sestojí dalis Barbora Radvilaité (g. 1520 ar 1522, m. 1551 V 8) A. BIRUTÉ Viduramžiu istoi Vytauto motina., jos ne dilut? B i r u t e, kuria atpasakoja metraščiai. | Senu senovéje b; ti savuju dievu- Ošian prašydavo laimingos ž dievu palaiminimo sa* nakt; saugojo skaisčio skambédavo ju dainos. Iš visu vaidilučii kilusi iš kilmingos ba; Karta., griždamas iš mí grožio ir proto nustebi Biruté negaléjo sutan taravimu, paémé ja pr: brolius ir kitus gimií apgarsino kaip dievu grižo i pajürio romuv padavimu, ji ir palaidí Istoriniai faktai nikoje teigiama, kad E réjusi itakos politiniar jos prisibijoje ir pask. šeštoji dalis lietuvos moterys „Amžinas moteriškumas iš tikriyij amžinas. Tai ne tik dekoratyvinis augalas, bet ir laukiné gélé, pražydusi šiukšlyne. Jo nenustelbia kraupios socialinés grimasos." (Judita Vaičiůnaitě) A. BIRUTÉ Viduramžiij istorijos šaltiniai tik trumpai teužsimena apie Kestučio žmona. ir Vytauto motina., jos net vardu nepavadina. Romantiškíi legenda apie gražiaja. vai-Jilute B i r u t e, kuria. Lietuvos valdovas Kestutis parsivežé iš Palangos i Trakus, atpasakoja metraščiai, pasiek? mus iš XVI amžiaus. Senu senovéje barzdoti lietuviai auku kalné - romuvoje - rinkdavosi garbind savuju dievu. Ošiančiti pušu prieglobstyje, prie šventosios ugnies jie meldési, nrašydavo laimingos žuklés jíiroje, dékodavo už sékminga. medžiokle, melsdavo dievu palaiminimo savo ginklams ir prakeikimo priešams. Šventaja. ugni diena. nakti saugojo skaisčios ir tyros vaidilutés. Žvaigždétomis naktimis nuo kalno skambédavo ju dainos, susiliedamos su juros ir miško ošimu. Iš visu vaidilučiu, saugojusiu. šventaja ugni, gražiausia buvo Biruté. Ji buvo kilusi iš kilmingos bajorij giminés ir buvo davusi jžadus dievams niekada netekéti. Karta., griždamas iš mušio su kryžiuočiais, Birute pamaté kunigaikštis Kestutis. Jos grožio ir proto nustebintas pasiulé skaisčiajai vaidilutei tapti kunigaikštiene. Deja, Biruté negaléjo sulaužyti duotojo ižado. Tačiau Kestutis neklausé jos prieš-laravimu, paémé ja. prievarta ir su didele pagarba parsivežé ja. i Trakus. Pakvietes brolius ir kitus gimines, iškélé dideles vestuves. Žmonés tas aplinkybes véliau apgarsino kaip dievu valia.. Padavimai pasakoja, kad po Kestučio mirties Biruté grižo i pajurio romuva., kur iki mirties kureno šventaja. ugni. Tame kalné, pasák oadavimu, ji ir palaidota. Istoriniai faktai apie Birutés gyvenima. ir mirti yra prieštaringi. Vienoje kro-nikoje teigiama, kad Biruté buvusi kunigaikščiu kovos dél valdžios auka, nes ji tu-réjusi itakos politiniame krašto gyvenime. Sakoma, kad tie, kurie nužudé Kestuti, jos prisibijoje ir paskandin? Traku ežeruose. Kiti istoriniai šaltiniai tvirtina, kad 149 Biruté dar ilgai gyvenusi po K?stučio mirties, su ja buvo pagarbiai elgiamasi, o mirusi ji buvo deramai palaidota. Bégo šimtmečiai, keitési laikai, bet lietuviu meilé Birutei išliko iki Sm dierni. Lietuvoje ji laikoma motinos, namu židinio saugotojos, simboliu. B. GRAŽIAUSIA EUROPOS MOTERIS Barbora Radvilaité užima ypatinga vieta. Lietuvos istorijoje ir kulturoje. Jos asmuo ir ja. lydéjusios legendos jau daugiau kaip keturi šimtmečiai traukia ivairiu šaliu istoriku, poetu, dramaturgu, dailininku démesi. Ji yra tapusi daugelio meno kuriniu heroje. Barbora Radvilaité buvo iš garsios Radvihj giminés, kurí daug nusipelne Lietuvos ir Lenkijos istorijai. Radvilos buvo talentingi XVI-XVII amžiaus karve-džiai ir politikai, gyn§ Lietuvos savarankiškuma. nuo Lenkijos ponu. Be Radvilu giminés šunku isivaizduoti to meto Lietuvos ir Lenkijos kultura., nes jie buvo gerai žinomi menu ir literaturos globéjai. Barbora gimé Vilniuje apie 1520 metus. Seimoje ji buvo jaumausia, turejo brol; Mikaloju. ir seseri Ona.. Barbora gavo puiku išsilavinima, mokéjo keleta. kal-bu daug skaité. Ji buvo stipraus, net valdingo charakterio, tačiau kartu jautn, nuo-širdi ir atlaidi. Mégo jodinéti, dažnai kartu su vyrais dalyvaudavo šaumose me-džioklése Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystés moterys apskritai buvo gana sava-rankiškos, turéjo nemažai teisiu ir laisviu. Net ir erotiniai santykiai čia buvo laisviau vertinami negu kaimyninéje Lenkijoje. Tai liudija ir Lietuvos Statutas. Septyniolikos metu Barbora, tévai išleido už garsaus didiko Stanislovo Gos-tauto kuris buvo Traku vaivada. Ši santuoka reišké dvieju stambiausiu Lietuvos didiku sajunga, Tačiau po penkeriii metu Barboros vyras netikétai miré, ir ji liko jauna našlé. . Barbora Radvilaité dažnai vadinama gražiausia ir idomiausia to meto buro-pos moterimi, jos kuno proporcijos laikomos tiesiog idealiomis. Ji mégo gražiai, elegantiškai rengtis, labiausiai mégo raudona. spalva., o mégiamiausi jos papuosalai buvo perlai. Barbora pasižyméjo ne tik grožiu, elegantiškumu, bet ir temperamen-tingumu. Kaip tik tokia moteris galéjo sužavéti Lietuvos ir Lenkijos karaliu Zygi-manta. Augusta.. Barboros ir Žygimanto Augusto meilé buvo nuostabi. Istonku nuomone, tai nebuvo susižavéjimas iš pirmo žvilgsnio, tai buvo aistra, veliau per-augusi i didel? meile. Barbora negalvojo apie vedybas su karaliurni, jai uzteko vien Žygimanto meilés. O jis myléjo Barbora, karališkai: apibéré ja. pasakiškomis 150 dovanomis, rengdavo didžiules puotas ir šventes. Jos garbei is Vakarii Europos pirma. karta, i Lietuva. buvo atvežtos gulbés - viduramžiu riteriii meilés paukščiai. Po pirmosios žmonos Elžbietos mirties, 1547 metu vasara., Žygimantas Augustas slapta vedé Barbora. Radvilaité. Apie vedybas viešai buvo paskelbta tik kitu. metu pavasari. Žygimanto tévai ir Lenkijos didikai buvo prieš karaliaus vedybas sú Barbora. Tačiau Žygimantas buvo pasirenggs kovai ir greičiau netekti Lenkijos karaliaus sosto, negu atsisakyti mylimos žmonos. Po vestuviu, tapusi Lietuvos ir Lenkijos karaliene, Barbora apsigyveno Krokuvoje. Čia ji pateko i kitokios kul-lúros aplinka., susiduré su daug griežtesniais papročiais. Tačiau tai Barboros nepa-keité, ji net pati sugebéjo pakeisti kai kurias nuo seno Lenkijos karaliaus dvare galiojusias taisykles. Krokuvos ji nemégo. Sunkiai sirgdama ir jausdama artéjančia. mirti, Barbora paprašé ja. palaidoti Vilniuje. 1551 metais Barbora Radvilaité miré. Žygimantas Augustas jvykdé jos valia, ir pats visa. kelia. lydéjo jos palaikus iš Krokuvos j Vilniu. Barbora Radvilaité priklauso tam nedideliam skaičiui istoriniu asmenybiu, Kurios tapo legendomis, simboliais. Ji - grožio, meilés, žmogiškos laimés ir jos trapumo simbolis. C. GRAFA1TÉ - SUKILĚLIL1 VADOVĚ 1831 metais Lietuvoje ir Lenkijoje kilo didžiulis sukilimas prieš carinés Ru-sijos priespauda.. Nors Lietuva savo kariuomenés neturéjo, jaunimas, ypač studen-tai ir amatininkai, su dideliu pasiryžimu émési ginklo. Prie sukilimo déjosi daugu-ma bajoru, taip pat ir valstiečiu, kurie kovoti buvo raginami lietuviškais atsišau-^vimais ir pažadais panaikinti baudžiava.. Sukilima. caro kariuomené žiauriai nu-malšino, bet nacionalinio išsivadavimo idéja po jo Lietuvoje dar labiau sustipréjo. Sukilimas atmintinas ir dél didelio jo dalyviu didvyriškumo. Be vyru, sukilime dalyvavo ir savo dra.sa bei ryžtu pagarséjo viena lietuvé moteris - grafaité Emilija Plateryté. Kudikyste Emilija praleido Vilniuje, turtingu grafu, šeimoje. Tačiau giminés virtais jai nedaug teko pasinaudoti. Emilijai tebuvo devyneri metai, kai tévas pa-liko šeima., nieko neduodamas nei mažai dukrelei, nei žmonai. Abidvi prisiglaudé pas gimines Latvijoje, dvare tarp dideliu giriu- Mergaité augo smalsi ir pastabi, buvo gerai išmokslinta, ypač mégo matematika, ir istorija., mokéjo gerai vartoti ginkla. ir puikiai jodinéjo. Ji buvo iš tu turtingu dvarininku, kurie žmoniškai elgési su baudžiauninkais, lankydavo ligonius, moké vaikus ir uoliai rinko tautosaka., 151 daug skaité ivairiomis kalbomis ir žavéjosi Vakaru. Europos laisvés idéjomis. Ji bodéjosi pilka ir kasdieniška savo aplinka, svajojo ištrukti iš aukštij dvaro siemi, tapti naudinga visuomenei, atlikti didelius žygius. Prasidéjus sukilimui, Emilija tuojau pat stojo i sukiléliu eiles. Ji nuvažiavo i Vilniij ir paprašé sukilimo komiteto narius duoti jai karini uždavinj, bet šie su mo-terimi né nenoréjo šnekéti. Tada kartu su savo pusbroliu Emilija émé organizuoti i ková. Rytii Lietuvos vyruš. Raita, vyriškais kariniais drabužiais, trumpai kirptais plaukais ji tapo to krašto sukiléliu siela. Platerytei pavyko surinkti nemaža. kovotoju búri: 280 šaulki, 60 raiteliu ir kelis šimtus valstiečiu su dalgiais. 1831 metu kovo 29 diena. jie išžygiavo i Daugpilj, norédami paimti tvirtove. Nuotaika buvo pakili. Pakeliui jie susiduré su rusu. kariuomene. Emilija, rodydama pavyzdi, su kardu rankose veržési i pirma.sias priešu eiles, i didžiausia. pavoju. Daug gau-sesné bei stipresné rusu kariuomene sumušé ir išblašké sukilélius. Emilijai pavyko pasitraukti ir prisijungti prie kito sukiléliu burio. Garsas apie jos dra.sa_ plačiai sklido po Lietuva., ji visur buvo karštai sutinkama, jos garbei buvo ruošiamos vai-šés. Su sukiléliais ji nuéjo iki Vilniaus. Kai jos burys susitiko su iš Lenkijos até-jusio generolo Chlapovskio kariuomene, Emilija Plateryté buvo paskirta pirmojo Lietuvos pulko kapitone. Mušiuose ji rode nepaprasta. dra_sa_ ir salta, prota.^ Emilija labai skaudžiai išgyveno sukiléliu pralaiméjimus ties Vilniumi, Kaunu ir Šiauliais. Kai karo taryba nusprendé, kad sukiléliai turi pasitraukti iš Lietuvos i Prusija., ji griežtai užprotestavo: „Laimingos kelionés! Keliaukite sau, jei norite. Aš, kol gy-va, kovosiu už tévyne." Su pusbroliu ir dar viena moterimi ji stengési miškais pra-simušti i Lenkija., kur sukilimas dar tebevyko. Naktimis jie keliavo dešimt dienu. Emilija iš bado ir nuovargio labai nusilpo. Jos kojos buvo žaizdotos ir toliau eiti ji negaléjo. Žmonés, rizikuodami savo gyvybe, ja. priglaudé ir slaugé. Girininko žmona, tik slaugydama pastebéjo, kad jaunas karys - moteris. RQpestingai slau-goma ligoné émé stipréti, kilo viltis vél i rankas paimti karda.. Deja, netrukus atéjo žinia, kad sukilimas visai nuslopintas. Jaunai karžygei tai buvo nepakeliamas smugis - ji tiesiog užgeso, glausdama prie širdies daugiau nebereikalinga. karda.. Emilija miré gruodžio 23 diena. ir buvo palaidota svetimu vardu. Tik véliau kaimo kapinaitése jai buvo pastatytas kuklus paminklas. Sukilimo dalyviai, nuvyke i užsieni, plačiai išgarsino Emilijos Platerytés varda.. Apie ja buvo kuriami eiléraščiai lenku, prancuzu, anglu, vokiečiu ir kalu. kalbomis. Kai Amerikoje buvo leidžiama jos biografija, knygos globéjas buvo pats šalieš prezidentas Teiloras. 152 D. ŽEMAITÉS STEBUKLAS Šunku butu. dabar isivaizduoti Lietuvos kaimo gyvenima. XIX amžiaus pa-baigoje, jei savo kurybos mums nebtitu palikusi Julija Beniuševičiuté-Zymantiené, Lietuviu. literaturos klasike Ž e m a i t é. Žemaités kelias i literatúra, savitas ir sudétingas, o jos verte lietuviu. kulturoje vargu ar gali buti išmatuojama. Viename Žemaitijos dvarelyje gyveno Beniuševičiu. šeima. Tai buvo netur-tingi, nusigyvene bajorai, kurie visomis išgalémis dar stengési laikytis savo luomo oapročhj: namie kalbéjo lenkiškai, draudé vaikams bendrauti su baudžiauninku vaikais. Tačiau viena iš dukteri} - smalsi ir labai savarankiška Julija - iš pat ma-žens su jais žaidé, draugavo, kalbéjo lietuviškai. Mokyklos Julija nelanké, skaityti ir rašyti ja. pramoké tévas, o véliau ji trejus metus mokési privačiai kartu su savo pusseserémis. Julija daug skaité, daugiausia lenku literaturos, pati bande kurti eiléraščius lenkiškai. Ji anksti suprato, kad vieni yra skriaudéjai, o kiti - skriau-džiamieji, ir nedvejodama stojo vargšu., skriaudžiamuju, pusén. Brendo tvirtas ir gyvybingas Julijos charakteris, susiformavo ir visam gyvenimui išliko jos, moters ir žmogaus, idealas - gelbéti kitus, daryti gera kitiems, aukotis kitu labui. B udania dvidešimties metu, bajoraité Julija pareišké, kad išteka už buvusio baudžiauninko Lauryno Žymanto. Kuo labiau atkalbinéjama, kuo labiau gyniojama, tuo labiau laikési savo. Busimas vyras patrauké ja. ne tiek savo paties savybémis: jis buvo varganas, kitu žeminamas, dél to tinkamas aukai. „ Prižadéjau nežiuréti né jokiu. neleidimu. ir sutinku už jo tekéti vien délto, kad mužikas ir likimo skriaudžiamas". Žymantu. šeima turéjo pakelti daug vargu, savo žemés jie neturéjo, nuomojo sklypelj tai vienoje, tai kitoje vietoje. Julija patyré skaudžia. Lietuvos valstietés dalia; augino daug vaiku., prižiuréjo uki, kenté girtuoklio vyro barnius. Ji netapo nei gera, rupestinga šeimininke, nebuvo ji nei laiminga moteris, nei laiminga motina. Véliau ji rašé: „Néra skausmo, kurio mano širdis nebutij kentéjusi". Ir vis délto sunki kaimo moters našta galutinai neprislégé Julijos. Turtinga prigimtis, ypatinga dvasiné energija padéjo jai pakelti visas buities negandas. Kad joje pra-biltij kuréja, tereikéjo paskatinimo iš šalieš. Toks skatintojas buvo kaimyni} sunus studentas Povilas Višinskis. Parvažiuodamas atostogu i kaima., parveždavo Julijai knygu, spaudos, nuolat rašé jai laiškus. Pastebéjes neabejotina. Julijos talenta. vaizdingai pasakoti, ragino ja. rašyti, pats moké, patarinéjo. Budama beveik penkiasdešimties metu, Julija Žymantiené émési plunksnos. Pirmas jos apsakymas „Rudens vakaras" buvo išspausdintas 153 viename ükininkij kalendoriuje 1895 metais. Redakcija jo autorei parinko Že-maités slapyvardi. Taip gimé rašytoja Žemaité. Tas gimimas iš tiesii buvo stebu-klingas, unikalus ne tik lietuviu. literatüroje. Didelis turtingos sielos moters gyve-nimo patyrimas pratrüko meniniais vaizdais kaip verzii upé. Žemaité iš namu. išéjo i pasaulj, bet išéjo su „namais", perkeldama juos ; apsakymus, nes savo küryba ji dar karta, peréjo per savo gyvenima.. Be to, jos namus simbolizavo ir žemaitiški naminio audeklo rübai, ir niekad nenusirišama skarelé. Išéjusi sunkia. gyvenimo mokykla., Žemaité iki amžiaus galo išliko energinga, pasiaukojanti, i gyvenima ir ateiti žvelgé optimistiškai. „Juoka. reikia gaudyti ir laikytis jo, o skausmas ir ne-prašomas ateina", - rašé ji. Savo küriniuose Žemaité papasakojo apie Lietuvos kaimo gyvenima. XIX amžiaus pabaigoje, sukuré virtine spaľvingu literatüriniu. personažu,. Zymiausi jos küriniai yra apsakymai „Marti", „Petras Kurmelis", „Topylis", „Sučiuptas vel-nias", „Sutkai". KAIP JONELIS RAIDES PAŽINO (Žemaité) Nebeatminé Jonelis, kuomet jis pradéjes pas svetimus tarnauti. Jo tévelis dvare kumetis, vaiku turi daugybe, o duonos mažai. Jonelis vyriausias, kai tik prakuto, tuoj išleido pas ükininka. kiauliij ganyti. Toks dar maželélis, o kiek šalčio, kiek alkio, kiek sulijo, sušlapo, o kiek dar sykiu i kaili gavo arba su pančiu smOgii}, tai to viso né i jaučio kailj nesurašytum. Taip Jonelis metai po metij, diena po dienos vargo. Sykj pasitaikys geresné šeimininké, tai ir drabužélis Joneliui bus švaresnis ir duonelés neginama, pieno lašelj ar mésos ka.sneli kartais pakiš. O kitur šeimininké - kokia ragana: negana gero ka.snelio Jonelis nemato, dargi né duonos néra iki privalgant, o drabužéliai - neduok dieve, sustire, šuns neperkandami, visokio gyvio privise. Kentéjo šiaip taip, vargo mažas nuskurdélis, kol tik neužsimané išmokti rašta. skaityti - tuomet atsivéré prie vargo dar ir širdelés skausmas. O prasidéjo iš to: viena. sykj šeimininké parvežé iš jomarko lementoriu. ir, duodama Kazeliui, pasaké: - Na, Kazeli, mokysimés skaityti... Jau septintus metus baigi, laikas raides pažinti. Kaziukas émé lementoriij sklaidyti. Jonelis, artyn prilindes, pamaté neapsakomas gro- žybes: ir žmogij, ir gužutj, karvelj ir kiškj, lape ir šuniuka.... O tos raidés nupaišytos, tokios juodos ant balto, aiškios ir didelés. Joneliui net akelés žibéjo, bet prie lementoriaus ir piršto prikišti nedrjso, tik akis jsmeiges iš tolo žiuréjo. - Ko čia nosj prikišes vépsai? - subaré Joneli šeimininké. - Ar neisi prie darbo? - Bék, jleisk kumele i küte, -priduré šeimininkas. Jonelis, užmiršes ir j klumpes jsispirti, basas nutašké j diendaržj, bet nematé nei purvo, nei kumelés édžiu, taip galvoje ir akyse mirgéjo tas Kaziuko lementorius. Parbéges atgal, šoko prie Kazelio, patyliais jam prižadéjo atiduoti déžute, tuščia. nuo degtuku, kad tik jam leistu. sykiu i elementorh] žiuréti, bet vél šeimininké prabilo: 154 -Jonuk, bulviij skusti vakarienei... bene tau čia vépsoti... Joneliui tvinkteléjo skausmu širdelé: kodél ne jam vépsoti? Bet greitai šoko bulvhj skusti, manydamas suskutes vél gretintis prie Kazelio. Skubéjo, skuté, taške i vandenj, mete bulves, net asla. pritašké. - Koks čia tavo darbas! - vél barasi. -Skusk viežlybai, o tai gausi j kupra,.. Suskutus bulves, kiti darbai Joneliui atsivéré: kiaules liuobti, karves pagirdyti, žabu, van-dens prinešti. Kur tik Jonelis éjo, ka. tik dirbo, vis tas lementorius jam akyse stovi, o vakare né užmigti negali, rupi jam, kai ta. Kazelj raides mokys, ir jis stebés, gal nors viena. pažins...Bet kuomet pradés mokyti? Kazeliui ilgainiui atsibodo lementoriu sklaidyti, meté ant langu, suolu, tuomet pagrobes ji Jonelis, viska. užmiršes, akis ismeiges, i raides ste-béjosi, kol tik šeimininké, iš ranku ištraukusi, nesubaré: - Paršeli! Imkis darbo! Žabu néra, vištos nelesintos, asla nešluota... Vépsos čia kaip durnius. Po kiek dienu émé šeimininké Kazeliui rodyti lementoriuje raides. Jonelis prilind?s ste-béjo: A - išsižerges, ant dvieju koju stovi, B - drutas, su dviem pilvais, kaip Zenkaus Magdé; i - su kepure, kaip Galinio piemuo, O - kaip pilnas ménuo, S- kaip kubilas. Jonelis dedasi j gaľva. ir atsimena vardus, o Kazelis paleido gerkle. kriokti, nenori mokytis. Motina pastumé ji šalin, atsisuko i Joneli: -Kitas vél žioplys... varvink čia seile... Nematai, kad laikas girdyti? - bardamasi užkišo už paveikslo lementoriu. Krta. diena. šeimininké išeidama liepé Joneliui vaikus daboti, mažaji pasupti. Tas, prisiriš§s virvute prie lopšio, atsiséd§s su koja supo, sykiu lementoriuj raides žiúréjo, atsimindamas ju vardus. Netikétai užklupo šeimininké, jau nuo pat duru émé šaukti: - Ka tu beišmanysi su koja vaika. tintaluoti... Nepasupsi mat gerai... Ištraukusi iš nagu lementoriu, réžé Joneliui per pakauši ir imeté i skrynia.. - Tokiam dar bereikia. Skaudu skaudu Joneliui, ne tas smugis i pakauši, bet tie skaudus širdelei žodžiai: „tokiam dar bereikia..." Nuslinkus skausmui, Jonelis sugalvojo: po Kalédu, kai mamaité paims jo alga., bútinai jam turés nupirkti toki lementoriu. Vasara. ganys jau banda, ganyklose, niekas nebepléšys jam iš nagu... O skaityti bútinai turí išmokti... niekas nieko jam nepadarys... mokés ir daug daug skaitys. Vasara., nors banda, gano ir lementoriu savo nauja. turi, bet ne taip sekasi, kaip tikéjosi. Pirmiausia iš namu turi labai sléptis, nešdamasis prie bandos lementoriu, nes šeimininké barasi, žada Joneliui gyvam kail; nudirti. Ganyklose néra kam raidžiu parodyti. Prašo Galinio Taduko, kuris per žiema. mokykloje buvo. Tas atšauna: - Per žiema. jau man paédé tas raštas, dar mat vasara. aš skaitysiu... kad tu nesulauktum! Kiti piemenys vél rengiasi sudraskyti lementoriu, kad Jonelis nemuša su jais kortomis „vežimo". Jonelis, pasislépdamas už krumu, žiuri i lementoriu. Visas jau raides žino ir vardus atmena, tik viena tokia sunki, stovi ranka, iškélusi, koja. atspyrusi, vardo jos niekaip neatmena. Laimei, beateina.s prie arkliu Vincas. Jonelis pašok§s prašo: - Pasakyk man, kaip ta raidé vadinasi? 155 - O kitas pažjsti, mulki? - Mažne visas, tik tos nežinau... - Na, tai ta vadinasi ka ka ka, - sykiu Vincas taip skaudžiai Joneliui ausj suko, net pats paraudo kaip musmiris. - Dabar atminsi... Vincas švilpaudamas nuéjo laukais, o Jonelis, nors ausis perštéjo, net ašaros iššoko, džiaugési K pažines. Daugybé tokhj Joneliy, kur trokšta mokslo, bet vargas, neturtai slegia juos tamsybéje. Jaunime, šviesesnis pasidaryk! E. MUSy LAKŠTINGALA Su S al o m é j o s N é r i e s vardu siejami didžiausi lietuviu. poezijos pa-siekimai. Ji buvo poeté lyrike, ištobulinusi skambios, dainingos lietuviu poezijos tradicij^ ir turéjusi didžiul? itaka. vélesniems poetams. Jos lyrika - „lyg alsavimas, lyg plakantis pulsas, lyg naturalus žmogaus jausmu ir minčiu tekéjimas šviesiausiomis praregéjimu akimirkomis..." {Alfonsas Maldonis). Iš kur ji tokia? Kodél ji tokia? Saloméja gimé vélyva. 1904 metu ruden; pavyzdingu Suvalkijos ukininku Bačinsku šeimoje. Augdama busimoji poeté nepatyré vargo, skurdo, buvo mylima tévu, broliu ir artimuju- Iš tévo ji paveldéjo budo tvirtumíi ir ambicinguma.: sun-kiai išgyvendavo kitu aplenkta ar palikta nuošaléje, jauté savo išskirtinuma.. Motina jai perdavé didelj sielos jautrum^, tylum^, uždaruma.: dideliame samburyje Saloméja visada jausdavosi viena. Nuo mažens ji pamégo knygas, kurios, poetés žodžiais tariant, „buvo mano dvasios maistas". Tai buvo mergaité, noréjusi studijuoti vien literatúra.. Kurybos pojútis joje buvo gyvas nuo pat vaikystés. Kauno universitete Saloméja studijuoja lietuviu ir vokiečhj kalbas bei literatúra.. Čia ji išleidžia ir pirmaji savo eiléraščiu rinkinj „Anksti ryta." (1927), ku-riame apdainuoja jaunystés džiaugsmíi ir gyvenimo žavesj. Studijuojant bresta jos pasauléžiura. Nuo pat mažu dienu Saloméja buvo nuoširdžiai religinga, tačiau dabar vis dažniau ji ieško laisvesnio, filosofiškesnio požiurio i gyvenima.. Susidur-dama su kasdiene realybe ir prie jos nepritapdama, sajnoningai nuo jos traukiasi. Pagrindine jos dvasinio gyvenimo ir kurybos versme tampa svajoné. Su didele jé-ga atsiveria ypatingas Saloméjos Néries moteriškumas - ir prigimtinis, ir kury-binis. Jos moteriškumo esmé - meilé. „Jei nebutu meilés, sustotu plakusi širdis, nutruktu gyvenimas", - rašo ji savo dienoraštyje. Bet Saloméja iškelia ne mylim^, bet mylineia., kenčiančici, daugelio pasmerktíi moter;. Ji pati išgyvena pilná, sun- 156 causios kančios meile, išsiliejusia. nuostabiais eiléraščiais. Vienas stipriausiu. Salomejos Néries išgyvenimii buvo sielos laisvés troškimas. Gindama savo asmenybés laisve, poeté dažnai pasielgdavo priešingai to meto normoms, piktindavo ..bedvasius ir supeléjusius miesčionis", ne karta, buvo išjuokta ir pasmerkta. Visas os gyvenimas pilnas nuolatiniu prieštaravimu, ivykiu ir aplinkybiu, kai reikéjo (inktis ir apsispr?sti. Jausmo žmogui - o tokia buvo Saloméja Neris - tai buvo ne-lengva. Ne visada ji rinkosi teisingai, todél kentéjo ir graužési. Štai aštuonerius metus Saloméja dirbo mokytoja. Tačiau darbas mokykloje ja. vargino, siege kas-áieniné rutina, provincijos miestuku paskalos. Be abejo, subtili poeté sieké iš-mokyti mokinius pajusti groži, pamilti poezija., tačiau kiek tai jai kainavo! O kaip Saloméja kankinosi ir abejojo, kai maištinga prigimtis nuvedé ja. i kairiosios pakraipos žurnala. „Trečiasis frontas" ir iš jos buvo pareikalauta viešai atsisakyti ankstesnhj poziciju. Ir kokia vieniša ji pasijuto, kai nuo jos nusigrežé anksčiau ^rtimi žmonés! Saloméja be galo mégo keliauti - lankési Austrijoje, Italijoje, Latvijoje, Prancüzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, tačiau, vos atsidürusi svetur, eržési namo, pas savuosius. Ji buvo pašaukta meilei, poezijai, o 1940 metais iš ;os noréta padaryti veikéja., politike, deputáte. Ji karštai, iki ašaru myléjo savo Lietava., o prasidéjus karui, buvo priversta ja. palikti ir gyventi tarp svetimu žmoniu. Ji turéjo begaline aistra. gyventi, o negailestinga liga jos jau nebepaleido. Saloméja Néris miré 1945 m. liepos 7 d. Viskas viskas, ko buvo tiek daug jos gyvenime - meilé ir aistra, véjai ir au-dros, skausmas ir kančia - buvo vaisinga jos kürybai, atvéré ypatingas asmenybés gelmes. Poeté rašé savo širdimi ir krauju. Todél dabar ir turime Saloméjos Néries lyrika., kúri mus jaudina nepaisant atstumo ir laiko. Saloméja Néris JAUNYSTÉ S aule nudegusi, basa Tu - piemenäité murzina! Tau akyse dangaus šviesa. -Tu man viena, viena, viena! Žiedy, nei auskarq brangiu., Nei šilko rúbij neturi, - Plaukuos tau gélés iš rugiij, O veide - šypsena skaidri. Kur tie nameliai, kur takai? Sakyk man - kur tu gyveni? Bet tu šypsais ir nesakai -Tik ateini ir nueini. 1926 157 ALYVOS DIEMEDŽIU ŽYDÉSIU Manes dar nebuvo, Alyvos žydéjo. Mánes nebebus jau, -Jos vélei žydés. Ir křis J14 lapeliai Nuo saulés ir véjo Kaip smélio saujelés Ant mano širdies. Ir viena.kart, pavasari, Tu vél atjosi dra_siai. - 0 mylimas pavasari, Mánes jau neberasi — Sustabdes juodbérj staiga, 1 žeme pažiurési: Ir žerné taps žiedais marga.. Aš diemedžiu žydésiu — 1936 MOTULĚS ASAROS Supa, supa kudikélj Motina ant ranku. -Békite tolyn, šešéliai, Spinduliai telanko! Spindi ašaros motutés Obeli} žieduose: -Auk, vaikeli, buk didutis, Mama. pavaduosi. 1937 AŠ NENORIU MIRTI Amžius tu šlamési, Šimtalapi uosi, -O naktim žvaigždétom Vasaros šiltos Tyliame pavésy, Kai šakom supuosi, Šimtakart girdéta. Meile čia kartos. Aš nenoriu mirti Nei žemeléj puti, -Aš gyventi trokštu Su tavim drauge! -Aš nenoriu mirti! -Geriau uosiu büti, Saltu akmens bokštu, Mažyte sraige. 1938 Piene, piene - nuostabi gélele. Ko tu rymai véju pabarély? -Kur priglausi baltaja. galvele? Kur užsnusi vélu vakarél;? Pučia véjas, plaukelius kedena, -Baltus plaukus nuo galvelés rauna. Per dirvona., rudenio laukelj Nesa pienés baltaji pükelj. Piene, piene - mano tu gélele, Gaila tavo man baltos galvelés! Gaila mano vargo jaunystélés -Išblaškytos véju pabarély. Kad pavirstau pilku lauko sméliu, -Kad giliai žemeléje gulétau! Kad nugrimztau saltu akmenéliu, -Nemunélis kad viršum tekétu 1939 158 TÉVYNÉ Sukruvinta ir apipléšta Ji sto vi man akyse. Simťus aš mylhj eisiu pésčia, Kol gyva. pamatysiu. Zydés ten sodai, svyros vaisiai Ar lapai kris pagelte, -Aš keliais j tave pareisiu Per lieti}, gruoda_, šalti... Šiandiena. dangsto karo dümai Man tavo veida. šviesii... O tavo miestai, dailOs rumai? -Pilki, šalti griuvésiai. Didžiam skausme rankas užlaužus O kur vaikai geriausi? Tuščiuos namuos ju. - véjai daužos, Darželiuos kurmiai rausias. Ne daugel karty saulé leisis Müs Nemírného juostoj, -Aš greit sugrjšiu, aš pareisiu... Dainom tave paguosiu. 1941 LIETUVAI Iš negandingu. vakarij Audrij, perkünijij prikrauti, Lingavo debestj laivai. Tada graži graži buvai Akim tyliujij ežerij— Lyg eidama lineliij rauti. Dangus ikaito nuo žarij, Gaisravietés žéravo baisios... Ties vieškeliu, ties véjuotu Nustebusi stovéjai tu Akim tyliuju ežeri}, Upeliij kaspinais žydraisiais. Negaila juodbériij bénj, Jaunij dienij jaunam negaila, -Man gaila tik tav§s vienos, Isigalvojusios, liüdnos -Akim tyliujij ežerij... Taves man begaliniai gaila Ir tavo ašarij tynj. Jom dulkiii vieškelio nelaistyk! - Neverk daugiau ir neliudék! Kovon mane tu palydék Akim tyliujij eženj... Tau dovány parnešiu laisve. 1942 Kai po šalmj pradés žydét alyvos, Lakštingala negali nečiulbéti... Tegu griuvésiu. akys dar negyvos, Te vieškeliai išmalti ir duobéti, Ir kvapas parako, lavonij Dar tebetvyro ant plikq dirvony. Išlyginsim kelius, užsésime laukus, Gimtasis židinys bus vél jaukus. O aušros vasaros - ankstyvos Müs darbštumu turés stebétis. Jau šalnos baigiasi, žydés alyvos, ■ Lakštingala negali nečiulbéti. 1944 159 F. TALENTO BURTAI „Pirmiausia talento sajyga -noras pasidalinti, nenugalimas troškimas pasakyti tai, ka. nori pasakyti. Aš visada noréjau kalbéti apie romantiškus, švarius, gražius dalykus..." (Monika Mironaité) Aktoré Monika Mironaité- ištisa lietuvhj teatro epocha ir ryš-kiausia jos žvaigždé. Kažin ar rasis Lietuvoje žmogus, ně sykio nemateš jos sceno-je ar ekrane, negirdéjes jos nuostabaus balso. Jos talentas - stebuklingo persiku-nijimo dovana, kuria likimas apdovanoja nedaugeli. Monikos Mironaités kurybinio gyvenimo pradžia buvo netikéta ir iš karto sékminga. Teatro idéja i jos gyvenima. isiveržé kaip audra, užémé ja. kaip negyve-nama. sala., užgožé visa kita. Jaunuté Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studente, studijavusi prancuzu kalba. ir literatura., rasiusi dienoraštj ir eiléraščius, už-suko karta., lemtingai kažkieno pakviesta, i studentu dramos studija. - ir pasiliko teatre visam gyvenimui. Monika Mironaité turbut laimingiausia Lietuvos aktoré, nes jai teko pergy-venti daugeli be galo idomiu sceniniu gyvenimu- Per beveik 60 darbo teatre metu Monika sukuré daugiau kaip šimta. vaidmenu. Ivairiu metu jos suvaidintas motens vienija ryškus aktorés asmens žavesys.Tik ji viena mokéjo taip supoetinti, gal net bent kiek romantizuoti skirtingiausius moteru charakterius, atverti ivairiausius ju išgyvenimu ir kančiu niuansus. Jos herojés idomios ir žavingos - nuo pirmuju gyvenimo pavasariu skaidrumo, raganiškuju vasaru kaitros iki pat turtingos rudeniš-kos išminties. Jos niekada nesikartoja. Štai Mironaités Liza Turgenevo „Bajoru. gužtoje"- tikras kančiu ir dvejoniu kamuolys, ji tiesiog serga meile. O štai Gitelé iš Gibsono „Dviese supuoklése", tikraja meile visada laikiusi meilés pakaitala., iškyla tokia šviesi ir žavi, net šiek tiek komiška tikro jausmo akivaizdoje. Aktoré daug kartu vaidino romantiškas ir aistringas, dosnios sielos rusu moteris, kurios nepaprastai artimos jos pačios pasauléjautai, visai dvasinei strukturai. Dvi Mironaités sukurtas Ibseno Noras skiria daugiau kaip 15 metu tarpas. Jos jaunystes Nora - tikra skrajuné voveraité, bet dra.si, principinga, kategoriška. Palikdama šeima., výra, ji meta iššuki veidmainiu ir bailiu visuomenei. Vélesnioji Nora -daug 'brandesné, abejojanti dél pasirinkto ateities kelio ir daug žmoniškesné. Atsisveikindama su vyru, ji nesididžiuoja savo pranašumu, neniekina jo, moraliai menkesnio. Jai tiesiog gaila, kad viskas taip ivyko. Kaip nepamirštamas, laiko neišblukinamas teatrinis ispudis daugeliui žiurovu išliko Noros - Monikos tarantela. Kritikai ja. var. buvo ne tik Noros gyve daugelis žmoniii. Mégstamiausios a lés, iliuziju praradimo i tampa tik tada, kai ji ne bius dalykus, taip ir me Gyvenimas nesig, dulkiu bei smugiu. Tea likimu: iš šalieš žiurint isigilinus - nelygus, su< gaus. Bet tai neistumé : minties darbas, be galo réti; pasauli su viltimi i Tarp vertingiausi teraturiniu skaitymij ira vieno rašytojo pasauliuf jausmus. Ant vienos jo kalba Monika Miro:. Jau trecia savaité. i vienas pats be niekc nepavarytii, gal taip ; Ak, kaip jam hm pergyvena ji} „dédé". Gandas, jog i Pak tik ji nutirpino kiip : iš jo išeitu ir vél pac nebuvo, ir Mykoliuk Miré, jis tai kuo kojos bežingsnia,.: miré miegodamas. T pragarus, kur ném ki Namiškiai dar ne: nesveikas. Ir udijo ji 160 6. 657 tarantela. Kritikai ja. vadino bendriniu „nervu, šokio" vardu, t. y. tokio šokio, kuris buvo ne tik Noros gyvenime, ne tik ani} metu. spektaklyje, bet kuri „šoka" nuolat daugelis žmoniu. Měgstamiausios aktorés temos - viska, atleidžiančios, pasiaukojančios mei-lés, iliuziju praradimo ir kančios temos. Ji yra sakiusi, kad meilé kůrybos versme tampa tik tada, kai ji nepasotinta, nepatenkinta. Kaip pavasarj žerné kuria nuosta-bius dalykus, taip ir meilé žmoguje... Gyvenimas nesigailéjo Monikai Mironaitei ne tik žiedu, bet ir kasdienybés dulkiu bei smügiu. Teatro istorikai jos likima. yra lygine su V. Komisarževskajos likimu: iš šalies žiurint - sékmingas ir dosnus publikos numylétinés gyvenimas, isigilinus - nelygus, sudétingas, giliai dramatiškas. Ir kaip aktorés, ir kaip žmo-gaus. Bet tai neistumé jos ; pesimizmy, pasyvuma.. Jos stiprüs jausmai, nuolatinis minties darbas, be galo dideli kurybinés energijos ištekliai vél ir vél leido jai žiu-réti i pasauli su viltimi ir filosofiniu atlaidumu. Tarp vertingiausiu lietuviu meninés kurybos paminklu yra ir Mironaités li-teratüriniu skaitymu irašai. Skaitydama ji tarsi aiškiaregé pažvelgia ; savitus kiek-vieno rašytojo pasaulius, literatüros heroju žodžiais perteikia savo pačios mintis ir jausmus. Ant vienos jos iskaitytos plokštelés voko parašyta: „Paklausykime. Čia kalba Monika Mironaité, čia kalba lietuviu literatura". Taigi paklausykime... Vaižgantas DÉDÉS IR DĚDIENÉS (Ištrauka) Jau trečia savaité, kaip Mykoliukas, kai dirba - dirba, kai valgo - valgo; bet ligi tik palieka vienas pats be nieko, kniaubia ant ranku, ir taip esti, kol brolis išvaro jo ko dirbti. Kad nepavarytij, gal taip prabutij visa. diena., visa. naktj. Ak, kaip jam buvo šunku! Ak, kad brolis bütij žinoj§s nors maža. dalele to, kokia. drama, pergyvena J14 „dědě", kokia. auka. jis daro iš saves jo gerovei! Gandas, jog j Pukštus jau atéjo piršliai (jam buvo vis tasia, kas), neužmušé Mykoliuko, tik jj nutirpino kaip perküno srové, ir nebežinojai, j kokia. čia žeme jis bejkasus, kad ta srové iš jo išeitii ir vél padarytu nors tiek laisva., kiek jis buvo prieš tai laisvas. Tokios „žemés" nebuvo, ir Mykoliukas pamažu miré, tos srovés troškinamas. Miré, jis tai kuo aiškiausiai jauté. Silpo jam nariai, nebebuvo jokios energijos, nei tos kojos bežingsniavo savaime, nei rankos besitiesé ko paimti. Miré budédamas, dar labiau miré miegodamas. Tada jis visiškai „éjo iš šio svieto", kažin kur tol tol, j nekrikštytu. vaiku. pragarus, kur néra kančiu, bet nebéra ir džiaugsmo, kur tuščia tuščia kaip jo širdyje. Namiškiai dar nebuvo Mykoliuko tokio mate. Tik jie pigiai sau tai išsiaiškino: tingi arba nesveikas. Ir Odijo juoba už tinginj, nematydami ligos: kas serga, gula. 6. 657 161 Severja kaip šmékla pasirodé atvirose Šiukštu duryse; atsisédo šalia ir lengvai palytéjo Mykoliuka. už peties. - Mykoliuk, Mykoliuk, ar snaudi? Tylutéliai, paslaptingai, daugiau pašnibždéjo, neg pasaké. Mykoliukas greičiau pajuto Severiutés lupas arti jo ausies, neg išgirdo žodžius, ir sun-kiai sunkiai atsvéré savo galva. pabalusiomis it ožio akimis. Atsilošé i siena., pažino Severja. ir visas išbalo kaip drobě. Né žymelés tos šypsenos, kuri kiškeliu imdavo žaisti jam ant lupu, ligi tik išvysdavo Severiote. Dabar galvos jiem abiem nusviro ant krútinhi. Abudu tyléjo gera. gera. valanda., lyg gedu-lyje laidodami i salta, salta. žemel§ tai, kas buvo jiems brangiausia ir skaisčiausia visame pasaulyje. Gedéjo ir pagarba lydéjo tai, kas jiems vargingaja. buiti per kurj laika. Saldino, lengvino, dare pakenčiama., net džiaugsminga.. - Mykoliuk, aš išteku... - pagaliau taré Severja, lyg pirma. karta, pranešdama šla. nau-jiena.. Ir pabaigé: - Už Geišés, i Saveikius. - Išteki... Už Geišés...! Saveikius... - dusliu aidu pakartojo tai Mykoliukas nesavomis, užtirpusiomis lupomis. -Mykoliuk...ačiu tau už skripkavima....ačiu... labai ačiu... Ak, kaip gražiai tu skripkuo- davai... Ir émé kukčioti. Krutinéje jai viré lyg bulviu katilélis. - Tai dar karta....paskutinj karta, pagrok man per vestuves... - Ne... ne... Severiut, atleisk susimildama... negalésiu...Tik ne tai, tik ne tai...! - užsigy-né Mykoliukas, net rankomis atsimušdamas. Žiobt žiobt, dar karta, stvérés oro ir nebteko žado. Nebevaldoma galva nusviro. - Mykoliuk, Mykoliuk, kas tau? E kolgi tu toks... - nusigando Severja, ir taip jai pagai-lo savo draugo, jog émé ji visa savo moteriška pajéga glamonéti. Koks jis gražus dabar pusiau apalp§s! Kokia daili skliausčia noselé, koks jis jaunas jaunas, baltas ir, dabar tik pamaté, koks jo veidelis per šias savaites sulys?s! Lyg dievo munkelé, nuimta nuo kryžiaus: tiek buvo kančios pusiau pravirose jo lupose. Ir émé ji kaip pabludusi bučiuot, i save spaust, širdyje atsiprašinédama už ta. jam daroma. skausma.. Savo rankele glosté Mykoliuka. per veidel; taip švelniai, atsargiai, lyg tai véjelis butu ji bučiaves. Sklaisté jo plaukelius, mauké juos aukštyn nuo prakaitu rasotos kaktos, nebepaleisdama, kad vél uždribU}. Ir vél bučiavo skruostus, kakla., lupas. Vykino iš Geišés gautas pamokas. Geišei ji meile neatsakydavo i karščiausius jo malonéjimus. Visa, kas buvo susidan? joje per tuos malonéjimus, ji dabar amešé tam, kam buvo ji apvaizdos, regéti, skiriama. Ji visa save davé Mykoliukui ir tikrai butu atsidavusi, kad tik jis butu priém?s. 162 AR SUPRATOTE TEKSTA? Atsakykite i klausimus rastu ar žodžiu. Raidě skliausteliuose rodo reikiamq tekstq. 1. Kas lietuviams buvo ir yra Biruté? Koks jos ryšys su kunigaikščiais? (A) 2. Kuo vaidiluté skiriasi nuo kunigaikštienés? (A) 3. Kodél Barbora, pamilo Lenkijos ir Lietuvos karalius? (B) 4. Koks Jums pasirodé isidémétinas Saloméjos Néries bruožas? (E) 5. Kuo pasireišké Barboros Radvilaités savarankiškumas? (B) 6. Kokia yra pagrindiné Saloméjos Néries poezijos ypatybé (E) 7. Kuo iš visu moterii išsiskyré Emilija Plateryté? (C) 8. Kuo yra ypatingas Monikos Mironaités talentas (F) 9. Kokia. heroje Jums přiměna Emili-jos charakteris ir gyvenimas? (C) 10. Ar esate mate / girdéje Mironaite vaidinant / skaitant? 11. Kodél Julija Zymantiené pradéjo kurii? (D) 12. Kokia charakterio ypatybé büdin-ga visoms šešioms moterims? 13. Kodél Žemaitei buvo duotas toks slapyvardis? (D) 14. Kuri iš šiu. motenj pasirodé jums artimiausia? TRUMPI PAAIŠKINIMAI 1. Lietuvhj m o t e r 14 pavarděs sudaromos iš vynj pavardžiij (kartais vardij) su priesagomis: a) ištekéjusiij moterij pavardés su priesaga -iené: Pětras - Petríené, Petráitis -Petráitiené, Peträvičius - Peträvičiené. Iš dviskiemeniu vyiišku. pavardžiu. su galune -us moterii pavardés sudaromos su priesaga -uviené: Valtkus - Valtkuviené. b) netekéjushj moteri} (mergaičiij) pavardés turi tokias priesagas: -aitě: Petráité, Zukáité -utě : Vaitkútě -ytě: Petraitýtě -iúté: Petravičiutě 2. Daiktavardžiij, padarytu. iš veiksmažodžiy su priesaga -yb-, reikšmé priklauso nuo daiktavardžio skaičiaus: daiktavardžiai, kurie turi abu skaičius, reiškia veiksm^ ar procesa., neprikausom^ nuo veikéjij kiekio (kúrti - kurýba, statýti - statýba, tapýti- tapýba), o daiktavardžiai, kurie turi tik daugiskaita., reiškia sudétinj, keliu asmeny atliekama. veiksmíi (skirtis - skyrýbos, varžýtis -varžýbos, věsti, véda, vědě - vedýbos). Daugiskaitinius vedinius galima palyginti su priesagos -yněs daiktavardžiais (žr. „Trumpi paaiškinimai", IV dalis, 2). -■ 163 3. Veiksmažodžiai, padaryti iš daiktavardžiu. su priesaga -auti, reiškia: 1) b 01 i ar d i r b t i kuo nors (jei padaryti iš asmemj pavadinimu): dalyváuti, -áuja, -ävo „büti dalyviu", mokytojáuti, -áuja, -ävo „dirbti mokytoju", šeimininkáuti -áuja, -ävo „buti šeimininku"; 2) i e š k o t i ko nors, r i n k t i ka. nors (jei padaryti iš konkrečiii daiktu pavadinimu): grybáuti, -áuja, -ävo „ieškoti grybu, rinkti juos", obuoliáuti, -iáuja, -iävo „skinti, rinkti obuolius". 4. Veiksmažodžio ž i 0 r ě t i, ž i fl r i, ž i 0 r e j o sinonimai: dairýtis, daírosi, daírési - žiuréti i visas puses, sieben, stébi, -ejo - atidžiai, tiriamai žiuréti, spoksóti, spökso. -ójo - žiuréti akis išplétus, vépsóti, věpso, -ójo - žiuréti be reikalo, be naudos, zveígti, žvefgia, žveígé - žiuréti viena kryptimi. 5. Asmeniipavadinimai pagal priklausym^ kokiam nors socialiniam sluoksniui ar luomui yradvejopi: a) skolinti iš kitu. kalbij: bajóras, gräfas, mužikas; b) lietuviški žodžiai: baudžiáuninkas - kas eina i baudžiavq, dvariniňkas - dvaro savininkas, kúmetis - dvarininko samdomas žmogus, kuris neturi savo žemés, valstiětis - kas gyvena is žemés, úkininkas - valstiětis, turintis savo Ok;; amatiniňkas -kas gyvena iš amato, pirklýs - kas verčiasi prekyba, tarnáutojas - kas tun valdiška. tarnyba/, didikas - aukštos kilmés asmuo. Iš visi} ji} galima sudaryti motenj pavadinimus: bajorě, bajoríeně, bajoráité; grafíeně, grafáitě; mužiké, baudžiáuninké, dvariniňkě, kúmetě, valstiětě, ukininké, ukininkáité, amatininke, pirklě, tarnáutoja, didiké. 6. Veiksmžodžiai abejóti, -ója, -ójo ir priklauýti, priklaüso, priklausé t u r i d v e j o p a. v a 1 d y m a.'. abejója + INAGININKAS turi objektine reikšme , jiéra tikrasJi ab e'jój a draügo paž a-da í s (antonimas - tiki: Ji tiki draügo pažadaís); abejója + DĚL su KILMÍNINKU turi priežasties reikšme: Ji abejója dél draügo sveikatos = ji néra tikra, ar draugas sveikas, draugo sveikata kelia jai nerimaj priklaüso + NAUDININKAS reiškia 1) büti kieno nors: Knygä priklaüso d r a u g u i, t. y. draugo nuosavybé; 2) büti nariu: Ji p r i k 1 a ü s é didiku. 1 ú o m u i; priklaüso + NUO su KILMININKU reiškia „büti priežastimi": Láimé priklaüso nu o panes zm o g aus, t. y. žmogus pats yra laimés priežastis, jos laidas, garantas. 164 7. Keletas žodžiu, vartojaimj perkeltinémis reikšmémis: ištráukti išnagú = ištraukti iš ranku apib ér ti dovanomis = duoti daug dovány mán paědě = man nusibodo 8. Keli bendrašakniai žodžiai: stebeti, stěbi, stebejo; stebetis, stébisi, stebéjosi; nustěbti, nustefhba, nustěbo;nustěbinti, -ina, -ino; pastebéti, pástebi, pastebějo; stebúklas, stebuklingúmas, núostaba, pastabá; stebuklingas, -a, nuostabús, -i, pastabús, -i. 9. Teksto frazeologizmai: vařvinti séile = labai noréti ka_ gauti ar pamatyti gyvám káilj. nudirti = labai bausti, mušti dětis i gálvq = stengtis atsiminti gérklg kriokti = rékti pinto neprikišti = nepaliesti ně [ jáučio káili nesurašýtum - labai daug 10. Teksto svetimybés: munkělě (sl. muka) - Jézus Kristus ant kryžiaus; skřipka, skripkúoti • sl. skřipka) - smuikas, smuikuoti, viežlybai (sl. vežlivó) -1) mandagiai; 2) kruopščiai. T AI SYK U N G AI SUKIRCIUOKITE 1. Tikrinius teksto var dus: Motenj vardai Vardininkas Birútě Barbora Emilija Salomeja Néris Žemaité Monika Kilmininkas Birútés Barborôs Emilijos Salomejos Nériěs Žemaltés Mónikos Inagininkas Birutě Barbora Emilija Salomeja Nérimi Žemaitě Monika Vynj vardai Vardininkas Kestútis Zygimantas Augústas Pôvilas Višinskis Laurýnas Kilmininkas Kestúčio Zygimanto Augusto Povilo Višinskio Laurýno Inagininkas Kestučiú Zygimantu Augustu Póvilu Višinskiu Laurynú 2. Ivardžius: Pastovaus kirčiavimo Nepastovaus kirčiavimo 2 kirčiuoté 3 kirčiuoté 4 kirčiuoté Vienaskaita V. šitas kuris niěkas tóks visas, visá K. šito kuriô niéko tókio viso, visôs 165 N. šitam kuriám G. šitq kurí In. šituo kuriuô Vt. šitame kuriamě Dai V. šitie kurie K. šitu kuriit N. šitiems kuríems G. šit uos kuriuôs In. šitais kurials Vt. šituose kuriuosé niekam niékq niekú niekame tokiám visám visai tók{ visq visq tókiu visú visá tokiamě visamě visojě tokié visi visos tokiú visit, visui tokíems visíems visóms tókius visús visas tokiaís visaís visomis tokiuose visuosě visosě 2>.Sangrqžinius veiksmažodžius: ........................................................................................................; ir atitinkami paprastiejL ncsangr;*niaiM veiksmalodžiai. Nuo paprasttyy skiriasi tik pirmosios ir antrosios asmenuotes nepastovaný 4iavimo sangražiniai veiksmažodziai. Jie esamojo laiko vienaskaxtos pmnajame rr antrajame^ skiemenyje prieš si- turi tvirtaprad? gal™e-.......................................................................................................................; Mes nešaměs tikimés láukiamés jus něšatěs tikités láukiatés Jiejos néšasi tikisi láukiasi Aš nešúosi tikiúosi bet láukiuosi Tu nešíesi tikíesi láukiesi Jisji néšasi tikisi láukiasi ŽODŽIU IR ŽODŽIU FORMU VARTOJIMAS 1. Iš duotm vym pavardm sudarykite motem pavardes Žmona Dukra Bačinskas___-- Geiše .----" Goštautas__- —■- Jonas---- Kestutis--- Kurmelis ,---- Sutkus---- Višinskis---- 166 2. Išmoteriipavardžiu atstatykite vyri{ pavardes Beniuševičiuté___ Mironaité__ Plateryté__ Radvilaité__ Vaičiunaité__ Žymantiené__ Jakaityté__ Vaitkuviené 3. Sudarykite reikiamus budvardžius išduotm daiktavardžiH irpavartokite jH taisyklingqformq Senovéje - (barzda) lietuviai rinkdavosi aukij kalné garbinti savo TVn' n ■ •- (zvaigždé) naktimis nuo kalno skambédavo vaidilučiu damos. Rytais jos lankydavo - (gělé) pieva, Grafaités ^ --(zaizda) ir ji negaléjo toliau eiti nei__(žvyras) nei -(sniegas) keliu. Kraštas buvo_(kalnas)) miškuose buVQ -n- (gaUrai) ŽVérÍlí- SaloméJa Néris dažnai vilkédavo -. (langas) suknele. Daug žmoniu isiminé geras Žemaités akis, jos -—--— (rauksle) -_(gysla) rankas. Žymantas buvo__ garbana), jo--(strazdana) veida. puošé üsai. Monika dažnai sapnuoja -_ (spalva) sapnus. Jos, moters ir aktorés, kelias buvo ne tik -.-(žiedas), bet ir-(dulké), ir_. (duobé). Xí0T7PŽ7r Zd!Ť TT"' " ŽOdŽíli M^se? (fr. «Trumpi paaiskinimaV, I -ans, ö, /, m dalis, 4). Sugalvokite sujais sakiniH. Susiekite juos su skaitytu tekstu --(laukas) obelis___ --(pavasaris) oras__ _ (draugas) patarimas . (skylé) batai_ . (migla) vakaras _ . (saulé) diena _ . (žvaigždé) naktis _ . (linas) marškiniai_ . (drobe) sijonas_ . (žvěris) šaltis _ 167 (spamas) posakis_ (kalva) vietové_ (vyža) kumetis_ (skrybélé) grafiené. . (pasáka) turtai_ (drama) gyvenimas (kuryba) darbas_ (žmogus) elgesys _ i. Prisiminkite, kuo yra buvusios visos šešios moterys ir nusakykitejn veiklq veiksmažodžiais Pavyzdys: Žygimantas Augustas buyo Lenkijos ir Lietuvos karalius. Jis karaliavo Lenkijoje ir Lietuvoje. Biruté__ Barbora Radvilaité Emilija Plateryté _ Žemaité_ Saloméja Néris _ Monika Mironaité 6. Parinkite tinkama asmens pavadinimq pagal priklausyma socialinei grupei ar luomui ir irašykite i sakinius (ir. „Trumpipaaiškininai", 5) Barboros ir Goštauto santuoka reišké dvieju stambiausii* Lietuvos sajunga.. 1831 metu sukilime dalyvavo Lietuvos ir Dra.sa ir protu sukilime pasižyméjo ,- Emilija Plateryté. Emilija buvo iš tu - , kurie žmoniškai elgési su __. Beniuševičiu šeima buvo nusigyvene-.-• Budama 2U metUi__ Julija pareišké, kad išteka už buvusio -___— Lauryno Žymanto. Ji sutiko tekéti delto, kad jis buvo .-ir likimo skriaudžiamas. , Julija patyré skaudžia._dali* Jos apsakymo herojus Joniukas turejo tarnauti pas svetimus, nes jo tévelis buvo-.-• Saloméja augo pavyzdingo--šeimoje. 168 7. Irasykite \ sakinius reikiamus zodzius, bendrasaknius su veiksmazodziu stebeti (zr. „Trumpi paaiskinimai", 7) 1) O ausros vasaros ankstyvos müs darbstumu tures_(S.Neris). 2) Birutes grozis ir protas_kunigaikst; Kestuti. 3) Barboros ir Zygimanto Augusto meile buvo_. 4) Emilija vaikysteje buvo smalsi ir _ , ypac mego matematika ir istorija.. 5) Rasytojos Zemaites gimimas is tiesi} buvo_, unikalus ne tik lietuviu. literatüroje. 6) Jonukas_, kaip Kazelis mokesi, ir viska. dejosi i galva_. 7) Salomeja Neris isgyveno pilna. sunkiausios kancios meile, kuri issiliejo _eilerasciais. 8) Jaunutes studentes talenta. greitai_rezisieriai. 8. Pavartokite tinkamiausiq veiksmazodi, reiskianti sqvokq ziflreti Kaziukas eme knygele sklaidyti, o Joneiis _ pro jo petj. Jonelis pazadejo draugui atiduoti dezute, kad tik jam leistij sykiu i knygele_. Kai seimininke pradejo sünui rodyti raides, Jonelis prilindes_ir viska. dejosi i galva.. Bet seimininke jj rüsciai subare: - Ko cia_? Kazelis mokytis tingejo ir tik _ j salis, o Jonelis, pasislepes uz krümii, vis _ir_j raides. Jau beveik visas jsimine. 9. Vietoje kursyvu isspausdinto zodzio pavartokite tinkamiausiq frazeologizmq (zr. „Trumpi paaiskinimai", 9) Kiek alkio, salcio Jonelis iskente, tai ir neapsakysi (_). Jis labai norejo skaityti, bet prie knygos nedriso ne prisiliesti (_). Jis tik is tolo ziürejo j raides ir labai lahai norejo ( _). Kazelis eme rekti (_), nes nenorejo mokytis, o Jonelis tik ziürejo i raides ir stengesi atsiminti ( _).. Seimininke baresi, zadejo Joneliui skaudziq bausme (_). 10. Irasykite i sakinius tinkamiausiq artimos reiksmes zod[ prasyti - melsti - maldauti Prie sventosios ugnies lietuviai _ laimingos medziokles jüroje, _die vi} palaiminimo. 169 Ilgai Kestutis _ Birute tapti jo žmona, bet ji negaléjo sulaužyti duotojo ižado. Tada jis_savo karius Birute išvežti prievarta. vešti - ištekéti Kestutis nutaré_Birute prievarta. Birute negaléjo_, nes buvo davusi ižadus dievams. salygos - aplinkybés Kestutis prievarta parsivežé Birute i Trakus ir vedé. Žmonés tas- véliau apgarsino kaip dievu. valia.. Trakuose Biruté pateko i kitokias-_. 11. Paaiškinkite, kq r odo veiksmažodžiu. priešdéliai ir kodél jie pavartoti Siuose sakiniuose. Ar galima juos pakeisti kitokiais priešdéliais? 1) Mokyklos Julija nelanké, skaityti ir rašyti fcpramoké tévas. 2) Kad joje prabiltu kuréja, tereikéjo paskatu iš šalieš. 3) Parvažiuodamas atostogu, Povilas parveždavo Julijai knygu, spaudos. 4) Šeimininké ištrauké iš nagii knyga. ir [mete \ skrynia.. 5) Vakare Joneliui reikéjo vandens ir žabu prinešti. 6) Jonelis užlindo už krumu ir skaité toliau. 12. Pavartokite tinkamq Unksnio formq ar prielinksnine konstrukcijq po kursyvu išspausdintu_ veiksmažodžiu. Emilija priklausé _ (tie turtingi dvarininkai), kurie žmoniškai elgési su baudžiauninkais. Ji paprašé .- (sukilimo vadai) duoti jai karini uždavini, bet šie abejojo-.- (mergaités sugebéjimai). Tolimesnis jos gyvenimas priklausé-- (ji pati). Ji prisirinko__(ginklai, žmonés), pasiskolino __(kareiviai) vyriškus drabužius, trumpai nusikirpo - _(šviesus plaukai) ir tapo sukilimo siela. Garsas apie jos dra.sa. sklido (visa Lietuva). Emilija skaudžiai išgyveno _ _(sukilimo pralaiméjimas), bet nenoréjo palikti (tévyné). Ji veržési_(kova) ir bande prisidéti (kiti sukiléliai). Draugai abejojo ___(jos sveikata) ir paprašé ____ (girininko žmona) ja. slaugyti. Išvyke i užsienj, jie plačiai išgarsino__ (Emilijos vardas). 170 13. Taisyklingaipavartokite INAGININKO linksni A. Objektui reikšti (po sangrqžiniy, veiksmažodžiii): 1) Barbora pasižyméjo ne tik _ (grožis), bet ir _ (temperamentingumas). 2) Lietuvos ir Lenkijos karalius susižavéjo jos_(protas) ir_ (moteriškumas). 3) Zygimantas Augustas didžiavosi savo_(jausmai) Barborai. 4) Sukilime dalyvavo ir savo_(dra_sa) bei_ (ryžtas) pagarsějo grafaité Emilija Plateryté. 5) Dar vaikystéje Emilija doméjosi _ (Europos laisvés idějos). 6) Žemaité turéjo rüpintis_(gausi šeima) ir_ (girtuoklis vyraš). 7) Ji visada džiaugési_(naujos knygos ir laikraščiai). 8) O aušros vasaros ankstyvos müs_(darbštumas) turés stebětis. (S. Néris) B. Veiksmopriemonei reikšti: 1) Daug kartu Joneiis gavo_(pantis) per nugara.. 2) Seimininké, ištraukusi iš nagu elementoriu, réžé_(jis) Joneliui per pakauši. 3) Jonelis supo lopšj_(kojos) ir sykiu žiílréjo j raides. 4) Emilija_(kardas) kapojo nekenčiamus priešus. 5) Karalius apibéré Barbora._(pasakiškos dovanos). 6)_(šaukštas) upés neišsemsi. 7) Aktoré perteikia savo pačios mintis literatüros heroju._(žodžiai). 8) Aš greit sugrjšiu, aš pareisiu,_(dainos) tave paguosiu. (S. Néris) C. Veiksmo büdui nusakyti: 1) K§stutis_(prievarta) parsivežé Birute i Trakus. 2) Beniuševičii} šeima _(visos išgalés) stengési laikytis savo luomo papročiij. 3) Emilija daug skaité _(ivairios kalbos). 4) Jonelis mate, kaip Vincas_(dideli žingsniai) éjo per pieva.. 5) Poeté rašé savo_(širdis ir kraujas). 6) Aš_(kěliai) i tave pareisiu per lietij, gruoda., šaltj (S. Néris) 7) Ir žemé taps_(žiedai) marga, aš_(diemedis) žydésiu (S. Néris) 171 8) Šypsena visada__(kiškelis) imdavo žaisti Mykoliukui ant lupu, kai tik pamatydavo Severja., bet ši karta, jis tik-.-(duslus aidas) atsiliepě i mergaités žodžius. (Vaižgantas) D. Veiksmo laikui ar judéjimo vietai, keliui nusakyti: 1)__(žvaigždéti vakarai) nuo kalno skambédavo vaidilučiu dainos. 2) Emilija su draugais stengési_(miškai) prasimušti i Lenkija, 3)_(naktys) jie keliavo dešimt diemi. 4)_(miškai)_(laukai) ir_(pievos) ateina sutema. 5) Tokio pavasario, tévyne, tu_-(šimtmečiai) ilgéjais. (SNéris) _ (1831 metai) 0)____■---—- . Lietuvoje ir Lenkijoje kilo didžiulis sukilimas pneš Rusijos priespauda.. 7)___ (sutartas laikas) Monika atějo i dramos studija.. 8) Salomějos Néries lyrika jaudina žmones ir-.— (šie laikai). 9^___ (pirmieji darbo mokykloje metai) poete jautési labai vieniša. 10) Šunku jai buvo kurti._(t°kios vargingos salygos). E. Buviui reikšti:.................................................................................... r'Btivi "g'alľ"^tí'tíkli^ra^ô arba su daiktavardžiu suderinto budvardžio, dalyvio ar j í skaitvardžio inagininkas. Vien šiu kalbos daliu inagininkas be daiktavardžio buviui reikšti netinka:; j Jis kadaise buvo tur t in g u (reikia: turtingas); Senatvéje jis tapo niekam nereikahngu (reikia: | j nereikalingas). ............................................................................................................................i 1) Aš nenoriu mirti! - Geriau _ (uosis) buti, (šaltas akmens bokštas, mažyté sraigé). (S. Néris) 2) Poete noréjo pavirsti _.-(Pilkas lauko smélis>- 3) Emilija Plateryté tapo ._ (sukilimo siela) ir buvo paskirta __(pirmojo Lietuvos půlko kapitoné). 4) Tapuši (karaliené), Barbora apsigyveno Krokuvoje. 5) K?stutis pasiulé skaisčiajai vaidilutei tapti.--(kunigaikštiené). 6) Julija netapo nei _._ (laiminga motens), nei - (gera, růpestinga šeimininkě). 7) Meile virsta _(kůrybos versmé) tik tada, kai ji nepa- sotinta, nepatenkinta. 172 14. Koki linksni irašysite po kursyvu išspausdintu budvardžiii? 1) Emilija buvo labai gabi _(kalbos) ir 2) Nuo vaikystés mergaité svajojo tapti naudinga _ 3) Iki pat mirties ji liko ištikima_ 4) Žygis i Daugpili atrodé tikrai pavojingas 5) Klasta ir žiaurumas buvo svetimas_ 6) Krokuvos aplinka pasirodě žalinga_ 7) Žymantas buvo varganas, todél toks tinkamas 8) Rusu moterys buvo nepaprastai artimos_ pasauléjauta). 9) Lyrizmas ir dainingumas yra ypač büdingas (Saloméjos Néries poezija). 10) Poete turéjo siela., ypač jautriq_ pažemintieji). 11) Sielos laisvé buvo reikalinga_ 12) Mykoliukas girdéjo Severjos balsa., tok; meilu _(ausis). _(matematika). _(visuomené). (laisvés idealai). _(sukiléliai). _ (jaunoji karaliené) (Barboros sveikata). _(auka). _ (aktorés (skriaudžiamieji ir _(jautrioji poete). _ (širdis), malonii 15. Paaiškinkite kursyvu išspausdintu veiksmažodžiiiformas ir [rasykite jas i reikiamq grafq Didžiam skausme rankas užlaužus: O kur vaikai geriausi? Tuščiuos namuos ju véjai daužos, Darželiuos kurmiai rausias. Ne daugel kartu saulé leisis Müs Nemunélio juostoj... Gaila mano vargo jaunystélés, Išblaškytos véju pabarély. Žydés ten sodai, svyros vaisiai Ar lapai kris pagelte-Aš keliais i tave pareisiu Per lietu, gruoda,, šalti. O aušros vasaros ankstyvos Müs darbštumu turés stebétis. Jau šalnos baigiasi, žydés alyvos, Lakštingala negali nečiulbéti. Veikiamasis dalyvis Neveikiamasis dalyvis Busimojo laiko 3 asm. Sangražinis veiksm. 16. Perrašykite sakinius pirmuoju asmeniu Dideliame samburyje poete visada jaučiasi viena. Nuo mažens ji pamégsta knygas. Tai buvo mergaité, noréjusi studijuoti vien literatury Kurybos pojutis joje buvo gyvas nuo pat vaikystés. Visas jos gyvenimas buvo pilnas prieštaravimu, kai reikéjo rinktis. Ne visada ji rinkosi teisingai, todél kentějo ir graužési. Pati saves dažnai ji klausia: „Kodél tu ginčijiesi su pasauliu?", kartais ji meldžiasi ir prašo atleidimo. Tačiau stipriausiai ji trokšta sielos laisvés ir veržiasi i ja.. 17. Vietoje paprasto veiksmažodžio pavartokite galimq. dalyvio forma,. Paaiškinkite, koks šiu formii reikšměs skirtumas Vienoje kronikoje teigiama, kad Biruté buvo (_) kunigaikščiu kovos dél valdžios auka. Manoma, kad ji turéjo ( _ ) itakos politiniame gyvenime. Sakoma, kad tie, kurie nužudé Kestut;, jos prisibijojo (-) ir paskandino ( _) Traku ežere. Kiti šaltiniai pasakoja, kad Biruté grižo (_) i pajurio romuva., kur iki mirties kureno (_) šventaja. ugnj. Ji dar ilgai gyveno ( _ ) po Kestučio mirties, o paskui buvo (_) deramai palaidota. 18. Pavartokite reikiamq veiksmažodžinformq nerealios (pageidaujamos) sqjygos sakiniuose I Nerealios saiygos sakiniuose vartojamos tariamosios nuosakos formos. Kalbant j I apie dabarti ar ateiti, vartojama p a p r a s t o j i (vientisiné) jos forma (jei noréčiau, dirbčiau),í I kalbant apie veiksma, kuris galéjo jvykti, bet nejvyko praeityje, vartojama s u d u r t i n é jos forma: j ! tariamoji veiksmažodžio buti forma + butojo kartinio dalyvis (jei bučiau norějes, bučiau dirbes; jei j \ji biitu taip padariusi, bútii buvusi nubausta). Abiejuose sakiniuose (pagrindiniame ir šalutiniame) j I vartojamos tos pačios laiko ar nuosakos formos. Budingiausi ^%^2^ĚÉ^^^!^.ZĚi:)^^Ú 1) Jei Biruté__ (nebuti) tokia graži, Kestutis tikriausiai jos ____ (nevěsti) 2) Emilija_(pasitraukti) i Prusija., jei-(noréti). 3) Jei sukilimo vadai_(pasitikéti) Emilija,- (duoti) jai karini uždavinj. 4) Jei aš namo_(sugr;žti), dainom tave-(paguosti). 5) Jei_(nebuti) meilés,_(sustoti) širdis,- (nutrúkti) gyvenimas. 6) Jei poete visada_(rinktis) teisingai, tiek-(kentéti). 174 7) Kazelis taré: „Jei tu (atiduoti) man savo déžute, aš tau (leisti) paskaityti naujaja. knyga.". 8) Jei brolis_(žinoti), kas atsitiko, 9) Gal Žemaité ir_ (nebüti) vargšas 10) Jei mes_ (neklausinéti). (netekéti) už Lauryno, jei jis esame likimo nuskriausti. _ (nematyti) Monikos Mironaités scenoje ar ekrane, jei (negirdéti) jos nuostabaus balso,_(sakyti), kad 19. Atidžiai perskaitykite Žemaitěs apsakymo ištraukq. Atkreipkite démesi i veiksmažodžiii laiku vartosenq. Parašykite, kokie tai laikai ir paaiškinkite ju ypatumus Taip Jonelis metai po metu, diena po dienos vargo (_). Syki pasitaikys ( _ ) geresné šeimininké, tai ir drabužélis Joneliui bus (_) švaresnis, ir duonelé nebus ginama (_), pieno lašelj ar mésos kajsneli kartais pakiš (_). O kitur šeimininké - kokia ragana: ne- gana gero ka_snelio Jonelis nemato (_), dargi né duonos něra (_) iki privalgant, o drabužéliai - neduok dieve, sustire, šuns neperkandami, visokio gyvio privise... Kentéjo (_) šiaip taip, vargo (_) mažas nuskurélis... 20. Išnagrinékite šio sakinio sintakse, atsakydami i klausimus Gandas, jog i Pukštus jau atéjo piršliai, neužmušé Mykoliuko, tik nutirpino ji kaip perküno srové, ir nebežinojai, j kokia. čia žeme jis beikasus, kad ta srové iš jo išeitu ir vél padarytu ji nors tiek laisva., kiek jis buvo laisvas prieš tai. 1) Kiek šiame sakinyje yra savarankiški} sakiniij? Išrašykite arba išvardinkite juos._ 2) Kuris žodis yra pirmojo sakinio tarinys? _ 3) Kaip apibudintuméte sakinio atkarpajog i Pukštus jau atéjo piršliai? 4) Koks žodis žymi tariniu nebežinojai reiškiama. veikéja?_ 5) Kokio tipo šalutiniai sakiniai priklauso antrajam savarankiškam sakiniui? Kiek ju yra? 6) Ka. reiškia jvardis jis atkarpose i kokiq žeme čia jis beikasus ir kiek jis buvo laisvas prieš tai? 1) Kodél prieš kiek rašomas kablelis? 175 21. Ištaisykite ir paaiškinkite linksniu vartojimo ir prielinksniniii konstrukciju klaidas 1) Senu senovéje lietuviai rinkdavosi auku kalné garbinti savuosius dievus. 2) Kunigaikštis po prievarta parsivežé Birute i Trakus. 3) Be Radvilu giminés negalima isivaizduoti to meto Lietuvos kultura.. 4) Pas Barbora, buvo idealios küno proporcijos. 5) Išaugusi Julija tapo išdidžia ir savarankiška. 6) Kaimo moters našta galutinai neprislěgé Julija.. 7) Emilija gavo ginklus ir išdalijo juos sukiléliams. 8) Ji kreipési pas sukilimo komiteto narius ir paprašé pas juos patarimo. 9) Kojos pas Emilija buvo žaizdotos ir toliau eiti ji negaléjo. 10) Emilijos Platerytés vardas sukilimo dalyviais buvo plačiai išgarsintas ir tapo žinomu visame pasaulyje. 11) Retai poetés svajonés atitiko realybei. 12) 1940 metais Saloméja Neris gavo isakyma. poemai apie Stalina, parašyti; kelis kartus poema buvo gražinta pataisymui. 22. Ištaisykite veiksmazodžiu formu vartojimo klaidas Prasidéjus sukilimui, Emilija tuoj pat stojo i sukiléliu eiles. Ji nuvažiavo i Vilniu, kad paprašyti sukilimo vadus duoti jai karine užduoti, bet šie su moterimi nenorějo ně šnekěti. Kad irodyti savo dr^sa. ir ryžta., Emilija suorganizavo i kova. Rytu Lietuvos vyruš. Norint paimti tvirtove, jie išžygiavo i Daugpili. Nuotaika buvo pakili. Žygiuojant sukiléliai dainavo ir juokavo. Pakeliui jie susiduré su rusu kariuomene, saugojusiaja miesta.. Kad parodyti pavyzdi, Emilija su kardu rankose veržési i pirma.sias priešu gretas. Daug gausesné ir stipresné rusu kariuomené sumušé ir išblašké sukilélius. Valstiečiai, prisijungusieji prie sukiléliu, išsiskirsté po namus. Emilija prisidéjo prie kito sukiléliu bürio, kad toliau kovoti už tévyn?. Vilniaus universiteto centriniij rümij kiemas