungési „stengtis jrodyti, kuris stipresnis" - žudyti, žudo, žudé „daryti kam gala." Velnias pasiůlé žmogui nelygias _■ Einam -, katras katra. iveiksime, to ir bus pinigai. Velnias su kiškiu éjo _, kuris greitesnis. Sunkios buvo meškos ir velnio_. Kas buvo kaltas dél žmoniu_? Siuvéjas pamaté miške vilku_• Stipresnis visada laimi _. Kas vyko tarp velnio ir žmogaus - kautynés, grumtynés ar rungtynés?_. 2. Kokiii priesagu - -ybé ar -urnas - abstraktai tinka šiuose sakiniuose? Dainos rodo, kur senais laikais žmogus ieškojo _ (tvirtas) ir jégu.. Daug _ (švelnus), _ (nuoširdus) suteikia joms dažni deminutyvai. Lietuviu dainos pasižymi nuotaikos_ (intymus). Ju kuréju pasaulyje didžiausios_(vertas) buvo paprastas kasdienis darbas, žmogaus _ (geras) ir _ (doras). Dainos teiké _ (stiprus) karžygiams, ramindavo žmones _ (sunkus) metais, padéjo lietuviu. tautai išlikti. 3. Išrinkite iš teksto veikěju pavadinimus (nomina agensis), sudarytus iš fátu žodíin, ir paaiš-kinkite ju darybq (žr. „Trumpi paaiškinimai", II dalis, 1 ir N dalis, 3) Pasakos perkelia klausytoja. i nesama. pasaulj. Ju kuréjai teigé gério pergale prieš blogi. Žvériu pasáku veikějai yra gudrioji lapě, alkanas ir godus vilkas, maži žvé-reliai ir paukšteliai. Stebuklij pasakose veikia karalaitis, neturtingas kareivis, se-selé, išéjusi ieškoti broliu, našlaité, nepaprastos gražuolěs. Teigiamuju veikéju kil-nias savybes išryskina ju priešininku nedoryběs. Lietuviu pasakoms budingi ir mi-tiniai personažai: daugiagalvis slibinas, negailestinga ragana, žmoniu padéjéja laumé, griežtas teiséjas Perkunas. Prieštaringiausias lietuvišku pasáku veikéjas yra 139 velnias. Kartais jis - stiprus galiunas, kartais - linksmas mainikautojas ir gundy-tojas, o kartais - tiesiog keistuolis, iš kurio žmogus šaiposi. 4. Paaiškinkite šiu abstrakčios reikšměs daiktavardžiii struktürq priešdélis šaknis priesaga galuné apibendrinimas _ _ _ _ išgyvenimas _ _ _ - kürybingumas _ _ _ - pamégdžiojimas _ _ _ - perimamumas _ _ _ - prakeiksmas _ _ _ - prasimanymas _ _ _ - 5. Pažyměkite, su kokiomis priesagomis gali büti sudaromi mažybiniai maloniniai daiktavardžiai iš duotiyii zodžiii. Garsiai perskaitykite sudarytuosius žodžius. -elis, -é -élis, -é -ytis, -é -utis, -é -užis, -é -užélis, -é -(i)ukas, -é ašara + + + + bernas + + + + + brolis dobilas dukra galva lelija linas merga motina purvynas saulé sesuo tévas saka širdis vainikas žiedas žirgas 140 6. Pavartokite tinkamiausiq artimos reikšmés žod{ (žr. „Trumpi paaiškinimai", I dalis, 8; III dalis, 6; V dalis, 12) tekéti - telkšoti - tyvuliuoti - žliaugti Kita. karta., labai seniai, viename miške_didelis ežeras. Velnias nesa kumele, nepaleidžia, nors prakaitas_visu kunu. Kur velnias prabégo, dabar_balos. Ašaros_upeliais, kai gulbelé nerado savo spárnu. musti - lupti - tvoti - pliekti - tvatinti Žmogus pasiémé didele kule ir_velniui per kakta.. Siuvéjas išsitrauké lygintuv^ ir émě su juo vilkui_per nugan\,- per šonus,_kur pakliuvo. Vilkas papasakojo, kaip siuvéjas ji_. plauti - prausti - skalbti Gulbelé kasdien atskrisdavo pas senukus, išvirdavo valgyti,_ drabužius,_grindis ir vél išskrisdavo. Gulbé atskrenda slapčiomis i karaliaus dvaríi, sparnus pasideda, sunu_ ir užmigdo. 7. Parašykite, kaip velnias nese žmogui pinigus is ežero. Pavartokite kiek galite daugiau veiksmažodžiu. reiškiančiu savokq bégti (žr. „Trumpi paaiškinimai", N dalis, 8). Parinkite jiems tinkamiausius priešdélius, rodančius krypti Veiksmažodžius pavartokite esamuoju laiku. 8. Irašykite i sakinius žodžius, bendrašaknius su budvardžiu gyvas, -a (žr. „Trumpi paaiškinimai", 11) 1) Tautosaka išlieka_ištisus šimtmečius. 2) Norint suprasti lietuviu tautosak^, prieš akis reikia turéti senici kaimo 3) Liaudies kůryba yra kiekvieno laikotarpio dvasinio_dalis. 4) Smulkiojoje tautosakoje atsispindi praktiškoji,_patirtis. 5) Dainavimo tradicija Lietuvoje yra nepaprastai_. 6) Tautosakini teksta. labai_judesiai, mimika, balso tembras. 7) Senieji kaimo__ moka daugyb? skambiu dainu. 8) Daina lydéjo žmogu visa._, ji išreišké asmens, šeimos, visuomenés_interesus. 9) Karo dainos skirtos tiems, kurie už tévynés laisv