Prezidentas Antanas Smetona ir jo režimas ketvirtojo dešimtmečio pirmosios pusės Čekoslovakijos publicistikos ir diplomatijos akimis [1] Luboš Švec Prezidento Antano Smetonos jubiliejus Čekoslovakijos spaudoje Šešiasdešimtojo jubiliejaus proga 1934 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona [DEL: nuo :DEL] [INS: iš :INS] Lietuvos ambasados Prahoje darbuotojų gavo neįprastą dovaną – albumą su čekų ir slovakų spaudos iškarpomis, [DEL: iš laikraščiuose publikuotų straipsnių, :DEL] kuri[DEL: u :DEL] ose buvo minimas jo jubiliejus. Albumas buvo trisdešimt penkių puslapių, pavadintas „Jak bylo jubileum A. Smetony slaveno v přátelském nám Československu“ („Kaip A.[INS: :INS] Smetonos jubiliejus buvo švenčiamas mums draugiškoje Čekoslovakijoje“), [DEL: yra :DEL] [INS: jis :INS] [DEL: išlikęs :DEL] [INS: išliko :INS] Lietuvos centriniame valstybės archyve[2]. Tai [DEL: yra :DEL] įdomus šaltinių rinkinys, supažindinantis su to meto spaudos veikla ir Čekoslovakijos–Lietuvos ryšiais. Albume buvo pristatyti visų [DEL: svarbiausių :DEL] [INS: didžiausių :INS] čekų[INS: , :INS] [DEL: ir :DEL] slovakų [DEL: bei :DEL] [INS: ir :INS] net[DEL: gi :DEL] kai kurių regioninių laikraščių straipsniai, pasirodę 1934 [INS: m. :INS] rugpjūčio 9[DEL: :DEL] –[DEL: :DEL] 10 d., pradedant oficialiuoju Prager Presse, sąrašą tęsiant svarbiausiais partijų laikraščiais ir baigiant regioniniu Vídeňský věstník. Albume taip pat įdėtas žurnalisto Jaroslavo Vozkos (Jaroslav Vozka) [INS: radijo paskaitos :INS] tekstas, skaitytas radijo eteryje. [DEL: Tai, kad išsaugomi r :DEL] [INS: R :INS] adijo pranešimai[INS: išsaugomi retai :INS] ,[DEL: yra pakankamai retas dalykas, :DEL] [DEL: negana :DEL] [INS: be :INS] to, ir pats autorius yra įdomi asmenybė. Jaroslavas Vozka buvo žymiausias socialdemokratų partijos žurnalistas. Albumo pabaigoje yra pridėtos prezidento Tomašo Garigo Masaryko (Tomáš Garrigue Masaryk) ir užsienio reikalų ministro Edvardo Benešo sveikinimo telegramos ir atsakymai į jas. Žinutės iš Čekijos spaudos[DEL: yra :DEL] papildytos iškarpomis iš lietuviškų laikraščių, kuriose atsispindi reakcija į čekoslovakų sveikinimus jubiliatui. Šiuo straipsniu stengiamasi išsiaiškinti, kaip [INS: spaudoje :INS] buvo pateikiamas Lietuvos prezidento vaidmuo ir [INS: jo :INS] svarba savo šaliai [DEL: ir :DEL] [INS: bei :INS] Lietuvos–Čekijos santykiams, ir kodėl jubiliejui buvo [DEL: skirtas :DEL] [INS: skiriama :INS] [DEL: toks :DEL] [INS: tiek :INS] [DEL: dėmesys :DEL] [INS: dėmesio :INS] . Su [DEL: šia :DEL] [INS: šiuo :INS] [DEL: užduotimi :DEL] [INS: uždaviniu :INS] yra susiję[DEL: s :DEL] ir [DEL: kitas :DEL] [INS: kiti :INS] [DEL: klausimas :DEL] [INS: aspektai :INS] : kiek [DEL: informacijos buvo pateikiama :DEL] Čekoslovakijos [DEL: visuomenei :DEL] [INS: visuomenė apskritai žinojo apie Lietuvą, :INS] [DEL: ir :DEL] kiek straipsniuose esantys teiginiai [DEL: atitinka :DEL] [INS: atitiko :INS] realybę[INS: , :INS] [DEL: to, :DEL] kaip Lietuvos prezidentas Smetona buvo traktuojamas Čekoslovakijoje[INS: :INS] [INS: ir kokių sąlyčio taškų būta :INS] [INS: 1934–1935 m. Čekoslovakijos ir Lietuvos užsienio politikoje :INS] . Valstybės veikėjų jubiliejai būdavo plačiai minimi namuose ir užsienyje.[INS: Vargu ar būtų teisinga šį fenomeną sieti vien su monarchizmui ar tarpukario laikams būdingu val :INS] [INS: s :INS] [INS: tybės įkūrėjų ir tautos vadų kultu – šio pobūdžio reiškiniai buvo žinomi visais laikais. Tačiau turėtume prisiminti, kad naujųjų tautinių valstybių kūrėjų asmenybėms teko itin svarbus vaidmuo, vienijant neseniai atsiradusių respublikų visuomenes, kuriose nebuvo galima remtis jokiomis (arba tik menkomis ir fragmentiškomis) valstybingumo tradicijomis. :INS] [DEL: :DEL] Tautos vadovai, [DEL: dalyvavę :DEL] [INS: nulėmę :INS] [INS: naujųjų tautinių valstybių :INS] [INS: atsiradimą :INS] po pirmojo pasaulinio karo[INS: , :INS] [DEL: atsiradusių tautinių valstybių formavimesi, :DEL] [DEL: buvo :DEL] [DEL: , :DEL] [DEL: lyginant :DEL] [INS: buvo taip neatsiejamai, :INS] [INS: taip smarkiai susiję :INS] [INS: :INS] su [INS: nauju ir pakankamai trapiu :INS] tų [DEL: valstybių :DEL] [INS: šalių :INS] [DEL: nauju ir pakankamai trapiu :DEL] valstybingumu, [INS: kad netrukus tapo :INS] [INS: valstybinio :INS] kulto objekta[INS: i :INS] s. [INS: Šis kultas – kurio svarbiausioji dalis buvo publicistikoje, :INS] atsiminimuose[INS: ir istorikų darbuose primenami nepaprasti tautos vado nuopelnai kovojant už valstybę ir jos išlikimą – buvo neatsiejama naujosios valstybinės ideologijos dalis ir naujosios val :INS] s[INS: tybės bei jos vadovybės legitimavimosi priemonė. :INS] Be [DEL: abejo :DEL] [INS: legitimacinės ir inte :INS] gr[INS: acinės :INS] [INS: kulto :INS] [INS: funkcij :INS] [INS: os :INS] , negalima pamiršti ir to fakto, [DEL: jog :DEL] [INS: kad :INS] vis dar didelės įtakos turėjo monarchinė tradicija, nors naujosios valstybės ją transformavo ir suteikė jai respublikos santvarkos traktuotę. [INS: Gera proga priminti tautos vadų nuopelnus naujosioms valstybėms tapo jų gimtadieniai, kurių svarba ir minėjimo būdas beveik nesi :INS] s[INS: kyrė nuo valstybinių švenčių. Valstybės veikėjų jubiliejams rengiamos iškilmės buvo skiriamos visų pirma savajai visuomenei, tačiau kartu atliko ir reprezentacinę funkciją užsienyje, nes suteikdavo progų plačiau informuoti apie naująją valstybę ir užmegzti informacinių bei asmeninių ryšių. :INS] Toks jubiliejus tapdavo valstybinės ideologijos ir kulto dalimi, net[DEL: gi :DEL] ir tuo atveju, kai vadovas nebuvo linkęs į autoritariškumą. Tai iliustruoja 1930 [INS: m :INS] [INS: . :INS] Čekoslovakijoje ir užsienyje plačiai paminėtas prezidento Masaryko 80-asis jubiliejus.[3][INS: :INS] [DEL: :DEL] Norint išsamiai rekonstruoti to meto situaciją, derėtų [DEL: detaliau :DEL] [INS: įdėmiau :INS] palyginti, kaip [DEL: šis :DEL] [INS: Smetonos :INS] jubiliejus buvo paminėtas [DEL: ir :DEL] kitose šalyse, su kuriomis Lietuvos valdžia palaikė draugiškus santykius. Todėl šis straipsnis t[DEL: egali būti :DEL] [INS: ėra :INS] tik viena gija, iš čekoslovakų žiūros taško [DEL: atskleidžiančia :DEL] [INS: atskleidžianti :INS] Lietuvos užsienio politiką, prezidento Smetonos vaidmenį [DEL: bei :DEL] [INS: ir :INS] kaip visa tai ats[INS: is :INS] pindėjo visuomenės informavimo priemonėse.[INS: :INS] [DEL: :DEL] [DEL: Plačią panoramą apie tai, k :DEL] [INS: Ar :INS] [DEL: aip :DEL] dažnai ir kokiais būdais buvo informuojama apie Lietuvą 1922[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 39 m.[INS: , galima patikimai spręsti iš :INS] Čekijos [DEL: galima rasti :DEL] Užsienio reikalų ministerijos iškarpų [DEL: archyve :DEL] [INS: archyvo :INS] . Žinių, susijusių su lietuviškąja problematika[INS: , :INS] pasirodymo dažnumas buvo susijęs su [INS: tam tikrais :INS] įvykiais, konfliktais, svarbiomis partijų spaudai temomis; „[DEL: ramiuoju :DEL] [INS: ramesniu :INS] “ laikotarpiu, kaip ir galima tikėtis, daugiausiai straipsnių pasirodydavo Lietuvos valstybės šventės – [DEL: vasario :DEL] [INS: Vasario :INS] 16-osios [INS: – :INS] proga. Akivaizdu, kad [DEL: straipsnių :DEL] [INS: straipsniai :INS] , [DEL: skirtų :DEL] [INS: skirti :INS] Smetonos jubiliejui, čekų ir slovakų spaudoje [INS: turėjo :INS] [DEL: pasirodymas :DEL] [INS: pasirod :INS] [INS: yti :INS] [INS: :INS] [DEL: turėjo būti pa :DEL] skatin[DEL: ta :DEL] [INS: ant :INS] [DEL: s :DEL] Lietuvos [DEL: ambasados :DEL] [INS: ambasadai :INS] . [DEL: Taip pat ir dovanų :DEL] [INS: Šventinis :INS] albumas, chargé d[DEL: ´ :DEL] [INS: ‘ :INS] affaires Prano Sidzikausko pasiųstas prezidentui Smetonai, [DEL: pa :DEL] rodo, kad ambasados darbuotojams buvo svarbu ne vien [DEL: reprezentuoti :DEL] [INS: sekti :INS] [INS: :INS] Čekoslovakijos spaudą, bet ir [DEL: parodyti :DEL] [INS: pasididžiuoti :INS] [DEL: efektyvų :DEL] [INS: efektyviu :INS] Lietuvos ambasados [DEL: darbą :DEL] [INS: darbu :INS] . Ambasada Čekoslovakijos spaudai turėjo pateikti svarbiausią informaciją apie Smetoną, jo gyvenimo kelią, [DEL: valstybinę :DEL] reikšmę[INS: valstybei :INS] , ji galėjo pridėti ir [DEL: fotografiją :DEL] [INS: fotografijų :INS] , nurodyti jo politikos ir asmenybės interpretavimo gaires. [DEL: Šioje situacijoje nėra :DEL] [INS: Tai :INS] nieko keista, toks elgesys buvo įprastas[DEL: . :DEL] [INS: , :INS] [DEL: Galima :DEL] [INS: galima :INS] rasti dokumentų, patvirtinančių panašius [DEL: čekoslovakiškosios :DEL] [INS: Čekoslovaki :INS] [INS: j :INS] [INS: os :INS] [DEL: propagandos :DEL] [INS: populiarinimo :INS] užsienyje veiksmus. Lietuvos pasiuntinys Prahoje Edvardas Turauskas, paskirtas [INS: į Prahą :INS] 1934 [DEL: metų :DEL] [INS: m. :INS] liepos pradžioje, nuo 1931 [INS: m :INS] [INS: . :INS] buvo Lietuvos spaudos agentūros ELTA direktorius, taigi buvo patyręs spaudos darbuotojas. [INS: Jis :INS] [DEL: B :DEL] [INS: b :INS] endradarbiavo su čekoslovakų diplomatijos organais ir Čekoslovakijos spaudos agentūra ČTK, tačiau į Prahą atvyko [INS: tik :INS] 1934 m. rugsėjį, taigi[DEL: , :DEL] prie albumo tiesiogiai neprisidėjo.[4] Kita vertus, suprantama, kad kampanija nebūtų buvusi įmanoma be palankaus čekoslovakų požiūrio. [DEL: Tokiu būdu :DEL] [INS: Šiuo atveju :INS] spauda atspindėjo Čekoslovakijos užsienio politikos interesus, o Lietuva aptariamuoju laikotarpiu tarp Pabaltijo respublikų buvo jos artimiausias partneris.[INS: :INS] [DEL: :DEL] Didžiausi straipsniai buvo [DEL: publikuota :DEL] [INS: publikuoti :INS] laikraščiuose Národní listy, České slovo, Národní střed, Lidové listy, Český směr; iš slovakų kalba leistų dienraščių [DEL: paminėtini :DEL] [INS: reikėtų paminėti :INS] Slovenský deník ir Slovenský smer, kuriuose du jubiliejinius straipsnius parašė Kauno universiteto Evangelikų teologijos fakulteto profesorius Janas Beblavis (Ján Beblavý).[5] Tik trumpą žinutę išspausdino [DEL: agrariškasis :DEL] [INS: žemdirbi :INS] [INS: ų :INS] [INS: :INS] Venkov. Kad Smetonos asmenybės svoris būtų lengviau suvokiamas čekų ir slovakų visuomenei, reikėjo nuausti tam tikrą sąsajų tarp lietuviškosios ir čekiškosios aplinkos audinį, priminti, kad Lietuvos valstybės kelias buvo panašus į Čekijos ir tik po to pristatyti prezidento asmenybę. Viena ryškiausių sąsajų buvo husitų judėjimas ir kovos su kryžiuočiais, keletą kartų buvo paminėti Vytautas Didysis, Jeronimas Prahiškis, Janas Žižka ir Žygimantas Kaributaitis.[6] Kitas bendras bruožas, siejantis abi šalis, buvo nacionalinio atgimimo judėjimas. [DEL: Nacionališkumo :DEL] [INS: Tautiškumo :INS] dimensija, kova prieš nacionalinę priespaudą buvo glaudžiai susijusi su socialine nelygybe. [DEL: . :DEL] Smetonos gyvenimo kelias buvo pateikiamas kaip [DEL: mūšių, siekiant pašalinti :DEL] [INS: kovos prieš :INS] nacionalinę ir socialinę priespaudą[DEL: , :DEL] įkūnijimas,[DEL: asmenybės, kilusios iš plebėjiškosios terpės, sėkmė :DEL] [INS: kaip pavyzdys, kad sėkmės gali susilaukti ir individas, kilęs iš :INS] [INS: diskriminuojamų tautinių ir socialinių sluoksnių :INS] . Beveik kiekviename straipsnyje, o kartais net ir antraštėse[7] kalbama apie [INS: šalies :INS] [DEL: socialinio :DEL] [INS: socialinės :INS] ir [DEL: nacionalinio :DEL] [INS: nacionalinės :INS] [DEL: augimo :DEL] [INS: emancipacijos :INS] fenomeną, primenamas vargingas prezidento tėvų gyvenimas kaime, sudėtingas Smetonos kelias į išsilavinimą. Sėkmė, pasiekta atkakliu darbu[INS: , :INS] ir gyvenimas, sutapatintas su kova už modernėjančios tautos teises, [DEL: padeda pagrindus :DEL] [INS: leido :INS] įteisinti [INS: Smetoną kaip :INS] valstybės vadovą ir [DEL: užkelia :DEL] [INS: iškelti :INS] jį į tautos moralinės hierarchijos viršūnę. Panašiai išaukštintas buvo ir Čekoslovakijos prezidento gyvenimo kelias, neatsitiktinai Beblavio straipsnis slova[INS: kų :INS] [DEL: kiškajame :DEL] dienraštyje buvo su paantrašte [INS: „ :INS] Tautos vadas, mylimas kaip mūsų ponas prezidentas[INS: “ :INS] ([INS: „ :INS] Vodca národa, obĺubený ako náš pán prezident[INS: “ :INS] ).[8] Antanas Smetona autoritarinio režimo priešakyje ir šio fenomeno interpretacija Problemiškiausia buvo sugalvoti, [DEL: kokiu būdu :DEL] [INS: kaip :INS] Čekoslovakijos visuomenei pristatyti ir [DEL: argumentuoti :DEL] [INS: paaiškinti :INS] prezidento Smetonos kaip autoritarinio režimo vadovo situaciją. Smetona buvo tautininkų – [DEL: ultra kairiosios :DEL] [INS: radikalios dešiniosios :INS] pakraipos partijos, kuriai [DEL: taip pat :DEL] buvo būdingas [DEL: ir :DEL] pernelyg ribotas nacionalistinis požiūris[INS: – :INS] [DEL: , :DEL] atstovas. [DEL: Galų gale, :DEL] 1933[DEL: -ųjų :DEL] m[DEL: etų :DEL] [INS: . :INS] pabaigoje [DEL: vadovaujančios :DEL] [INS: valdančiosios :INS] Tautininkų partijos suvažiavime Smetona buvo išrinktas tautos vadu. [DEL: Pasidalino :DEL] [INS: Kartu :INS] su [INS: šios :INS] partijos vadovybe [INS: jis dalyvavo rengiant :INS] [DEL: karinio :DEL] [INS: karinį :INS] [DEL: perversmo :DEL] [INS: perversmą :INS] , kuriuo 1926 m[DEL: etų :DEL] [INS: . :INS] gruodžio 16[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 17 d[INS: . :INS] [DEL: ienomis :DEL] buvo nuversta kairiojo centro (liaudininkų) ir socialdemokratų valdžia[DEL: , organizavimą :DEL] . Smetona po perversmo buvo išrinktas prezidentu, tačiau rinkimuose dalyvavo ne visų partijų atstovai, parlamente liko tik krikščionys demokratai, tautinių mažumų atstovai ir tautininkai, tuo metu teturėję parlamente tris vietas.[DEL: :DEL] Daugelyje straipsnių, pasirodžiusių čekoslovakų spaudoje, ši[DEL: os :DEL] [DEL: delikačios :DEL] [INS: delikati :INS] [DEL: temos :DEL] [INS: tema :INS] paprasčiausiai [INS: ne :INS] buvo [DEL: vengiama :DEL] [INS: mi :INS] [INS: nima :INS] [INS: ( :INS] [DEL: , :DEL] pvz.[INS: , :INS] [INS: Vladimi :INS] [INS: ro :INS] [INS: Sys :INS] [INS: o :INS] [INS: ( :INS] Vladimír[DEL: as :DEL] Sís[DEL: as :DEL] [INS: ) :INS] [INS: straipsnyje :INS] laikraštyje Národní listy[DEL: , :DEL] [9][INS: ), kitur buvo :INS] aptakiai [DEL: aiškino :DEL] [INS: aiškinama :INS] , kad dėkinga tauta Smetoną pakartotinai išrinkusi prezidentu už jo nuopelnus [DEL: ir :DEL] [INS: arba :INS] kad jis esąs[INS: pre :INS] [INS: z :INS] [INS: ident :INS] u[INS: :INS] dėl savo populiarumo[DEL: yra prezidentas :DEL] [INS: tarp g :INS] [INS: y :INS] [INS: ventojų :INS] . 1926 m. gruodžio 16[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 17 d[INS: . :INS] [DEL: ienos :DEL] valstybės perversmas, kuriuo Lietuvoje buvo įvestas autoritarinis režimas, čekoslovakų spaudoje niekada nebuvo siejamas su Smetona. Apie perversmą daugelyje straipsnių buvo tiesiog nutylima. [DEL: Galų gale, :DEL] České slovo Smetoną [INS: netgi :INS] pristatė kaip [DEL: užsigimusį :DEL] demokratą [INS: iš prigimties :INS] ir kaip renesanso laikų mokslininką: „Ir [DEL: vykdydamas :DEL] [INS: eidamas savo :INS] [DEL: funkcijas :DEL] ([DEL: prezidentines :DEL] [INS: prezidento :INS] )[INS: pareigas :INS] Smetona gilinasi į filosofiją, būdamas[INS: vienas rimčiausių mokslininkų :INS] [INS: intensyviai :INS] tęsia [DEL: pilnavertę :DEL] literatūros mokslo veiklą[DEL: kaip :DEL] [DEL: puikiausias :DEL] [DEL: mokslininkas; :DEL] [INS: , :INS] yra daugybės laikraščių redaktorius arba jų bendradarbis. Smetona yra geriausias lietuvių kalbos ir literatūros, Lietuvos istorijos žinovas, moka ne vieną užsienio kalbą, yra žinomas ir kaip universiteto profesorius bei mokslininkas, taip pat įžvalgus teisininkas. Nepaisant viso šito, [INS: jis :INS] yra nepaprastai kuklus, demokratas tikrąja šio žodžio prasme.“[10] Tik Národní osvobození atkreipė dėmesį į [DEL: 1926 :DEL] [INS: 1926 :INS] m. perversmą, po kurio[INS: :INS] Smetona tapo prezidentu, ir į autoritarinį režimą. Perversmo organizatoriumi ir režimo kūrėju buvo nurodytas premjeras Augustinas Voldemaras, Smetona[INS: i :INS] [DEL: esą :DEL] tebuvo [DEL: tik paskirtas :DEL] [INS: pavesta eiti :INS] [DEL: į :DEL] prezident[DEL: ūrą :DEL] [INS: o pareigas :INS] [INS: , :INS] [DEL: ir :DEL] [INS: jis :INS] [DEL: neturėjo :DEL] [INS: neturėjęs :INS] jokių galių. [INS: Iš čekų laikraščių apie autoritarinį režimą rašė vienintelis :INS] Národní osvobození, o kitą dieną ir Český směr (kartodamas České slovo formuluotes)[DEL: , vieninteliai čekų laikraščiai, rašę apie autoritarinį režimą :DEL] . Buvo [DEL: atkreiptas :DEL] [INS: atkreipiamas :INS] dėmesys į tai, kad būtent Smetona [DEL: 1929 :DEL] [INS: 1929 :INS] m. panaikino Voldemaro, kuris kenkė Lietuvai, diktatūrą, [DEL: ir sudarė galimybes laisvesniems :DEL] [INS: ir liberalizavo :INS] [DEL: politiniams :DEL] [INS: politinius :INS] [DEL: santykiams :DEL] [INS: santykius :INS] , įskaitant ir socialdemokratų veiklos atnaujinimą. Kai kurios šių laikraščių formuluotės [DEL: tikino :DEL] [INS: leido manyti :INS] , kad Smetona [DEL: sugalvojo :DEL] [INS: ketin :INS] ęs[INS: :INS] atnaujinti [DEL: parlamentarizmą :DEL] [INS: parlamentinę santvarką :INS] ir demokratiją, tačiau [INS: šių planų :INS] [INS: jis negalėjęs :INS] į[INS: gyvendinti dėl :INS] [DEL: dėl :DEL] Tautininkų [DEL: partijos :DEL] [INS: partij :INS] [INS: os :INS] , [DEL: kurios :DEL] [INS: kuriai :INS] [INS: jis pats :INS] vadov[DEL: u buvo :DEL] [INS: avo :INS] , [INS: pasipriešinimo :INS] [DEL: pasipriešinimo :DEL] ir [DEL: dėl kilusios :DEL] [INS: dėl grėsmės :INS] [DEL: :DEL] [DEL: grėsmės :DEL] iš [DEL: vokiečių :DEL] [INS: Vokietijos :INS] [DEL: pusės :DEL] , [DEL: kai :DEL] [INS: kurioje :INS] į valdžią atėjo Hitleris[DEL: , to negalėjo įgyvendinti :DEL] .[11] Čekų spaudoje Smetonos užsienio politika buvo interpretuojama kaip [DEL: kontrapunktas :DEL] [INS: atsvara :INS] germanofiliškai Voldemaro politikai. [DEL: Antivokiškoji tema :DEL] [INS: Kritiniai akcentai Vokietijos atžvilgiu :INS] priartino Smetoną prie čekiškųjų realijų, tačiau ši traktuotė ne visiškai atitiko realybę. Kažin ar Smetona galėjo būti interpretuojamas kaip kovotojas prieš vokiečių okupaciją karo metu. Vokietijos faktorius suvaidino svarbų vaidmenį ne tik [DEL: prieš :DEL] [INS: atremiant :INS] lenkų pretenzijas, bet ir [DEL: prieš :DEL] [INS: slopinant :INS] bolševikų bandymus užvaldyti Lietuvą. [DEL: Užgimstanti :DEL] [INS: Besiformuojanti :INS] Lietuvos valstybė buvo politiškai ir ekonomiškai priklausoma nuo Vokietijos, [DEL: o :DEL] [INS: o :INS] aukščiausiasis [INS: jos :INS] organas – Lietuvos Taryba, [DEL: kuriam :DEL] [INS: kuriai :INS] vadovavo Smetona[DEL: , :DEL] – lenkų politikos buvo [DEL: suvokiama :DEL] [INS: traktuojama :INS] kaip Vokietijos instrumentas. [INS: Net ir :INS] [INS: 1933–1935 m. :INS] [INS: kilusi :INS] [INS: ą :INS] [INS: dramatišk :INS] [INS: ą :INS] [INS: Vok :INS] [INS: ie :INS] [INS: tijos :INS] [INS: – :INS] [INS: Lietuvos santykių įtamp :INS] [INS: ą veikiau lėmė įžūlus nacistų elgesys :INS] [INS: , o ne tikslinga :INS] [INS: lietuvių politika (nors ji :INS] [INS: ir :INS] [INS: stengėsi sustiprinti :INS] [DEL: Ir s :DEL] [DEL: taigus vokiečių – lietuvių santykių paaštrėjimas 1933-1935 radosi labiau dėl negailestingo fašistų elgesio, o ne kaip tikslinga Lietuvos politikos pasekmė, nors ir ja buvo stengiamasi sustiprinti :DEL] Kauno valdžios pozicijas Klaipėdos krašte[INS: ) :INS] .[DEL: :DEL] [12] Kompetetingiausią aiškinimą apie Lietuvos [INS: politinę raidą :INS] [DEL: plėtrą :DEL] ir Smetonos vaidmenį pateikė socialdemokratų žurnalistas Jaroslavas Vozka savo radijo pranešime. Vozka, artimas [INS: čekų parlamen :INS] ta[INS: ro :INS] [DEL: deputato :DEL] , o 1935[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 38 m.[DEL: m. :DEL] [INS: ir :INS] socialinių reikalų ministro [DEL: Jaromíro :DEL] [INS: Jaromyro :INS] Nečaso[INS: (Jaromír Nečas) :INS] [13] bendradarbis, ilgą laiką domėjosi Lietuvos[DEL: :DEL] –[DEL: :DEL] Lenkijos problematika. [INS: Jis :INS] [DEL: P :DEL] [INS: p :INS] arašė keletą darbų, kuriuose buvo aptariama Lietuvos problematika. Vienas iš jų, knyga Litva – klíč k situaci ve východní Evropě[14] ([DEL: :DEL] Lietuva – Rytų Europos situacijos raktas), [DEL: pristato :DEL] [INS: yra bene :INS] [DEL: išsamiausią :DEL] [INS: išsamiausia :INS] [DEL: politologinę :DEL] [INS: politologinė :INS] Lietuvos [DEL: plėtros :DEL] [INS: raidos :INS] ir [INS: jos :INS] situacijos to meto Europos politikoje [DEL: analizę :DEL] [INS: analiz :INS] [INS: ė :INS] . Be [DEL: viso :DEL] kit[DEL: o :DEL] [INS: ų dalykų :INS] , Vozka [DEL: radijuje :DEL] [INS: radijo laidoje :INS] pasakė: „[DEL: Nepriklausau :DEL] [INS: Nesu :INS] neparlamentinio režimo gerbėja[DEL: m :DEL] s ir [DEL: mano :DEL] [INS: jaučiu :INS] [DEL: simpatijos :DEL] [INS: simpatiją :INS] [DEL: tenka :DEL] tai Lietuvos liaudies daliai, kuri, linkdama į demokratiją, joje mato stipriausią valstybės stabilumo atramą. Tačiau negaliu nepripažinti, kad Antanas Smetona yra ryškiausias šio meto Lietuvos politikas, Lietuvos valstybės kūrėjas ir patikimas jos vadovas. Itin vertinu jo [DEL: demokratinius :DEL] [INS: demokratišką :INS] [DEL: pasisakymus :DEL] [INS: laikyseną :INS] , [DEL: artimą :DEL] [INS: artimus ryšius su liaudimi :INS] [DEL: kontaktą su žmonėmis :DEL] , [DEL: bet :DEL] [INS: o :INS] labiausiai [INS: – :INS] jo meilę Čekoslovakijai ir čekoslovakų tautai.“[15] Lietuvos tema autoriui buvo logiškai susijusi su domėjimusi lietuvių–lenkų ginču dėl istorinės Lietuvos sostinės Vilniaus[DEL: , bei jo situacija :DEL] . Vozka vienareikšmiškai [DEL: čia :DEL] stoj[DEL: a :DEL] [INS: o :INS] lietuvių pusėn ir [DEL: smerkia :DEL] [INS: pasmerkė :INS] [DEL: tai, jog :DEL] lenk[DEL: ai :DEL] [INS: ų :INS] [INS: Vilniaus :INS] okupa[DEL: vo Vilnių :DEL] [INS: ciją :INS] . Jo pozicija [DEL: išryškėja :DEL] [INS: išryškėjo :INS] [DEL: ir iš :DEL] ankstesnė[DEL: s :DEL] [INS: je :INS] publikacijo[DEL: s :DEL] [INS: je :INS] [DEL: Lenkija – tautų kalėjimas :DEL] [DEL: ( :DEL] Polsko – žalář národů[INS: :INS] [DEL: ) :DEL] [INS: (Lenkija – tautų kalėjimas) :INS] , išleisto[DEL: s :DEL] [INS: je :INS] [DEL: metais :DEL] [INS: prieš :INS] [DEL: anksčiau :DEL] [INS: metus :INS] – 1932 m. Pritarimas[INS: , :INS] [DEL: , :DEL] [DEL: o dažnai ir :DEL] [DEL: nepopuliari :DEL] [DEL: ų :DEL] [DEL: autoritarinio režimo :DEL] [DEL: priemonių :DEL] [INS: o dažnai ir lengvabūdiškas :INS] [INS: numojimas ranka :INS] [DEL: neį :DEL] [DEL: vetinimas :DEL] [INS: į nepopuliarias autoritarinio režimo priemones :INS] buvo susijęs su tarpukario geopolitine situacija ir noru palaikyti Lietuvą, kaip dar vieną mažų šalių atstovę. Tarpukario Europoje Smetonos režimas [DEL: patenka :DEL] [INS: buvo laikomas :INS] [DEL: tarp :DEL] [INS: vienu :INS] nuosaikiausių autoritarinės santvarkos variantų. [DEL: Neginčytinai :DEL] [INS: Be abejo, :INS] [DEL: simpatijos :DEL] [INS: simpatija :INS] buvo [DEL: nukreiptos :DEL] [INS: rodoma :INS] ne [INS: pačiai :INS] valdymo sistemai[DEL: kaip tokiai :DEL] , [DEL: tačiau :DEL] [INS: o :INS] valstybei, ketvirtojo dešimtmečio pirmoje pusėje su Čekoslovakija palaikiusiai nekonfliktinius[INS: ir, :INS] [DEL: , :DEL] nepaisant kai kurių vietinių skirtumų[INS: , artimus :INS] [DEL: , :DEL] santykius. [INS: Nuo ketvir :INS] t[INS: ojo dešimtmečio pradžios vis blogėjantys :INS] [DEL: Taigi europinės politikos plėtra lėmė, kad situacija pakrypo artimų Lietuvos santykių su Čekoslovakija link. :DEL] Lietuvos [DEL: santykių :DEL] [INS: santykiai :INS] su Vokietija [DEL: pablogėjimas :DEL] [DEL: po :DEL] [INS: įsitvirtinus :INS] [DEL: nacizmo :DEL] [INS: nacizmui :INS] [DEL: iškilimo Vokietijoje ketvirtojo dešimtmečio pradžioje išsiliejo į :DEL] [DEL: :DEL] [DEL: aštrų :DEL] [INS: virto atviru :INS] [INS: :INS] [DEL: konfliktą :DEL] [INS: konflikt :INS] [INS: u :INS] [INS: :INS] ir[DEL: brutalią :DEL] [INS: :INS] [INS: baigėsi :INS] [DEL: antilietuvišką :DEL] [INS: antilietuviška :INS] Hitlerio kampanij[DEL: ą :DEL] [INS: a :INS] [DEL: . :DEL] [DEL: Tai buvo tarsi :DEL] [INS: – :INS] [DEL: atsakymas :DEL] [INS: atsaku :INS] į [DEL: tai, kad :DEL] lietuvi[DEL: škos :DEL] [INS: ų :INS] [DEL: įstaigos :DEL] [INS: valdžios :INS] [INS: priemones :INS] [DEL: užkirto :DEL] [INS: užkirst :INS] [INS: i :INS] [INS: :INS] kelią plintančiam nacistų judėjimui Klaipėdoje. Vozka laikraštyje Práv[DEL: a :DEL] [INS: o :INS] lidu 1933[DEL: . :DEL] [INS: :INS] m. [DEL: 0 :DEL] rugsėjo[DEL: . :DEL] [INS: :INS] 14 d. konstatavo, kad Klaipėdos problema [DEL: ženkliai :DEL] [INS: labai :INS] priartina Lietuvą prie [DEL: mūsų :DEL] [INS: Čekoslovakijos :INS] .[16] Panašiai knygoje Litva – klíč k situaci ve východní Evropě šis žurnalistas pagrindė čekoslovakų [DEL: susidomėjimą :DEL] [INS: suinteresuotumą :INS] kolektyviniu saugumu ir šalių, kurioms [DEL: grasina :DEL] [INS: kelia pavojų :INS] Vokietija, [DEL: vienybę :DEL] [INS: vienybe :INS] – kai kuriais aspektais čia būtų galima įžvelgti laisvai interpretuojamą vadinamojo Rytų pakto projekto, pasirodžiusio kitais metais, provaizdį. Vozka [INS: a :INS] tvir[DEL: t :DEL] ai rėmėsi Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Masaryko [DEL: pateiktos :DEL] [INS: pasiūlyta :INS] Naujosios Europos konstrukcija.[DEL: :DEL] [17] Šis [DEL: susidomėjimas :DEL] [INS: suinteresuotumas, :INS] [DEL: buvo svarstomas ir :DEL] [INS: kurį :INS] [INS: ne kartą minėjo :INS] [INS: ir :INS] čekoslovakų [DEL: diplomatiją :DEL] [INS: diplomatija, :INS] skatino [DEL: konkrečiai :DEL] palaikyti Lietuvą prieš nacistų [DEL: priespaudą :DEL] [INS: spaudimą :INS] . Lietuva iš Pabaltijo valstybių [DEL: labiausiai :DEL] [INS: energingiausiai :INS] rėmė Rytų pakto idėją. 1936 m. Vozka [DEL: pa :DEL] rašė: „Pavyzdžiui, galime kritiškai žvelgti į Lietuvos vidaus režimą, tačiau dėl to [INS: juk :INS] negalima leisti, kad valstybė, kuri yra viena iš[DEL: atraminių :DEL] [INS: pagrindinių :INS] taikos Baltijos jūroje [DEL: taškų :DEL] [INS: atramų :INS] , taptų Hitlerio [DEL: priespaudos :DEL] [INS: spaudimo :INS] auka.“[18] Viena iš palaikymo apraiškų galima laikyti ir[DEL: norą :DEL] [INS: tai, kad Čekoslovakija sutiko :INS] [INS: pakeisti :INS] [DEL: įteisinti :DEL] prekybos [DEL: mainus :DEL] [INS: mainų :INS] [INS: apimtis :INS] [DEL: , :DEL] [INS: ir :INS] [INS: leido :INS] [INS: įvežti :INS] [DEL: kuriais buvo pritarta, kad :DEL] į Čekoslovakiją [DEL: būtų atvežama :DEL] daugiau [DEL: lietuviškų :DEL] [INS: Lietuvos :INS] žemės ūkio produktų[INS: –taip buvo siekiama subalansuoti prekybą :INS] [DEL: , taip siekiant :DEL] [INS: ir :INS] neutralizuoti Vokietijos [DEL: Lietuvai :DEL] vykdytos [INS: Lietuvos :INS] ekonominės blokados pasekmes. [DEL: Prekių :DEL] [INS: Prekyba buvo su :INS] [DEL: perteklius :DEL] [INS: balansuota :INS] [DEL: buvo eliminuotas :DEL] , o [DEL: drauge ir išaugo abipusė prekyba :DEL] [INS: jos apimtys :INS] su Lietuva[INS: išaugo :INS] .[DEL: :DEL] [INS: :INS] [INS: O :INS] [DEL: P :DEL] [INS: p :INS] rekybiniai santykiai su Latvija, į kurią Čekoslovakija trečiojo[INS: – :INS] ketvirtojo dešimtmečių sankirtoje [INS: iš :INS] [DEL: į :DEL] veždavo kur kas daugiau prekių [DEL: lyginant su :DEL] [INS: negu :INS] iš [DEL: Latvi :DEL] jos į[INS: si :INS] vež[DEL: amu kiekiu :DEL] [INS: davo :INS] , priešingai, sumenko iki minimumo.[19] Taip pat[DEL: , :DEL] [INS: ir :INS] vertinant [DEL: abiejose :DEL] [DEL: Pabaltijo :DEL] [DEL: valstybėse buvusį :DEL] autoritarinį režimą[DEL: , yra :DEL] [INS: matyti :INS] akivaizdus skirtumas. [DEL: Žiūros taško skirtumas :DEL] Nevienodi[INS: požiūrio taškai :INS] labiausiai išryškėja [INS: kritikuojant Karlio Ulmanio režimą :INS] čekų ir čekų[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] vokiečių socialdemokratų spaudoje[DEL: , kur :DEL] [DEL: kritikuojamas Karlo Ulmanio režimas :DEL] . [DEL: Priešingai nei autoritarinis režimas, g :DEL] [INS: G :INS] erai [DEL: organizuota :DEL] [INS: organizuotus :INS] latvių [DEL: socialdemokratai :DEL] [INS: socialdemokratus :INS] [DEL: buvo :DEL] [INS: prieš autoritarinį režimą :INS] [DEL: palaikomi :DEL] [INS: palaikė :INS] Europos [DEL: socialistinių :DEL] [INS: socialistinės :INS] [DEL: partijų :DEL] [INS: partijos :INS] , o [DEL: Práva :DEL] [INS: Právo :INS] lidu puslapiuose dažnai pasirodydavo griežti pasisakymai prieš latvių agrarininkus ir jų režimą.[20] Žinoma, tuo metu Latvijai [DEL: nebuvo :DEL] [INS: negrėsė :INS] [DEL: tiesioginio :DEL] [INS: tiesioginis :INS] nacistinės Vokietijos pavoj[DEL: a :DEL] us, jos politika balansavo tarp keleto įtakų, tačiau pagrindinis Latvijos užsienio politikos kūrėjas Vilhelmas Munteris buvo įtariamas germanofilija.[INS: :INS] [DEL: :DEL] Priešingai nei latvių atveju, tarp čekoslovakų [INS: socialdemokratų :INS] ir lietuvių [DEL: social :DEL] demokratų nebuvo tiesioginių ryšių, ta[INS: s :INS] [DEL: pati :DEL] [INS: pats :INS] [DEL: situacija buvo :DEL] [INS: pasakytina :INS] ir [DEL: su :DEL] [INS: apie :INS] [DEL: kitomis :DEL] [INS: kitas :INS] [DEL: politinėmis :DEL] [INS: politines :INS] [DEL: partijomis :DEL] [INS: partijas :INS] . Taigi [DEL: požiūris :DEL] [INS: požiūriui :INS] į įvykius Lietuvoje [DEL: nebuvo paveiktas :DEL] partijų [DEL: ryšių :DEL] [INS: ryšiai :INS] ir [DEL: dėmesio :DEL] [INS: interesai neturėjo įtakos :INS] . Lietuvos politinės sistemos demokratiškumo klausimas buvo antrinis dalykas[INS: , visiškai :INS] [INS: priklausomas nuo platesnių saugumo aspektų :INS] [INS: , :INS] [DEL: besijaudinant platesniu saugumo ir :DEL] užsienio politikos orientacijos [DEL: aspektu bei :DEL] [INS: ir :INS] [DEL: siekiu :DEL] [INS: siekio :INS] [DEL: pokarinėje :DEL] Europoje išlaikyti [INS: pokario :INS] status quo [DEL: ir :DEL] [INS: bei :INS] taiką. Šiame kontekste prioritetas[INS: buvo teikiamas valstybės stabilumui :INS] , [DEL: anot :DEL] [INS: kaip rašė pats :INS] [DEL: Vozkos :DEL] [INS: Vozka :INS] , [DEL: vertinusio :DEL] [INS: vertindamas :INS] Smetonos [DEL: relę :DEL] [INS: politinį :INS] [DEL: politikai :DEL] [INS: vaidmenį :INS] [DEL: , :DEL] [DEL: buvo teikiamas valstybės stabilumui :DEL] . Tiesą sakant, tarp to meto politinių sistemų totalitarini[INS: ų :INS] [DEL: ai :DEL] ir autoritarini[DEL: ai :DEL] [INS: ų :INS] režim[DEL: ai :DEL] [INS: ų :INS] [DEL: turėjo persvarą :DEL] [INS: buvo daugiau, :INS] [DEL: lyginant su :DEL] [INS: nei :INS] [DEL: demokratinėmis :DEL] [INS: demokratinių :INS] [DEL: sistemomis :DEL] . [DEL: Autoritariniai :DEL] [INS: Autoritarinių :INS] [DEL: režimai :DEL] [INS: režimų :INS] buvo [DEL: numatyti :DEL] ir [INS: tarp :INS] [DEL: Mažojoje sutartyje :DEL] [DEL: :DEL] [DEL: tarp :DEL] Čekoslovakijos [INS: valstyb :INS] [INS: ių :INS] [INS: – :INS] [DEL: sąjungininkų :DEL] [INS: sąjunginink :INS] [INS: ių :INS] [INS: Mažo :INS] [INS: joje :INS] [INS: :INS] [INS: Antantėje :INS] .[INS: :INS] [DEL: A. :DEL] [INS: A :INS] ntanas Smetona, Lietuvos užsienio politika ir Čekoslovakija ketvirtojo dešimtmečio pirmojoje pusėje Svarbų vaidmenį vaidino teigiama paties prezidento Smetonos ir valdančiojo Lietuvos elito pozicija Čekoslovakijos atžvilgiu. Smetona susirašinėjo su vienu žymiausių čekų filolog[DEL: u :DEL] [INS: ų :INS] [DEL: Josefu :DEL] [INS: Jozefu :INS] Zubat[INS: u (Josef Zubat :INS] ý[INS: ) :INS] [INS: – :INS] [DEL: , :DEL] [INS: M :INS] [INS: okslų :INS] akademijos prezidentu, o po karo – Karolio universiteto rektoriumi. Domėjosi Masaryku ir jo vaidmeniu kuriant valstybę.[DEL: :DEL] [21] Smetonai imponavo Masaryko asmenybė. Šia tema [INS: dar :INS] trečiojo dešimtmečio pradžioje [INS: jis :INS] parašė du straipsnius.[22] Bet pažiūrėję įdėmiau pamatytume, kad didesnę reikšmę jam turėjo [DEL: integracinė :DEL] Masaryk[DEL: o :DEL] [INS: ui tekusi :INS] [DEL: tautą :DEL] [INS: tautinės ir valstybinės :INS] [DEL: vienijanti :DEL] [INS: integracijos :INS] funkcija, nei jo demokratizmas. Abu profesoriai [INS: formulavo :INS] [INS: i :INS] [INS: r praktiškai įgyvendino :INS] [DEL: valstybės egzistencijos :DEL] idėjines [INS: valstybės egzistencijos :INS] programas[DEL: formulavo prieš karą, kai dar nevaldė tautų ir praktiškai jas įgyvendino vėliau :DEL] [INS: tautoms, kurios prieš karą dar buvo bevaldės :INS] . [DEL: Vis dėlto :DEL] [INS: Tačiau :INS] Masaryko [DEL: laikysena :DEL] [INS: padėtis :INS] ir autoritetas akivaizdžiai skyrėsi nuo Smetonos, kuris savo poziciją [DEL: formavo :DEL] [INS: įtvirtino :INS] per diktatūrą[DEL: , laikysenos :DEL] . Jo konservatyvus[DEL: is :DEL] nacionalizmas nesu[INS: gebėjo su :INS] [DEL: gebėjo sutelkti :DEL] [INS: dominti :INS] eilinių rinkėjų [DEL: trečiojo :DEL] [INS: pirmojo :INS] dešimtmečio pirmojoje pusėje, ir į [DEL: aukščiausią :DEL] [INS: aukščiausio :INS] valstybės vadovo [DEL: funkciją :DEL] [INS: postą :INS] Smetona sugrįžo [INS: tik po autoritarinį režimą įtvirtinusio :INS] perversmo[DEL: , kuriuo buvo įtvirtintas autoritarinis režimas, keliu. :DEL] [INS: . :INS] [23] [DEL: Priešingai nei politinės partijos, :DEL] [INS: Jis :INS] nesugebėjo užmegzti[INS: kontaktų tinklo, apimančio visą politinių partijų spektrą, :INS] [DEL: sukurti ryšių sistemos, :DEL] valstybę valdė remdamasis kariuomene, [DEL: represyviais metodais :DEL] [INS: jėgos struktūromis :INS] ir biurokratija.[DEL: :DEL] Čekoslovakijos atstovai Kaune Smeton[INS: o :INS] s [DEL: rolę :DEL] [INS: vaidmenį :INS] Lietuvos [DEL: politikai :DEL] [INS: politikoje :INS] vertino [DEL: pozityviai :DEL] [INS: teigiamai :INS] . Priešingai nei Voldemaras, Smetona nebuvo traktuojamas kaip germanofilas. Jaroslavas Galia (Jaroslav Galia), atstovavęs Čekoslovakijos interesams Kaune 1921[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 1928 m., priklausė prezidentui artimų žmonių aplinkai. Galia neoficialioje korespondencijoje gana kritiškai pasisakė apie Voldemarą, jo autoritarinį režimą ir konfrontacinę užsienio politiką, bet Smetonos nekritikavo. Konkurencinėje kovoje neabejodamas stojo prieš Voldemarą nuosaikiosios nacionalistų srovės pusėje.[DEL: :DEL] Smetona palaikė prekybinių santykių su Čekoslovakija plėtrą, joje regėdamas galimybę sumažinti Lietuvos priklausomybę nuo [INS: Vokietijos :INS] pramonės gaminių eksporto[DEL: į Vokietiją :DEL] . Čekoslovakų firmos gaudavo ir didelius karinius užsakymus. Anot Čekoslovakijos atstovo Kaune Galios pranešimo, būtent Smeton[INS: os :INS] [DEL: a :DEL] ir kariuomenės [DEL: specialistai :DEL] [INS: specialistų sprendimu :INS] [INS: buvo :INS] [INS: atsisakyta :INS] [INS: :INS] [INS: ministro pirmininko Voldemaro :INS] [INS: ir Krašto apsaugos ministro :INS] [INS: proteguojamos :INS] [INS: :INS] [DEL: atsilaikė :DEL] anglų [DEL: konkurencijai :DEL] [INS: konkurentų :INS] [INS: produkcijos ir :INS] [DEL: , kurią palaikė premjeras Voldemaras ir Krašto apsaugos ministras, ir :DEL] [DEL: 1928 m. :DEL] [DEL: sudarė :DEL] [INS: sudarytas :INS] [DEL: paskutinį :DEL] [INS: paskutinis :INS] [DEL: didelį :DEL] [INS: didelis Galios :INS] prekybos sand[DEL: ė :DEL] [INS: o :INS] r[DEL: į su Galia :DEL] [INS: is :INS] [INS: – :INS] [DEL: . :DEL] [DEL: Juo buvo :DEL] [INS: 1928 :INS] [INS: :INS] [INS: m. :INS] Brno ginklų gamyklai [INS: pateiktas :INS] [DEL: užsakyta :DEL] [INS: užsakymas pagaminti :INS] Lietuvos kariuomenei [DEL: pagaminti :DEL] 1301 [INS: v :INS] [INS: nt. :INS] [INS: :INS] 26[INS: -to :INS] pavyzdžio lengvųjų kulkosvaidžių.[24][INS: :INS] [INS: :INS] [DEL: :DEL] [DEL: :DEL] Prielaidos šalių suartėjimui atsirado nuvertus premjerą Voldemarą ir dar sustiprėjo po to, kai dėl Klaipėdos krašto klausimo ėmė blogėti Lietuvos[DEL: :DEL] –[DEL: :DEL] Vokietijos santykiai. Jau 1930 m. kovą savo vizito Prahoje metu Užsienio reikalų ministras Dovas Zaunius perdavė Čekoslovakijos prezidentui [INS: Masar :INS] [INS: y :INS] [INS: kui :INS] jo 80-ojo jubiliejaus proga aukščiausią Lietuvos apdovanojimą – I-ojo laipsnio Vyčio Kryžių[INS: . :INS] [DEL: , :DEL] Užsienio reikalų ministrui Benešui buvo įteiktas Gedimino [DEL: medalis :DEL] [INS: ordinas :INS] . Čekoslovakijos chargé d'affaires Kaune Miloslavas Niederle pažymėjo, kad simpatijos, kurias Čekoslovakijai jaučia plačioji visuomenė, nemenksta, o nuvertus Voldemarą, jos pasiekė ir valdantįjį sluoksnį. Palankiai į Čekoslovakiją [DEL: žvelgti :DEL] [INS: žvelgiąs :INS] [DEL: turėjo :DEL] Lietuvos Prezidentas ir ne vienas vyriausybės narys[25]. Asmeninis prezidento sekretorius buvo pulkininkas Balys Giedraitis, buvęs karo atašė Čekoslovakijoje. Giedraitis 1930 m. pradžioje tapo Krašto apsaugos ministru. Nors Juozo T[INS: ū :INS] [DEL: u :DEL] belio, kuris tapo premjeru po Voldemaro atstatydinimo, [DEL: valdžia :DEL] [INS: vyriausybė :INS] čekoslovakų chargé d´affaires buvo įvertinta kaip silpna, stokojanti asmenybių, besilaikanti tik policijos sistemos dėka, tačiau pozityviai buvo įvertinta laisvesnė politinė atmosfera ir nuosaikesnis autoritarinis režimas. [DEL: Po :DEL] [INS: Atstatydinus :INS] [DEL: Voldemaro :DEL] [INS: Voldemarą, :INS] [DEL: eliminacijos :DEL] išaugo prezidento įtaka vidaus ir užsienio politikai.[26] [INS: Tačiau :INS] [DEL: Užsienio :DEL] [INS: užsienio :INS] reikalų ministras Zaunius, [DEL: nepaisant to, kad :DEL] prieš tai [DEL: buvo :DEL] [INS: ėjęs :INS] [DEL: ambasadoriumi :DEL] [INS: ambasadoriaus :INS] Čekoslovakijoje[INS: pareigas :INS] , buvo apibūdintas kaip germanofilas. 1930 m. liepos pirmąją prezidentas Smetona išvyko gydytis į Dolni Lipovės (Dolní Lipové) kurortą. [DEL: Sveikatingumo viešnagę :DEL] [INS: Gydomąją kelionę :INS] jam rekomendavo svainis – ministras pirmininkas Juozas [DEL: Tubelis :DEL] [INS: Tūbelis :INS] , kuris ten buvo gydęsis prieš metus. Lietuvos prezidento viešnagė Čekoslovakijoje buvo neoficiali, ko gero [DEL: kalbama apie :DEL] [INS: tai buvo :INS] apskritai [DEL: vienintelę :DEL] [INS: vienintelė :INS] jo [DEL: kelionę :DEL] [INS: kelionė :INS] į užsienį, į kurią Smetona [INS: iš :INS] vyko savo prezidentavimo [INS: metu :INS] [DEL: nuo :DEL] [INS: po :INS] 1926 [DEL: metu :DEL] [INS: m :INS] . Grįždamas rugpjūčio 4 d. jis inkognito vienai dienai sustojo Prahoje ir apžiūrėjo Prahos pilį. Norėjo aplankyti prezidentą, bet su Masaryku, tuo metu at[DEL: s :DEL] o[INS: s :INS] togavusiu Topolčiankuose, nesusitiko.[27] Viešnage Čekoslovakijoje Smetona akivaizdžiai liko patenkintas[INS: ir :INS] [DEL: , kadangi tai :DEL] [INS: tai :INS] patvirtin[DEL: a faktas :DEL] [INS: o :INS] [INS: , :INS] [INS: :INS] [DEL: , jog buvo :DEL] [DEL: :DEL] [DEL: apdovanoti :DEL] [INS: apdovanodamas :INS] [DEL: visi :DEL] asmen[DEL: y :DEL] [INS: i :INS] s, [INS: kurie rūpinosi juo pačiu, :INS] [INS: kelionės saugumu ir sklandžia :INS] [INS: jos :INS] [INS: eiga :INS] [INS: – :INS] pradedant apsaugininkais, žandarais ir vairuotojais, baigiant Prahos bei Dolni Lipovės geležinkelio stočių viršininkais[28][DEL: , kurie jį prižiūrėjo, rūpinosi prezidento saugumu ir tuo, kad viešnagė būtų sėkminga :DEL] . Kaip [DEL: atsakomąjį :DEL] [INS: atsakomasis :INS] pagarbos [DEL: ženklą :DEL] [INS: ženklas :INS] už [DEL: apdovanojimą :DEL] [INS: ordiną :INS] [DEL: Masarykas :DEL] [INS: Masarykui :INS] 1932 m. vasarį prezidentui Smetonai [INS: buvo įteiktas :INS] [DEL: įteikė :DEL] Čekoslovakijos [DEL: I laipsnio :DEL] Baltojo liūto [INS: I :INS] -ojo[INS: laipsnio :INS] [DEL: ordiną :DEL] [INS: ordinas :INS] . Nacistų [DEL: įžengimą :DEL] [INS: atėjimą :INS] į valdžią Vokietijoje Lietuvos atstovai [INS: iš pradžių :INS] vertino atsargiai ir rezervuotai. Užsienio reikalų [DEL: ministrą :DEL] [INS: ministrui :INS] [DEL: Zaunių :DEL] [INS: Zauniui 1933 m. kovo 2 d. lankantis Berlyne :INS] ,[INS: :INS] jo[DEL: vokiškasis :DEL] [INS: :INS] kolega [INS: Vokietijoje Noiratas ( :INS] [DEL: Neurathas :DEL] [INS: Neurath) :INS] [DEL: Zaunio vizito Berlyne :DEL] [DEL: 1933.03.02 :DEL] [DEL: metu :DEL] [INS: jį :INS] ramino, kad svarbiausias jų tikslas yra vidinė Vokietijos pertvarka, bet vėl atsinaujinusi diskusija dėl regioninio Lietuvos, Latvijos ir Estijos aljanso liudijo, jog nepasitikėjimas Vokietijos politika auga[29]. Kai vėliau Skalickis gegužės 9 d. ir 13 d. Zauniui aiškino, kokia yra čekoslovakų pozicija Keturių pakto atžvilgiu, [INS: jį :INS] [DEL: pastarasis buvo :DEL] nustebin[DEL: tas :DEL] [INS: o :INS] [INS: lietuvių :INS] ministro [DEL: pesimizmo :DEL] [INS: pesimizmas :INS] . Skalickis Zaunio skepticizmą mėgino įveikti, [DEL: argumentais :DEL] [INS: argumentuodamas :INS] [DEL: dėl :DEL] regioninių aljansų[INS: reikšmingumu :INS] , kurių dėka ir mažos valstybės gali sustiprinti savo pozicijas didžiųjų šalių atžvilgiu. [DEL: Taip pat :DEL] [INS: J :INS] [INS: is nepamiršo :INS] [DEL: pridūrė :DEL] [INS: pridurti :INS] , kad pastangas sukurti regioninę Baltijos Antantę čekoslovakų diplomatija stebi su simpatija ir „linkėdama visok[INS: e :INS] [DEL: ia :DEL] riopos sėkmės“[DEL: , be to, :DEL] [INS: – taip kalbėdamas :INS] jis [INS: rėmėsi :INS] [DEL: priminė :DEL] neseniai parlamente [DEL: skaitytą :DEL] [INS: skaitytu :INS] užsienio reikalų ministro Benešo [DEL: pranešimą :DEL] [INS: pranešimu :INS] .[30] Skalickis savo 1933 m. į centrą siųstoje Smetonos autoritarinio režimo analizėje jį [DEL: pastarąjį :DEL] įvertino kaip pereinamąjį reiškinį, padiktuotą [DEL: laikmečio :DEL] [INS: aktualių :INS] aplinkybių. Diplomatas [DEL: neatmetė galimybės :DEL] [INS: teigė :INS] , kad išlieka galimybė atnaujinti parlamentarizmą. 1933 m. rudenį vykusi[INS: ų :INS] [DEL: os :DEL] [DEL: diskusijos :DEL] [INS: diskusijų :INS] apie tolesnę politinės sistemos [DEL: plėtrą :DEL] [INS: raidą :INS] metu jis pabrėžė: „Vertinant [DEL: Lietuvos :DEL] [INS: jo [režimo – red. past.] :INS] pajėgumą[INS: Lietuvoje :INS] , [DEL: yra :DEL] svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip ir kiekvienoje naujai susikūrusioje mažoje valstybėje, čia nėra [INS: stipresnės :INS] politinės tradicijos, tačiau nestokojama įgimtos demokratijos. Ir tie, kurie šiandien Lietuvoje yra prie vairo, [DEL: turi tą demokratijos pojūtį :DEL] [INS: savo kelią pradėjo nuo :INS] demokratijos, kadaise[DEL: , :DEL] [INS: – :INS] politinės priespaudos ir pers[INS: e :INS] kiojimo laikais, kai [INS: demokratija :INS] [INS: :INS] tebuvo tik vilti[INS: s – :INS] [DEL: s, :DEL] jie kovojo už [DEL: demokratija :DEL] [INS: ją :INS] . Todėl dabar, mėgindami išsaugoti šalį ir valstybę, nors ir nutolo nuo [DEL: šių :DEL] [INS: jos :INS] principų, tačiau jų [INS: visai :INS] neužmiršo. Turbūt būtų galima pasakyti, kad tą demokratiją[INS: jie, :INS] [DEL: , :DEL] pasikliaudami savo sąžine, pritaikė nūdienos poreikiams, neatsisakydami galimybės prie jos sugrįžti vėlesniais laikais. [DEL: Ko gera t :DEL] [INS: T :INS] ai[INS: taip pat :INS] paaiškina, kaip esant tokiam griežtam valdžios režimui, [DEL: akivaizdžiai :DEL] [INS: smarkiai :INS] ribojančiam susirinkimų laisvę, Lietuvoje vis dėlto yra galima [DEL: nors :DEL] [INS: bent :INS] teorinė diskusija“. Šia diskusija gyveno politinės partijos, nušalintos nuo valdžios, tačiau požiūrį išsakančios savo spaudos puslapiuose. Norėdamas pagrįsti šį teiginį, Skalickis citavo opozicinės liaudininkų partijos organ[DEL: ų :DEL] [INS: ą :INS] Lietuvos [DEL: Žinios :DEL] ž[INS: inias :INS] [DEL: žodžius :DEL] , kuri[DEL: u :DEL] ose Prancūzija, Didžioji Britanija ir Čekoslovakija buvo pateiktos kaip sektinas pavyzdys: „[DEL: Kadangi :DEL] [INS: Jei :INS] pastarosios valstybės [DEL: Europoje daro :DEL] [INS: palaiko :INS] politinę tvarką[INS: Europoje :INS] , mes[DEL: , :DEL] [INS: čia galime :INS] [INS: žaisti fašistus, :INS] [INS: netgi :INS] mėgdžiodami tuos, kurie kelia grėsmę mažų tautų egzistencijai[DEL: , tegalime žaisti fašistus :DEL] . Demokratija yra tas pagrindas ir tvarka, kurio dėka laikosi Europa ir egzistuoja mažos valstybės.“[31] [INS: Dažnos opozicinės spaudos :INS] [DEL: Nuorodos :DEL] [INS: užuominos apie :INS] [DEL: į :DEL] Čekoslovakij[DEL: oje ne kartą cituotus opozicijos laikraščius :DEL] [INS: ą :INS] , suprantama, autoritarinio režimo atstovams nebuvo malonios, vis dėlto tai negalėjo turėti didelės įtakos 1934 m. įvykusiam suartėjimui, kuris buvo nulemtas Europos diplomatijos [DEL: plėtros :DEL] pokyčių. Diskusija[INS: s :INS] apie Lietuvos politinės sistemos [DEL: plėtrą :DEL] [INS: raidą :INS] [DEL: buvo :DEL] [INS: už :INS] baig[DEL: ta :DEL] [INS: ė :INS] valdančiosios Tautininkų partijos [DEL: suvažiavimu :DEL] [INS: suvažiavimas :INS] gruodžio 15 [DEL: dieną :DEL] [INS: d. :INS] , kuriame buvo nutarta, kad[DEL: valdančiajai partijai vadovaus ne pirmininkas, o vadas :DEL] [INS: šaliai vadovaus valdančiosios partijos vadas :INS] . [INS: Smetona naująjį :INS] [DEL: Kitą žingsnį :DEL] autoritarinio režimo [DEL: link Smetona žengė :DEL] [INS: raidos etapą :INS] [INS: pagrindė :INS] savo programiniame pranešime[INS: , :INS] teigdamas, kad valstybės valdymo sistema yra pritaikoma naujiems laik[DEL: meči :DEL] o [DEL: poreikiams :DEL] [INS: reikalavimams :INS] – t.[INS: :INS] y. priderinama prie bendro Europos valstybių polinkio į autoritarinius režimus. Čekoslovakijos atstovas pranešime vadovybei skyrė daug dėmesio minėtam suvažiavimui ir ypač Smetonos koncepcijai. [INS: Jis :INS] [DEL: Neturėjo :DEL] [INS: neturėjo :INS] iliuzijų, kad parlamentinė sistema bus atnaujinta, ir pridūrė, kad [DEL: ir tuo atveju, jei prisijungtų :DEL] [INS: net ir įtrauk :INS] ę[INS: s į :INS] [INS: valdymą :INS] [INS: :INS] opozicijos [DEL: atstovai :DEL] [INS: atstovus :INS] , režimas nesvarstytų galimybės dalintis valdžia ir grįžti prie parlamentinės sistemos. Kita vertus, Skalickis kritiškai vertino opozicinių politinių partijų „letargiją“. „Smetona mėgina rasti kokį nors parlamento, kurio sušaukti nėra galimybės ir kuris nelaikomas tinkama to laikmečio institucija, pakaitalą“, – rašė Skalickis vadovybei.[32] Smetona suvažiavime pasakytoje kalboje kategoriškai atmetė komunizmą, vokiečių nacizmą drauge su jo rasių teorija ir naująja užsienio politikos traktuote, bei išreiškė skeptišką požiūrį į liberalizm[DEL: o egzistencij :DEL] ą. Jo nuomone, liberalizmas gali išsilaikyti tik anglosaksų šalyse ir Skandinavijoj[INS: e :INS] . Prezidento pateikta Lietuvos [INS: raidos :INS] koncepcija teoriškai buvo artimiausia fašistinei Italijai, n[DEL: epaisant to, kad net :DEL] [INS: ors :INS] ir [DEL: itališkąjį :DEL] [INS: itališkojo :INS] [DEL: fašizmą :DEL] [INS: fašizmo :INS] jis [INS: ne :INS] priėmė [DEL: ne :DEL] be išlygų. Smetona formulavo lietuvišką[INS: jį :INS] [DEL: korporatyvios :DEL] [INS: korporatyvinės :INS] valstybės, kuriai vadovautų sąmoningas nacionalinis elitas, variantą.[33] Ataskaitoje kritikos gaida nenuskambėjo – Skalickis stengėsi suprasti Smetonos koncepciją, priartinti ją prie Lietuvos realijų konteksto ir pateikti taip, kad nebūtų akivaizdžiai jaučiama italų fašizmo įtaka: “…vis dėlto fašizmo neperimtų tiesiogiai, bet pritaikytų prie savo liberalaus autoritarinio režimo, kuris šiuo metu yra Lietuvoje, koncepcijos.“ Anot jo, Smetona „kilęs iš liaudies, [INS: jis :INS] [INS: stengiasi :INS] [DEL: norėjo :DEL] galvoti tik apie jos gerovę. [INS: Jis :INS] [DEL: Matė :DEL] [INS: matė :INS] , kad partijų politinis gyvenimas, [DEL: su :DEL] [INS: nuo :INS] kurio Lietuva pradėjo savo nepriklausomybės kelią, pasirodė esąs neįgalus vesti valstybę ūkio ir politikos sunkumų tarpekliais. Valstybė turėjo pati [INS: sau :INS] padėti ir (kuo toliau, tuo labiau) kištis į šalies ūkio valdymą, todėl [DEL: valdžia :DEL] [INS: vyriausybė :INS] priprato [DEL: dalyvauti bet kurioje veikloje :DEL] [INS: kištis visur :INS] ir, tarpininkaujant valstybinėmis visuomeninėms institucijoms bei koncernams, ėmė valdyti visą Lietuvą – tiesiogiai, be parlamento kaip tarpininko.“ Išeitis iš susidariusios padėties, anot Smetonos, [DEL: galėjo :DEL] [INS: turėjo :INS] būti [DEL: korporacinė :DEL] [INS: korporatyvinė :INS] valstybė, valdoma nacionalinio elito, besiremiančio vienvaldystės principu[INS: – :INS] [DEL: , :DEL] [DEL: ir tokia sistema turėjo pakeisti :DEL] [INS: tai ir :INS] [INS: turėjo būti :INS] [DEL: parlamentarizmą :DEL] [INS: parlamentarizmo alternatyva :INS] .[34] [DEL: Tai, kaip S :DEL] [INS: S :INS] meton[DEL: a :DEL] [INS: os :INS] [DEL: suprato :DEL] [DEL: korporacinę :DEL] [INS: korporatyvin :INS] [INS: ės :INS] [INS: :INS] [DEL: valstybę :DEL] [INS: valstybės, valdomos sąmoningo nacionalinio elito :INS] [INS: , :INS] [INS: samprata :INS] [DEL: , :DEL] [DEL: valdomą sąmoningai nusiteikusio nacionalinio elito :DEL] [DEL: , :DEL] [INS: atspindėjo :INS] [INS: stiprėjančias :INS] [INS: autoritarizmo :INS] [INS: tendencijas :INS] [DEL: buvo autoritarinio režimo legitimizacija :DEL] ir [INS: išreiškė :INS] [DEL: gynybinė :DEL] [INS: gynybinę :INS] [DEL: reakcija :DEL] [INS: reakciją :INS] į iš užsienio kylančią grėsmę. [INS: Normalizavus :INS] is[INS: :INS] [DEL: Nuo :DEL] [INS: nuo :INS] karo pabaigos [DEL: įtemptų :DEL] [INS: įtempt :INS] iem[INS: s :INS] vokiečių[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] lenkų [DEL: santykių :DEL] [INS: santyki :INS] am[INS: s :INS] , [DEL: kurie :DEL] [INS: kuriuos :INS] [DEL: Lietuvos :DEL] [INS: lietuvių :INS] politika[DEL: i :DEL] [DEL: buvo kaip :DEL] [INS: laikė :INS] konstanta, [DEL: normalizavimasis :DEL] [INS: ir :INS] abiems šalims 1934 [INS: m :INS] [INS: . :INS] sausio 26 [DEL: dieną :DEL] [INS: d. :INS] [DEL: , kai buvo :DEL] [DEL: pasirašyta :DEL] [INS: pasirašius :INS] nepuolimo [DEL: deklaracija :DEL] [INS: deklaraciją :INS] , Lietuva [DEL: įstūmė :DEL] [INS: pateko :INS] į izoliaciją. I[INS: šeitį :INS] iš jos [DEL: reprezentacinė politika :DEL] [INS: šalies politiniai atstovai :INS] [DEL: išeitį :DEL] matė regioniniame bendradarbiavime su Latvija ir Estija arba derybose dėl platesnės regioninės saugumo politikos Rytų pakto ribose. Tapo intensyvesni [DEL: abipusiai :DEL] [INS: dvišaliai :INS] Čekoslovakijos ir Lietuvos diplomatijos vadovų kontaktai[INS: ir ryšiai ambasadų lygmeniu :INS] . Naujasis užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis susitikinėjo su Čekoslovakijos ministru Benešu ne tik [DEL: Jungtinių :DEL] Tautų [DEL: Organizacijos :DEL] [INS: Sąjungos :INS] būstinėje Ženevoje. Du kartus, 1935 ir 1936 m., jis lankėsi Prahoje su konsultacijomis. [DEL: Kai :DEL] Čekoslovakijos chargé d´affaires Skalickis[INS: , :INS] 1934 [INS: m :INS] [INS: . :INS] balandžio 14 [DEL: dieną :DEL] [INS: d. :INS] [DEL: perdavė :DEL] [INS: perdavęs :INS] prezidentui Smetonai [DEL: Auksinę grandinę prie :DEL] Didžiojo Baltojo liūto kryžiaus ordino[INS: auksinę grandinę :INS] , [DEL: pokalbyje :DEL] po iškilmingo akto [INS: įvykusiame pokalbyje :INS] priminė[DEL: apie tai :DEL] , kad Čekoslovakija[DEL: i :DEL] [DEL: yra svarbus :DEL] [INS: suinteresuota :INS] Lietuvos [DEL: reikšmės :DEL] [INS: po :INS] [INS: z :INS] [INS: icijų :INS] [DEL: sustiprėjimas :DEL] [INS: stiprinimu :INS] [DEL: , :DEL] ir kad ji remia regioninį [DEL: Pabaltijo :DEL] [INS: Baltijos :INS] valstybių bendradarbiavimą.[35] Smetona niekada [DEL: nebuvo :DEL] [INS: per daug nesižavėjo Baltijos šalių :INS] [DEL: bendradarbiavim :DEL] [DEL: o :DEL] [DEL: Pabaltijyje iniciatorius :DEL] [INS: kooperacija :INS] , bet [DEL: susiklosčiusioje :DEL] [INS: susiklosčiusiomis :INS] [DEL: situacijoje :DEL] [INS: aplinkybėmis :INS] regioninis bendradarbiavimas sudarė galimybes [INS: ieškoti :INS] tam [DEL: tikrai :DEL] [INS: tikrų :INS] , nors ir [DEL: ribotai :DEL] nepakankamų, [DEL: išeičiai :DEL] [INS: išeičių :INS] iš izoliacijos, [DEL: kuri atsirado :DEL] [INS: į kurią Lietuva pateko :INS] [DEL: dėl :DEL] [INS: normalizavusis :INS] [DEL: dvišalės :DEL] [INS: dvišaliams :INS] vokiečių[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] lenkų [DEL: ryšių :DEL] [INS: santykiams :INS] [DEL: normalizacijos :DEL] ir [DEL: po jos :DEL] paaštrėjus Lietuvos[DEL: :DEL] –[DEL: :DEL] Vokietijos [DEL: santykiams :DEL] [INS: konfliktui :INS] Klaipėdoje, kur[INS: ioje :INS] [DEL: lietuviškos :DEL] [INS: lietuvių :INS] įstaigos ėmėsi priemonių prieš [DEL: beužgimstantį :DEL] [INS: stiprėjantį :INS] nacistinį judėjimą. [INS: :INS] [INS: :INS] [INS: Išvados :INS] [DEL: :DEL] [DEL: Dėl to :DEL] Smetonos susidomėjimas santykiais su Čekoslovakija ir jo nuopelnai šioje srityje buvo [INS: šios šalies politikų :INS] [INS: [INS: [36] :INS] :INS] [INS: ir spaudos :INS] atitinkamai traktuojami kaip draugiškų Čekoslovakijos politinių santykių dalis[DEL: [DEL: [37] :DEL] :DEL] [DEL: :DEL] , todėl [DEL: spauda ir :DEL] Smetonos šešiasdešimtųjų metinių paminėjimas [INS: ne tik :INS] atspindėjo panašią 1930 m[INS: . :INS] [DEL: etais :DEL] Lietuvos visuomeniniame gyvenime vykdytą kampaniją, skirtą prezidento Masaryko aštuoniasdešimtmečiui paminėti. Lietuvos valstybinių laikraščių reakcija į Čekoslovakijos sveikinimus ir žinias spaudoje atskleidžia ir dar vieną faktą – Lietuva ir jos aukščiausiasis vadovas buvo teigiamai vertinami draugiškai nusiteikusiose užsienio šalyse, todėl galėjo vykdyti sėkmingą užsienio ir vidaus politiką.[DEL: :DEL] Smetonos 60-asis gimtadienis suteikė galimybę artimiau supažindinti Čekoslovakijos visuomenę su Lietuvos prezidentu ir jo [DEL: role :DEL] [INS: vaidmeniu :INS] Lietuvos politikoje. Autoritarinis režimas buvo interpretuotas t[INS: aip :INS] [DEL: okiu būdu :DEL] , kad Čekoslovakijos visuomenė jį priimtų pozityviai. [DEL: Žinoma, :DEL] [INS: Tačiau :INS] ankstesnis [DEL: eufemistiškai nuspalvintas :DEL] [INS: švelnokas :INS] Čekoslovakijos atstovo Kaune Skalickio vertinimas nepasitvirtino, [INS: priešingai – :INS] 1935[DEL: :DEL] [INS: :INS] [DEL: metais :DEL] [INS: m. :INS] režimas[DEL: , priešingai jo išsakytai nuomonei, :DEL] [INS: :INS] [DEL: susidorojo su :DEL] [INS: ėmėsi veiksmų prieš :INS] [DEL: opozicija :DEL] [INS: opoziciją :INS] .[38] Kur kas svarbesnis faktorius, [INS: su :INS] [DEL: kuris :DEL] artin[DEL: o :DEL] [INS: ęs :INS] abi šalis, buvo saugumas ir agresyvios [DEL: nacistinės :DEL] [INS: nacių :INS] užsienio politikos [INS: keliama :INS] grėsmė. [DEL: Galutinė :DEL] [INS: Galutinis :INS] derybų dėl kolektyvinio regioninio saugumo [DEL: griūtis :DEL] [INS: žlugimas :INS] 1935 [DEL: metais :DEL] [INS: m. :INS] , [DEL: dominuojanti :DEL] laukimo [INS: taktikos :INS] [DEL: politika :DEL] [INS: dominavimas :INS] Baltijos [DEL: a :DEL] [INS: A :INS] ntantės [DEL: valstybėse :DEL] [INS: valstybių politikoje :INS] , [INS: atslūgusi :INS] [DEL: įtampos susilpnėjimas :DEL] Lietuvos[DEL: :DEL] –Vokietijos [DEL: santykiuose :DEL] [INS: santykių įtampa :INS] tarpininkaujant Didžiajai Britanijai ir prekybinių ryšių tarp šių šalių atnaujinimas 1936 [DEL: metais :DEL] [INS: m. :INS] nulėmė, kad Lietuvos susidomėjimas bendradarbiavimu su Čekoslovakija ėmė silpnėti. Nepaisant to, [INS: Čekoslovakijos ir Liet :INS] u[INS: vos :INS] santykiai, lyginant su kitomis Baltijos Antantės valstybėmis, išliko pakankamai aukšto lygio. (vertė Geda Montvilaitė–Sabaitienė) ________________________________ [1] Straipsnis parengtas realizuojant ilgalaikį tyrimų projektą IMS FSV UK MŠM 0021620841. [2] Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A 111. [3] Čekijos Respublikos Mokslų akademijos archyvas, Tomášo Garrigue Masaryko instituto archyvas, 3 fondas, IV skyrius, 7 dėžė. [4] AMZV, ZB 26, 4. 7. 1934. [5] Ján Beblavý (1898[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 1968): slovakų teologas evangelikas, dirbęs Kauno universiteto teologijos fakultete. [6] [INS: Apie čekų ir lietuvių santykius viduramžiais :INS] [INS: Č :INS] [INS: ek :INS] [INS: ijos, L :INS] [INS: enk :INS] [INS: ijos ir Prūsijos sa :INS] nt[INS: ykių konte :INS] ks[INS: te, žr. :INS] [DEL: K česko-litevským středověkým vztahům v kontextu česko-polsko-pruských vzathů přehledová studia :DEL] J[DEL: . :DEL] [INS: . :INS] Goll[DEL: a :DEL] , Čechy a Prusy ve středověku, Praha 1897; J[DEL: . :DEL] [INS: . :INS] Pervolf, „Čechové a Poláci v XV. [DEL: A :DEL] [INS: a :INS] XVI. [DEL: Století :DEL] [INS: století :INS] “[INS: , :INS] Osvěta 1873, p[DEL: . :DEL] [INS: . :INS] 762[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 827 ir 896[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 916; J[DEL: . :DEL] [INS: . :INS] Beblavý, Lietuvių čekų santykiai Vytauto Didžiojo laikais, Kaunas 1930; J[DEL: . :DEL] [INS: . :INS] Macek, Husité na Baltu a ve Velkopolsku, Praha 1952, p. 20[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 40; F[DEL: . :DEL] [INS: . :INS] M[DEL: . :DEL] [INS: . :INS] Bartoš, „Kníže Zikmund Korybutovič v Čechách“, Sborník historický 6, 1959, p. 171[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 221. [7] „Z chudé chaloupky na křeslo presidenta“, Lidové listy 1934 08 09; „Ze selského chlapce [DEL: - :DEL] [INS: – :INS] prvým občanem republiky“, Národní střed 1934 08 10. [8] Slovenský deník 1934 08 10. [9] Vladimír Sís, „Vůdci litevského národa k jeho šedesátce“, Národní listy 1934 08 10. [10] D. L., „President Litevské republiky Antanas Smetona šedesátníkem“, České slovo 1934 08 10. [11] „Iš daugelio požymių iki pat hitlerininkų perversmo buvo galima spręsti, kad Smetona svarsto galimybę grįžti prie parlamentinės sistemos. Tačiau taip neįvyko, pirma, dėl sustiprėjusių antidemokratinių tendencijų valdančiojoje Tautininkų partijoje ir, antra, kadangi Lietuva jautė grėsmė iš Vokietijos.“ Národní osvobození 1934 10 09. O Český směr kitą dieną rašė: „Deja Lietuvoje parlamentinė sistema iki šiol nebuvo atnaujinta dėl valdančiosios nacionalistinės – itin konservatyvios – partijos kaltės; kita priežastis – tai Vokietija, kuri iki šiol kelia grėsmę Lietuvai ir, žinoma, mielai pasinaudotų vidiniais neramumais. Prezidentas Smetona, kuriam šiandien sukanka šešiasdešimt metų, žinoma, trokšta savo tautą matyti visiškai laisvą ir vieningą, einančią progreso ir klestėjimo keliu.“ [12] V. Žalys, Kova dėl identiteto - Ringen um die Identität. Kodėl Lietuvai nesisekė Klaipėdoje tarp 1923–1939 m. – Warum Litauen zwischen 1923 und 1939 im Memelgebiet keinen Erfolg hatte, Lüneburg 1993; idem, Lithuania in European, op. cit, p. 85–99; S. Mikulicz, Kłajpeda w polityce europejskiej 1918–1939, Warszawa 1976. [13] [DEL: Jaromír :DEL] Nečas[INS: as :INS] [DEL: napsal :DEL] [INS: parašė prakalbą :INS] [DEL: k :DEL] Vozko[DEL: vě :DEL] [INS: s :INS] [DEL: knize :DEL] [INS: knygai :INS] Litva [INS: – :INS] klíč k situaci ve východní Evropě[DEL: předmluvu :DEL] [INS: (Lietuva – :INS] [INS: Rytų Europos situacij :INS] os [INS: raktas :INS] [INS: ) :INS] . [14] J. Vozka, Litva – klíč k situaci ve východní Evropě, Praha 1933; J. Vozka, Polsko- žalář národů, Praha 1932. [15] J. Vozka, [INS: „ :INS] V boji za litevský stát[INS: “ ( :INS] „[INS: Kovoje už Lietuvos valstybę :INS] “[INS: ) :INS] , [DEL: strojopis rozhlasové přednášky :DEL] [INS: radijo paskaitos mašinraštis, :INS] [INS: 1934 8 9 :INS] [DEL: 9.8.1934. :DEL] [INS: :INS] [15] LCVA, [DEL: A :DEL] [INS: A :INS] 111. [16] J. Vozka, [INS: „ :INS] Právo lidu[INS: “ :INS] , [DEL: 14.9. :DEL] 1933[INS: :INS] 0[INS: 9 14. :INS] [DEL: . :DEL] [17] [INS: „ :INS] [INS: Čekoslovakijai gyvybiškai svarbu, kad tarpusavio gynybai įsipareigotų visos valstybės, kurioms pavojų kelia vokiečių ag :INS] r[INS: esyvumas, kad tų šalių santykiai būtų kuo artimesni ir draugiškesni. :INS] [INS: Jeigu susilpnėtų bet kuri iš šių valstybių, tai būtų nenaudinga kitoms Vokietijos kaimynėms. :INS] [INS: Todėl Čekoslovakija :INS] [INS: siekia :INS] [INS: , kad Lietuva būtų kuo labiau konsoliduota, :INS] [INS: o :INS] [INS: Lietuvai :INS] [INS: lygiai taip pat :INS] [INS: yra :INS] [INS: gyvybiškai svarbu, kad mūsų šalies gali :INS] [INS: os :INS] [INS: :INS] [INS: po :INS] [INS: z :INS] [INS: icijos :INS] [INS: būtų kuo :INS] [INS: tvirtesnės :INS] [INS: . :INS] [INS: “ :INS] [DEL: Československo má životní zájem, aby se uskutečnilo obranné souručenství států, ohrožovaných německou výbojností, aby vzájemné svazky mezi těmito státy byly co nejužší a nejpřátelštější. Oslabení každého z těchto států bylo by k neprospěchu ostatních sousedů Německa. Proto Československu záleží na tom, aby Litva byla co možno nekonsolidovanější, stejně jako je v životním zájmu Litvy,aby mocenské postavení našeho státu bylo co nejpevnější.“ :DEL] J. Vozka,[INS: :INS] Litva[DEL: .. :DEL] , [INS: op. cit., :INS] p.[INS: :INS] 198[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 199. [18] J. Vozka, [INS: „ :INS] Svátek samostatné Litvy[INS: “ :INS] , Právo lidu[INS: :INS] [DEL: 16.2. :DEL] 1936[INS: :INS] 0[INS: 2 16 :INS] .[DEL: . :DEL] [19] L. Švec, Československo a pobaltské[INS: :INS] s[DEL: :DEL] táty 1918[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 1939, Praha 2001, p. 193[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 195. [20] [DEL: Týž :DEL] [INS: Idem :INS] , [INS: „ :INS] Nastolení autoritativního režimu v Lotyšsku a postoj československé[INS: :INS] diplomacie a publicistiky[INS: “ :INS] , in: Evropa mezi Německem a Rsukem, Praha 2000, p. 363[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 373. [21] [INS: Smetonos ryšiai su Zubatu minimi ir Baltojo liūto ordino su :INS] te[INS: ikimo :INS] [INS: pagrindžiamajame rašte. Tačiau :INS] [INS: Z :INS] [INS: ubato :INS] [INS: palikim :INS] [INS: e ČR Mokslų akademijos :INS] [INS: :INS] a[INS: rchyve korespondencijos su Smetona nėra. :INS] [INS: :INS] Žr. [INS: AMZV, 1918–39, Bílý lev, k. 61, Vyslanectví Československé republiky v Kaunasu ministerstvu zahraničních věcí 17. 7. 1931 – :INS] Baltojo liūto I-ojo laipsnio ordino suteikimo Smetonai pagrindžiamasis raštas. [DEL: Odkaz na Smetanovy styky se Zubatým je mj. uveden při zdůvodnění :DEL] [DEL: :DEL] [DEL: udělení řádu Bílého lva. V Zubatéhopozůstalosti v Archivu Akademie věd ČR však korespondence se Smetonou není..AMZV, 1918-39, Bílý lev, k. 61, Vyslanectví Československé republiky v Kaunasu ministerstvu zahraničních věcí 17.7.1931 - Zdůvodnění udělení řádu Bílého lva I. třídy A. Smetonovi. :DEL] [22] [INS: A. Smetona, „Visuomenė ir atskiras asmuo“, Tėvynės balsas 1922 03 :INS] [INS: 0 :INS] [INS: 7; :INS] [INS: idem :INS] [INS: , „Čekoslovakija“, Vairas 1923 :INS] [INS: 11 01 :INS] [INS: . Cit :INS] [INS: uojama iš: :INS] [INS: L. :INS] [INS: :INS] [INS: Truska, Antanas Smetona ir jo laikai, Vilnius 1996, :INS] [INS: p :INS] [INS: . 286. :INS] [DEL: A. Smetona, Visuomenė ir atskiras asmuo, Tėvynės balsas 7.3.1922; týž, Čekoslovakija, Vairas 1.11.1923. Cit. dle L. Truska, Antanas Smetona ir jo laikai, Vilnius 1996, s.286. :DEL] [23] [INS: A. Kasparavičius, „Ursachen und Voraussetzung des autoritären Regimes in Litauen in der Zwischenkriegszeit“, in: Autoritäre Regime in Ostmitteleuropa 1919–1940 (Hrsg. E. Oberländer – H. Loemberg – H. Sundhausen), Mainz 1995, p. 66–82; R. Lopata, Authoritarian Regime in Interwar Lithuania: Circumstances, Legitimation, Conception, Vilnius 1998. :INS] [DEL: A. Kasparavičius, Ursachen und Vorausstzung des autoritären Regimes in Litauen in der Zwischenkriegszeit, in: Autoritäre Regime in Ostmitteleuropa 1919-1940 (Hrsg. E. Oberländer – H. LOemberg – H. Sundhausen), Mainz 1995, s. 66-82 ;R. Lopata, Authoritarian Regime in Interwar Lithuania: Cicumstances, Legitimation, Conception , Vilnius 1998. :DEL] [DEL: :DEL] [24] AMZV, 4.[INS: :INS] sekce, k[DEL: . :DEL] [INS: . :INS] 485, Litva[INS: . :INS] Galia [INS: savo :INS] [DEL: dopisem z 20.1. :DEL] 1928[INS: :INS] [INS: m. sausio :INS] [INS: 20 d. laiške :INS] [INS: informuoja apie pateiktą užsakymą pagaminti 1301 lengvąjį kulkosvaidį :INS] [DEL: sděluje zad :DEL] [DEL: ání objednávky 1301 lehkých kulometù :DEL] ZB 26 [INS: su papildoma įranga už :INS] [DEL: s příslušenstvím v hodnotě :DEL] 396 778, 50 USD. [25] AMZV, 1918[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 1939, VI/238, 62/30, 1930 03 01. [26] AMZV, 1918[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 1939, 69/30, 1930 03 11. [27][INS: :INS] AKPR, k. 389, inv.[INS: :INS] č. 1974 Litva 1922[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 39, [DEL: záznam z 5.8. :DEL] 1930[INS: 08 05 d. įrašas :INS] . [28] AMZV, Diplomatický protokol, 1918[DEL: - :DEL] [INS: – :INS] 39, k. [DEL: :DEL] 61, [INS: Lietuvos :INS] pasiuntinybė[INS: URM :INS] [DEL: litevské vyslanectví na mzv 19.5. :DEL] [INS: :INS] 1932 [INS: 05 19 :INS] [DEL: a :DEL] [INS: ir :INS] [DEL: 21.9. :DEL] [INS: :INS] 1932[INS: 09 21 :INS] . [29] AMZV, PZ Kaunas 1933, ZB 2, 20.[INS: :INS] 3.[INS: :INS] 1933; [INS: I periodinis pranešimas, :INS] [DEL: 1.period.zpráva, :DEL] [DEL: 15.4. :DEL] 1933[INS: 04 15 :INS] . [30] AMZV, PZ Kaunas 1933, ZB 12, 13.[INS: :INS] 5.[INS: :INS] 1933. [31] AMZV, PZ[INS: – :INS] [DEL: ‑ :DEL] Kaunas 1933, III[DEL: . :DEL] per[DEL: . :DEL] [INS: iodinis :INS] [DEL: zpráva :DEL] [INS: pranešimas :INS] . [32] AMZV, PZ[DEL: :DEL] –[DEL: :DEL] Kaunas 1934, IV[DEL: . :DEL] [INS: periodinis pranešimas :INS] [DEL: periodická zpráva, 15.1. :DEL] [INS: :INS] 1934[INS: 01 15 :INS] . [33] [INS: Išsamią Skalickio :INS] [INS: Smetonos kalbos ir viso suvažiavimo analizę žr. :INS] [DEL: Podrobně je Smetonův projev a sjezd rozebrán Skalickým v :DEL] AMZV, PZ[DEL: :DEL] –[DEL: :DEL] Kaunas 1933, ZB 35, 22.[INS: :INS] 12.[INS: :INS] 1933. [34] AMZV, PZ[DEL: :DEL] –[DEL: :DEL] Kaunas 1934, [DEL: 4. Periodická zpráva :DEL] [INS: IV periodinis pranešimas :INS] , [DEL: 15.1. :DEL] 1934[INS: 01 15 :INS] . [35] AMZV, 1918[INS: – :INS] [DEL: - :DEL] 39, Bílý lev, k. 61, [INS: Čekoslovakijos :INS] pasiuntinybė[INS: Kaune URM :INS] [DEL: Čs. vyslanectví v Kaunasu na mzv 14.4. :DEL] [INS: :INS] 1934[INS: 04 14 :INS] . [36] Prezident[INS: as ir užsienio reikalų ministras pasiuntė sveikinimo telegramas, kaip to reikalavo tarptautinė diplomatinė etika; Lietuvos :INS] pasiuntinybė[INS: je Prahoje apsilankė :INS] [INS: ir sveikinimus asmeniškai per :INS] d[INS: avė :INS] [INS: Prahos meras K :INS] arelas[INS: Baksa (K :INS] arel[INS: Baxa) :INS] [DEL: a ministr zahraničních věcí zaslali blahopřejné telegramy, tak jak to vyžadovala diplomatická mezistátní etiketa; na litevské vyslanectví v Praze se dostavil i pražský primátor K. Baxa, aby osobně předal blahopřání :DEL] . LiCVA, A 111. [37] [DEL: :DEL] Prezident a ministr zahraničních věcí zaslali blahopřejné telegramy, tak jak to vyžadovala diplomatická mezistátní etiketa; na litevské vyslanectví v Praze se dostavil i pražský primátor K. Baxa, aby osobně předal blahopřání. LiCVA, A 111. [38] AMZV, PZ[DEL: :DEL] –[DEL: :DEL] Kaunas 1935, ZB [DEL: :DEL] 49, 2.[INS: :INS] 12.[INS: :INS] 1935; IV[DEL: . :DEL] [INS: :INS] [DEL: periodická :DEL] [INS: periodinis :INS] [DEL: zpráva :DEL] [INS: pranešimas :INS] [DEL: , 15.1. :DEL] 1936[INS: 01 15 :INS] .