8.1 Tema: Kasdienybė atsibusti, atsibunda, atsibudo probudit se keltis, keliasi, kėlėsi vstát praustis, prausiasi, prausėsi mýt se skustis, skutasi, skutosi holit se šukuotis, šukuojasi, šukavosi česat se valytis, valosi, valėsi čistit si šluostytis, šluostosi, šluostėsi utírat se rengtis, rengiasi, rengėsi oblékat se mautis, maunasi, movėsi navlékat si autis, aunasi, avėsi obouvat si dėtis, dedasi, dėjosi nasadit si segtis, segasi, segėsi zapnout si rištis, rišasi, rišosi zavázat si rankšluostis (m.) ručník dantų šepetėlis (m.) kartáček na zuby šukos hřeben šepetys kartáč skustuvas břitva stalas (stůl), kėdė (židle), lova (postel), spinta (skříň), lentyna (polička) patalpa (místnost), kambarys (pokoj), svetainė (obývací pokoj), miegamasis (ložnice), virtuvė (kuchyň), vonia (koupelna), prieškambaris (předsíň) 8.2 Gramatika: Sangrąžiniai veiksmažodžiai (reflexivní/zvratná slovesa) Reflexivní slovesa se uplatňují ve všech časech i způsobech. Poloha reflexivní částice: - mezi předponou a kmenem slovesa: např. apsiauti, nesiprausti, pasirašyti - na konci slovesného tvaru: praustis, šluostytis atd. Reflexivní částice: -s infinitiv a 1. a 2. os. pl. všech slovesných časů a způsobů -is 2. os. sg. imperativu, 3. os. futura -si ve všech ostatních pozicích, 1. a 2. os. sg. a 3. os. všech slovesných časů a způsobů Změny při časování: i→ie u→uo e→ė Předpony: pa-, iš-, už-, ap(i)-, at(i)-, į-, nu-, par-, per-, pra-, pri-, su- 8.3 Pratimas: Čia sumaišyti du tekstai – apie Vytautą Kielaitį ir Vilių Vaišnį. Atskirkite juos. A. Jis kas rytą keliasi labai anksti. Būtų malonu ilgiau pamiegoti, bet reikia skubėti į darbą. Jis jau seniai įprato dieną pradėti penktą valandą ryto. B. Jo diena prasideda prieš šešias. Kai jis buvo jaunas, labai mėgdavo rytais pagulėti lovoje, paskaityti laikraštį ar romaną. Bet tai jis galėjo daryti tik savaitgaliais. Darbo dienomis reikėjo anksti eiti į darbą. Dabar į darbą eiti nereikia, bet ir gulėti nesinori. C. Reikia skubėti. Jis greitai šoka iš lovos ir bėga pabėgioti. Jam reikia būti stipriam. Todėl kiekvieną rytą jis sportuoja. D. Jis lėtai keliasi ir eina pasivaikščioti. Jam patinka saulėtekis visais metų laikais, o ypač pavasarį. E. Po ryto mankštos jis prausiasi po šaltu dušu, valosi dantis, šukuojasi ir pusryčiauja. Kai geria kavą, mėgsta paklausyti radio, dažniausiai – žinių. F. Skustis jam nereikia, nes augina barzdą. Taip sutaupo dar kelias ryto minutes. G. Kai grįžta namo, žmona jau verda pusryčius, kvepia kava. Kava senam žmogui nelabai sveika, bet jis negali atsisakyti, nes labai ją mėgsta. H. Jeigu spėja, paprastai dar išverda kavos žmonai, kuri keliasi kiek vėliau. Tada rengiasi, aunasi ir skuba pro duris. I. Po pusryčių jis pasišneka su žmona, pavarto laikraščius ir tik tada skutasi. Kaip gerai, kad nereikia niekur skubėti. J. Diena bus ilga. Reikia sugalvoti, ką veikti. Vytautas Kielaitis: A, ..., ..., ..., ... Vilius Vaišnys: B, ..., ..., ..., ...