DAIKTAVARDZiy LINKSNIAVIMAS VIENASKAITA 1 lentelé 1 linksniuotě 2 linksniuotě 3 linksniuotě 4 linksniuotě 5 linksniuotě V (Nom.) -(i)as, -is, -ys -(>)a, -é -is -(i)us -uo, -é kas? namas, kclias, brolis, kambarys knyga, vyšnia, gatvé pilis, dantis sunus, vaisius akmuo, sesuo, dukte K. (Gen.) -(i)o -(i)os, -és -ies -(i)aus -en-s, -er-s ko? namo, kclio, brolio, kambario knygos, vyšnios, gatvés pilics, danries m 111 u i... vaisiaus akmens, sesers, dukters N. (Dat.) -(i)ui -(i)ai, -ei -iai, -iui -(i)ui -en-iui, -er-iai kam? naimii, kcliui. broliui. kambariui knygai, vyšuiai, gatvei piliai, dančiui súnui, vaisiui akmeniui, sescriai, dukteriai G. (Acc.) -(')?• -! -(>)*> -? -i -m -en-j, -er-j ka? n.im.i. kt-h.i. brolj, kambarj knyg$, vyšnia^ gatve pili. .1.111!) sunu, vaisiu akmenj, seserj, duktcrj (n. (Inst.) -(i)u -(i)a, -e -imi -(i)umi -en-iu, -er-ia kuo? namu, keliu, broliu, kam bariu knyga, vyšnia, gatve pilimi,dantimi súnumi, vaisiumi akmeniu, seseria, dukteria Vt. (Loc.) -e, -yje -(i)oje, -ěje -yje -(i)uje -en-yje, -er-yje kur? kame? namc, kelyje, brolyje, kambaryjc knygoje, vyšnioje, gatvéjc pilyjc, dantyje súnuje, vaisiuje akmenyje, scscryjc, dukte ryj c Š. (Voc.) -e, -y -(i)a, -e -ie -(i)au -en-ie, -er-ie name, broli, kambary knyga, vyšnia, gatve pilic, dantíe mu hni. vaisiau akmcnic, seserie, dukterie DAUGISKAITA V. (Nom.) -(i)ai -(i)os, -és -ys -Qs, -iai -en-ys, -er-ys kas? namai, keliai, broliai, kambariai knygos, vyšnios, gatvés pilys, dantys sunus, vaisiai akmenys, seserys, dukterys K. (Gen.) -0)u -(i>« -iq -0)u -en-u, -er-u ko? nanii), kelivj, broliij, kambariu knygij, vysniu, gatviu pilitj, dantu siinu, vaisiu akmenu, sescru, dukteru N. (Dat.) -(i)ams -(i)oms, -éms -ims -ums, -iams -en-ims, -er-ims kam? namams, keliams, broliams, kambariams knygoms, vyšnioms, gatvéms pilims, dantims súnums, vaisiams akmenims, sescrims, dukterims G. (Acc.) -(i)us -(i)as, -es -is -(i)us -en-is, -er-is ka? namus, kclius, brolius, kambarius knygas, vyšnias, garves pilis, dantis sunus, vaisius akmenis, sescris, duktcris Jn. (Inst.) -(i)ais -(i)omis, -émis -imis -umis, -iais -en-imis, -cr-imis kuo? n.uii iis. keliais, broliais, 1;.mih.u i iis knygomis, vyšniomis, gatvěmis pilimis, .l.ini n i u - sunumis, vaisiais akmenimis, seserimis, dukterimis Vt. (Loc.) -(i)uose -(i)ose, -ése -yse -(i)uose -en-yse, -er-yse kur? kame? namuosc, kcliuose, broliuose, knygose, vyšniose, gatvése pilyse, dantyse sunuose, vaisiuosc akmenyse, seserysc, Š. (Voc.) kambariuose dukte ryse -(i)ai -(i)os, -ěs -ys -ús, -iai -en-ys, -er-ys namai, keliai, broliai, kambariai knygos, vyšnios, gatvés pilys, dantys sunus, vaisiai akmenys, seserys, dukterys PRIEDAI co ^vvj r niLĽni PRIEI.INKSNIAI: Kilmininko (Gen.): ani, be, dél, iki, iš, nuo, pn prie, tarp, uL virš Galininko (Acc): apie, /, pagal, pas, per, p& prieš, pro, tiž (nagininko (Inst.): ££> *u ■ ■Cj PRIEDAI BUDVARDZiy LINKSNIAVIMAS V1ENASKAITA VYRISKOJI GIMINE MOTERISKOJI GIMINE I II III I II III V (Nom.) -(i)as, -is -US -is -(.)a -i -e koks? kokia? geras, zalias, didelis grazus naminis gera, zalia grazi namine, didele K. (Gen.) -(i)o -aus -io -(i)os -ios -es kokio? kokios? gero, zalio, didelio grazaus naminio geros, zalios graziös namines, dideles N. (Dat.) -(i)am -iam -iam -iai -ei kokiam? kokiai? gcram, zaliam, dideliam graziam naminiam gerai, zaliai graziai naminei, didelci G. (Acc.) -m -i -4 -i -? kokj? koki^? ger^, zaliq, didclj grazu naminj gcrq, zalia grazil namine, didele Jn. (Inst.) -(i)u -in -iu -(i)a -ia -e kokiu? kokia? geru, zaliu, dideliu gl .i/iu naminiu gcra, zalia grazia namine, didele Vt. (Loc.) -(i)ame -iame -iame -(i)oje -ioje -eje kokiame? kokiojc? gcrame, zaliame, didcliame graziame naminiame geroje, zalioje grazioje namineje, dideleje DAUGISKAITA VYRISKOJI GIMINE MOTERISKOJI GIMINE I II III I II III V (Nom.) -i -üs -iai -(i)os -ios -es kokie? kokios? gcri, zali, dideli grazus naminiai geros, zalios graziös namines, dideles K. (Gen.) -(i)U -iu -iu -m -iu kokiu? gcnj, zalii}, didelii} grazil} namiiih; gerij, zaliu grazil} naminiij, dideliu N. (Dat.) -iems -ictns -iams -(i)oms -ioms -ems kokiems? kokioms? geriems, zaliems, dideliems graziems naminiatns geroms, zalioms grazioms naminems, didelems G. (Acc.) -(i)us -ius -ius -(i)as -ias -es kokius? kokias? gerus, zalius, didelius grazius naminius gcras, zalias grazias namines, dideles }n. (Inst.) -(i)ais -iais -iais -(i)omis -iomis -emis kokiais? kokiomis? gcrais, zaliais, dideliais graziais ! in 111 Ii iai s geromis, zaliomis graziomis naminemis, didelemis Vt. (Loc.) -(i)uose -iuose -iuose -(i)ose -iose -ese kokiuose? kokiosc? geruose, zaliuose, dideliuose graziuosc naminiuose gcrosc, zaliose graziöse naminese, didelese 3 lentelě SKAITVARDŽIAI KIEKINIAI PAGRINDINIAI VYRIŠKOJI GIMINÉ V (Nom ) kas? vienas du trys keturi devyni K. (Gen.) ko? vteno dvieju íriiq keturiu dewniu N. (Dat.) kam? vienam dviem trims keturiems devyniems G. (Acc.) ka? vien^ du tris keturis devynis {n. (Inst.) kuo? vienu dviem tnmis keturiais devyniais Vt. (Loc.) kur? kame? viename dviejuose tnjuose keturiuose devyniuose V (Nom ) kas? viena MOTERIŠKOJI GIMINÉ dvi trys keturios devynios K. (Gen.) ko? vienos dvieju triju keturiij devyniu N, (Dat.) kam? vienai dviem trims keturioms devynioms G. (Acc.) ka? viena dvi tris keturias devyni as Jn. (Inst.) kuo? viena dviem trimis ketisriomis ... devyniomis Vt.(Loc) kur? kame? vienoje dviejose trijose keturiose devyniose Pastaba: vienuolika ... devyniolika linksniuojama kaip knyga, tik G. (Acc.) rašoma be nosinés (ka? -knygq, bet vienuolika); šimtas, túkstantis-kaipbutas, brolis. Skaitvardžiai dešimt, dvidešimt... devyníasdesímt - nekaitomi. 4 lentelě DAUGINIAI VYRIŠKOJI GIMINÉ V (Nom. )kas? vieneri dveji treji ketveri devyneri K. (Gen.) ko? vieneriij dveju treju ketverii} devyneriij N. (Dat.) kam? vieneriems dvejiems trejiems ketveriems devyneriems Ci. (Atc.) Iq? vienenus dvejus trejus ketverius devynerius {n. (Inst.) kuo? vieneriais dvejais trejais ketveriais devyneriais Vt. (Loc.) kur? kame? vieneriuose dvejuose trejuose ketveriuose ... devyneriuose MOTERIŠKOJI GIMINÉ V (Nom.) kas? vienerios dvejos trejos ketverios devynerios K (Gen.) ko? vicneriij dveju treju ketverňj devyneriy N. (Dat.) kam? vienerioms dvejoms trejoms ketverioms devynerioms G. (Acc.) ka? vienerias dvejas trejas ketverias devynerias fn. (Inst.) kuo? vieneriomis dvejomis trejomis ketveriomis ... devyneriomis Vt. (Loc.) kur? kame? vieneri ose dvejose trejose ketveriose devyneriose Pastaba: vartojami su skaičiuojamais, turinčiais tik daugiskaitos formq, daiktavardžiais, pvz.: dveji marškiniai, ketverios durys. 5 lentele KELINTINIAI VIENASKA1TA VYR1SKOJI GIMINE MOTERISKOJI GIMINE V (Nom.) kas? pirmas trecias penktai pirma trecia penkto K. (Gen.) ko? pirmo trecw penkto pirmcu trecioi penktoi N. (Dat.) kam? pirmam trefiam penktam pirmat trecwi penktai G. (Acc.) ka? pinna Xxtciq penktj pirrruj treciq pcnkta In. (Inst.) kuo? pirmn treci'w penktw pirrrw trecw penkto Vt. (Loc.) kur? käme? pirmame treciame penktame pirmq/e treciq/e penkto/'e DAUGISKAITA VYRISKOJI GIMINE MOTERISKOJI GIMINE V. (Nom.) kas? pirmi treti penkti pirmas trecf« penkto K. (Gen.) ko? pirmi/ treciif penkty pirmi/ tree/')/ penkti/ N. (Dat.) kam? pirmiem^ treti'ems penktiewis pirmoms treci'owi penktWHs G. (Acc.) ka? pirniM^ treaws penktojr pinna.? trecias penkbw Jn. (Inst.) kuo? pirnwts trecwts penktaL! pirmomis treciomis penktomi.? Vt. (Loc.) kur? käme? pirmwo^f treciuose penktHose pirrrmse treciose penktose Pastabos: Kiekiniai Kelintiniai Kiekiniai Kelintiniai skaitvardziai skaitvardziai skaitvardziai skaitvardziai vienas pirmas septyni septintas du antras aStuoni astuntas trys trecias devyni - devintas keturi kctvirtas deäimt - desimtas penki penktas vienuolika - vienuoliktas sesi - seätas Toliau ikidevyniolika daroma kaip vienuolika, desimciii pavadinimai (dvidesimt ir 1.1.) kaipdesimt. 6 lentele ASMENINIAI {VARDZIAI VIENAS KAITA DAUGISKAITA V (Nom.) kas? as tu ji mes jus j'e jos K. (Gen.) ko? manes tav^s jo jos müsu jüsu ju ju N. (Dat.) kam? man tau jam |ai mums jums jiems |11111S G. (Acc.) ka' mane tave H II mus jus juos jas Jn. (Inst.) kuo? mammi tavimi juo ja mumis jumis jais jomis Vt. (Loc.) kur? käme? manyje tavyje jame joje mumyse jumyse juose jose JVARDZIAI 7 lentelii VIENASKAITA VYRISKOJI GIMINE MOTERISKOJ1GIMINE tas, Utas, anas, kas... kltas, visas, tarn tikras... toksjoks, uisoks, kitoks jis, Iis pats ta, sita, kita, visa... tokia, uisokia ji,si,pati... V (Nom.) kas? tas kitas koks km is pats ta kokia kuri K (Gen.) ko? to kito kokio kurio paties tos kokios kurios N. (Dat.) kam? tarn kitam kokiam kuriam paciam tai kokiai kuriai G. (Acc.) ka? ta kita kokj kurj patj * koki^ knria Jn. (Inst.) kuo? tuo kitu kokiu kuriuo paciu ta kokia kuria Vt. (Loc.) kur? käme? tarne ki tarne kokiame kuriame paclame toje kokioje kurioje DAUGISKAITA VYRISKOJI GIMINE MOTERISKOJI GIMINE V (Nom.) kas? tie kiti kokie kurie patys tos kokios kurios K. (Gen.) ko? tu kitu kokiij kuriu paciu tu kokiu kuriij N. (Dat.) kam? tiems kitiems kokiems kuriems patiems toms kokioms kurioms G. (Acc.) ka? tu OS kitus kokius kuriuos pacius tas kokias kurias |n. (Inst.) kuo? tais kitais kokiais kuriais paciais tomis kokiomis kuriomis Vt. (Loc.) kur? käme? tu ose kituose kokinose kuriuose paciuose tose kokiose kuriose PRIEDAI 8 lentelé VEIKSMAZODZIAI Tiesioginé nuosaka Esamasis laikas V1ENASKAITA DAUGISKAITA I II III I II III a! -(i)u dirbu, žaidžiu -tu myliu -au skaitau mes -(i)ame dirbame, žaidžiame -trne mylime -ome skaitome tu -i dirbi, žaidi -i myli -ai skaitai jus -(i)ate dirbate, žaidžiatc -ite mylite -ote skaitote Jis> ji -(i)a dirba, žaídžia -i myli -0 skaito jie, jos -(i)a dirba, žaidžia -i myli -0 skaito VIENASKAITA Butasis laikas DAUGISKAITA al -(i)au dirbau, žaidžiau, myléjau, skaičiau mes -ome, -ěme dirbome, žaidémc, myléjome, skaitéme tu -ai, -et dirbai, žaidei, m ylějai, skaitei JUS -ote, -ěte dirbote, žaidéte, myléjote, skaitéte J8> J> "0f -é dirbo, žaidé, myléjo, skaité jos -o, -e dirbo, žaidé, myléjo, skaité Butasis dažninis laikas (Padaroma išbendraties kamieno + -dav- + asmenq galúnés: dirb-ti, éais-ti, mylé-ti, skaity-ti.) VIENASKAITA DAUGISKAITA aš -dav -au mes -dav -ome dirbdavau, žaisdavau, mylédavau, dirbdavome, žaisdavome, mylédavome, skaitydavau skaitydavome tu -dav -ai jus -dav -ote dirbdavai, žaisdavai, mylédavai, dirbdavotc, žaisdavote, mylédavote, skaitydavai skaitydavote -dav -o -dav -o j> dirbdavo, žaisdavo, mylédavo, skaitydavo jos dirbdavo, žaisdavo, mylédavo, skaitydavo < Q tu E a Búsimasis laikas (Padaroma iš bendraties kamieno + -s- + asmenu galúnés: dirb-ti-dirb-s-ime, mylé-ti - mylé-s-ime. Kai bendraties kamienas baigiasi -s, -z, jis virsta -s: kas-ti - kasime, zyz-ti - zysime; -š, -ž virsta -š: neš-ti -nešime, vež-ti - vešime.) VIENASKAITA DAUGISKAITA ai -s -iu dirbsiu, žaisiu, mylésiu, skaitysiu mes -s -ime dirbsimc, žaisime, mylésime, skaitysime tu -s -i dirbsi, žaisi, mylési, skaitysi jus -s -ite dirbsite, žaisite, mylésite, skaitysite -s dirbs, žais, mylés, skaitys jte, jos -s dirbs, žais, mylés, skaitys Liepiamoji nuosaka (Padaroma iš bendraties kamieno + -k-/-ki- + asmemj galúnés: dirb-ti, žais-ti, mylé-ti, skaity-ti. Kai bendraties kamienas baigiasi -g, jis virsta -k: bég-ti - bék.) VTENASKAITA DAUGISKAITA al mes -ki -me dirbkime, žaiskime, mylékime, skaitykime tu -k jús -ki -te dirbk, žaisk, mylék, skaityk dirbkite, žaiskite, mylékite, skaitykite jisji tegu dirba, žaidžia, myli, skaito jie, jos tegu dirba, žaidžia, myli, skaito Tariamoji nuosaka (Padaroma iš bendraties kamieno + -č- / -t- + asmenij galúnés: dirb-ti, žais-ti, mylé-ti, skaity-ti.) VIENASKAITA DAUGISKAITA aš -i -iau mes -t -ume dirbčiau, žaisčiau, myléčiau, dirbtume, žaistume, mylétume, skaityčiau skaitytume tu -t -um jús -t -u(mé)te dirbtum, žaistum, mylétum, dirbtu(mé)te, žaistu(mé)te, mylétu(mé)te, skaitytum skaitytu(mé)te -/ -u jie, jos -t -t} dirbttj, žaisty, mylétu, skaitytu dirbtq, žaistu, mylétu, skaitytij Pagrindinés veiksmažodžiij formos Pirmoji asmenuoté apsigyventi apsigyvena apsigyveno apsinuodyti apsinuodija apsinuodijo (kuo?) atleisti atleidžia atleido (už kq? kam?) atostogauti atostogauja atostogavo atsibusti atsibunda atsibudo atsimintí atsimena atsiminé (lq?) auginti augina augino (lq?) augti auga augo auti auna avé (ka? kuo?) autis aunasi avési (lq? / kuo?) baigti baigia baigé (lq?) baigtis baigiasi baigési bégti bega bégo (kuo?) buti yra buvo čiuožti čiuožia čiuožé (kuo? nuo ko?) dainuoti dainuoja dainavo (lq?) degintis deginasi deginosi degti dega degé (lq?) derétis derasi deréjosi (dél ko?) deti deda déjo (ka?, ko?) dirbti dirba dirbo dovanoti dovanoja dovanojo (lq?, ko? kam?) duoti duoda davé (lq?, ko? kam?) džiaugtis džiaugiasi džiaugési (kuo?) eiti eina eJ° galvoti galvoja galvojo (apie ka?) gauti gauna gavo (Iq?, ko?) gerbti gerbia gerbé (Iq? už Iq?) gerti geria gěré (lq?, ko?) gimti gimsta gimé ginčytis ginčijasi ginčijosi (dél ko?) gyventi gyvena gyveno gražinti gražina gražino (lq? kam?) grybauti grybauja grybavo griüti griüva griuvo grjžti grjžta grižo groti groja grojo (lq? kuo?) gultis gulasi gulési imti ima émé (lq?, ko?) išmokti išmoksta išmoko (lq?, ko?) jaustis jaučiasi jautési jungti jungia jungé (lq?) juoktis juokiasi juokési kabéti kaba kabějo kabinti kabina kabino (Iq? ant ko?) kainuoti kainuoja kainavo (lq?) kalbéti kalba kalbějo (apie lq?) kartoti kartoja kartojo (lq?) keisti keičia keité (lq? j lq?) keliauti keliauja keliavo (j, po lq?) kelti kelia kélé (ka?) keltis keliasi kélési kepti kepa kepé (lq?, ko?) kirpti kerpa kirpo (lq? kuo?) klausti klausia klausé (lq?, ko?) klijuoti klijuqja klijavo (lq? kuo?) koncertuoti koncertuoja koncertavo kosé ti kosěja koséjo kreiptis kreipiasi kreipési (j lq?) kristi krínta krito kurti kuria kuré (lq?) kviesti kviečia kvieté (lq?, ko?) laukti laukia lauké (ko?) lyginti lygina lygino (lq? su kuo?) lyti lyja lijo links tnintis linksminasi linksminosi lipri lipa lipo lošti lošia loše (kuo?) lužti lužta luzo mankštintis mankštinasi mankStinosi matuoti matuoja matavo (lq? kuo?) matuotis matuojasi matavosi (lq?) mégti mégsta mégo (lq?) megzti mezga mezgé (lq?) mesti meta metě (lq?) miegoti miega miegojo mimi mena mině (lq?) mirti miršta miré nakvoti nakvoja nakvojo nervintis nervinasi nervinosi (dél ko?) nešti nesa nešé (lq?, ko?) nuomoti nuomoja nuomojo (lq? kam?) nusprfsti nusprendžia nusprendé padéti padeda padéjo (kam?) pamiršti pamiršta pamiršo (Iq?) parduoti parduoda pardavé (lq?, ko?) pasakoti pasakoja pasakojo (Iq? apie Iq?) pasiilgti pasiilgsta pasíilgo (ko?) pasiklysti pasiklysta pasiklydo pasitikti pasi trnka pasitiko (Iq?) patarti pataria pataré (kam?) patíkti patinka patiko (kas? kam?) peršalti paršala peršalo piešti piešia piešé (ka?) pietauti pietauja pietavo pilti pila pyle (lq?, ko?) pirkti perka pírko (lq?, ko?) pykti pyksta pyko (ant ko?) plaukti plaukia plauké (kuo?) plauti plauna plové (lq? kuo?) ploti plqja plojo prasidéti prasideda prasidéjo prausti prausia prausé (lq? kuo?) praustis prausiasi prausési (lq? kuo?) priimti priima priěmě (ka?) pusryčiauti pusryčiauja pusryčiavo ragauti ragauja ragavo (lq?, ko?) rakinti rakina rakino (lq? kuo?) rasti randa rado (lq?, ko?) reikéti reikia reikéjo (ko? kam?) rengti rengia rengě (ka? kuo?) rengtis rengiasi rengési (ka? / kuo?) ruoštis ruošiasi ruošési (kam?) rúpintis rúpinasi růpinosi (kuo?) sektis sckasi sekési (kam?) sirgti serga sirgo (kuo?) siurbti siurbia siurbé (lq? kuo?) sivjsti siunčia siuntě (ka?) siúti siuva siuvo (lq? kuo?) skambinti skambina skambino (kam?) skaudéti skauda skaudéjo (k^? kam?) skristi skrcnda skrido (kuo?) skubéti škuba skubějo skustis skutasí skutosi (lq? kuo?) slidínéti slidinéja slidinéjo (kuo? nuo ko?) sloguoti sloguqja slogavo snigti sninga snigo sportuoti sportuoja sportavo stengtis stengíasi stengési studijuoti studijuoja studijavo (ka?) sukti suka suko (lq?) suktis sukasi sukosí suprasti supranta suprato (lq?) susipažinti susipažjsta susipažino (su kuo?) susitikti susitinka susitiko (lq?) susížeisti susižeidžia susižeidé (lq? kuo?) svajoti svajqja svajojo (apie lq?) svcikinti sveikina sveikino (lq?) sveikti sveíksta sveiko šalti šala šalo šilti syla šilo šokti šoka šoko šukuoti šukuqja šukavo (ka? kuo?) šukuotis šukuojasi šukavosi (k^? kuo?) švesti švenčia šventé (Iq?) tapti tampa tapo (kuo?) tarti taría tarě tartis tariasi tarési teirautis teiraujasi teiravosi (ko?) tekéti teka tekčjo (už ko?) tikti tinka tiko (kas? kam?) tikrinti tkrína tikrino (Iq?) irinti trina tryné (Iq?) trukti trunka tniki > trukti truksta trnko (ko? kam?) tuoktis tuokiasi tuokési uogauti uogauja uogavo užsikrčsti užsikrečia užsikrěté (kuo?) vadinti vadina vadino (Iq? kuo?) vaidinti vaidina vaidino (Iq?) vaikščioti vaiksčioja vaikíčiojo vairuoti vairuqja vairavo (Iq?) vaišinti vaišina vaišino (Iq? kuo?) vakarieniauti vakaricniauja vakarieniavo vartoti vartoja vartojo (Iq?) važiuoti važiuoja važiavo (kuo?) verkti verkia verkě versti verčia verte (Iq? iš ko?) věsti veda vede (Iq?) vežti veza vežě (kí? kuo?) vykti vy ks ta vyko (kuo?) virti verda vire (Iq?, ko?) žadinti žadina žadino (Iq?) žaisti žaidžia žaidé (Iq? kuo?) žvejoti žvejoja žvejojo (ka?) Antroji asmenuotě dévéti dévi děvějo (lq? / kuo?) dométis domisi domějosi (kuo?) galeti gali galějo girděti girdi girdějo (lq?) guléti guh guléjo ilsétis ilsisi ilséjosi laiméti laimi laiméjo (lq?) linkéti linka linkéjo (ko? kam?) mylěti myli mylějo (Iq?) norcti noři noréjo (ko?) pralaiméti pralaimi pralaimčjo (k4?) sédéti sédi sědějo stovéti stovi stovějo tikěti tiki tikéjo (kuo?) tikétis tikisi tikéjosi (ko?) tyléti tyli tyléjo turéti tuři turějo (lq?, ko?) vilkéti Vllki vilkéjo (lq? / kuo?) žiůréti žiúri žiúréjo (lq?) Trečioji asmenuoté atidaryti atidaro atidaré (lq?) atrodyti atrodo atrodé atsiprašyti atsiprašo atsipraše (ko? už ka?) bandyti bando bandě barstyti barsto barsté (lq? kuo?) bijoti bij o bijojo (ko?) dary ti daro daré (ka?) dažyti dažo dažé (lq?) ieškoti ieško ieškojo (ko?) klausyti klauso klausě (ko?) lankyti lanko lanké (ka?) lipdyti lipdo lipdé (ka?) matyti mato maté (ka?) maudyti maudo maudé (lq?) maudytis maudosi maudési mokyti moko moké (ka? ko?) mokytis mokosi mokési (Iq?, ko?) pasirašyti pasirašo pasírašé (lq? kuo?) pildyti pildo pildé (Iq? kuo?) pjaustyti pjausto pjausté (tq? kuo?) prašyti prašo práše (Iq? ko?) rašyti rašo raše (ka? kuo?) rúkyti ruko rúké (Iq?) sakyti sako saké (iq? kam?) siúlyti siúlo siulč (k^?, ko? kam?) skaityti skaito skaité (Iq?) statyti stato statě (ka?) susilaužyti susilaužo susilaužě (ka?) susitaikyti susitaiko susitaiké (su kuo?) šypsotis šypsosi šypsojosi tapyti tapo tapé (Iq?) taupyti taupo taupé (lq?) tvarkyti tvářko tvarkě (ka?) uždaryti uždaro uždaré (k