Používání aktivních participií minulého času
V pozici atributu:
Zde převládají participiální tvary s prefixy:
sudžiūvusi duona (suchý chléb) [džiūti, džiūva, džiūvo – schnout]
sugedęs traukinys (porouchaný vlak) [sugesti, sugenda, sugedo – porouchat se, zkazit se]
išdykęs vaikas (zlobivé dítě) [išdykti, išdyksta, išdyko – zkazit se (o charakteru), zlotřit se]
suaugęs žmogus (dospělý člověk) [suaugti, suauga, suaugo – dospět]
Vzácnější jsou tvary bez prefixu:
mirusi teta (zesnulá, mrtvá teta) [mirti, miršta, mirė – zemřít]
vedęs vyras (ženatý muž) [vesti, veda, vedė – oženit se]
rūgęs pienas (kysané mléko) [rūgti, rūgsta, rūgo – kysnout]
Příklady ve větách:
Namie nebuvo jokio maisto, tik šiek tiek sudžiūvusios duonos.
Keleiviai išlipo iš sugedusio traukinio.
Išdykusius vaikus reikia auklėti.
Suaugę žmonės dažnai nesupranta vaikų.
V pozici příslovečného určení.
V této pozici aktivní participia minulého času zpravidla vyjadřují DŘÍVĚJŠÍ VEDLEJŠÍ ČINNOST,
je to jejich nejtypičtější funkce:
Jonas atsikėlęs pavalgė ir išėjo į darbą. [Poté co vstal, Jan se najedl a šel do práce.]
Išėjusi iš parduotuvės Veronika pasuko į vaistinę. [Když vyšla z obchodu ven, Veronika
zabočila k lékárně.]
Cvičení: slovesa v kurzivě vyměňte za aktivní participia minulého času:
Atsikėliau ryte, nuėjau į vonią. Paleidau vandenį, nusiprausiau. Paėmiau duoną, užsitepiau
sviesto. Atidariau šaldytuvo duris, pasiėmiau dešros ir sūrio. Užsidėjau ant duonos, suvalgiau.
Po to kai papusryčiavau ėjau į universitetą. Nusipirkau bilietą, įlipau į tramvajų. Atsisėdau,
važiavau penkias stoteles. Išlipau iš tramvajaus, pasakiau: „Pasaulis yra nuostabus!“
Slovíčka:
atsikelti, atsikelia, atsikėlė – vstat
paleisti, paleidžia, paleido – pustit
nusiprausti, nusiprausia, nusiprausė – umyt se
paimti, paima, paėmė – vzít
užsitepti, užsitepa, užsitepė – namazat si
atidaryti, atidaro, atidarė – otevřít
šaldytuvas – lednička
užsidėti, užsideda, užsidėjo (ant ko) – klást (na povrch)
suvalgyti, suvalgo, suvalgė – sníst
po to – poté
(pa)pusryčiauti, (pa)pusryčiauja, (pa)pusryčiavo – nasnídat se
atsisėsti, atsisėda, atsisėdo – posadit se
neleisti, neleidžia, neleido – nepustit, nedovolit
pasaulis – svět
nuostabus, -i – báječný, -á
III. V predikátu:
Petras sirgęs, todėl neatėjęs į darbą. [Prý Petr byl nemocen a proto nepřišel do práce.]
Leidykla „Libri“ išleidusi knygas apie Lietuvą, Latviją ir Estiją. [Nakladatelství Libri prý
vydalo knihy o Litvě, Lotyšsku a Estonsku]
Jis vilką matęs. [Prý viděl vlka.]
Motina apsimetė nieko nepastebėjusi. [Matka předstírala, že nic nepostřehla.]
Tai tu sakaisi nieko nepadaręs? [Tak že říkáš, že za to nemůžeš?]
Ypatingesni būtojo kartinio laiko dalyvio vartojimo atvejai
1. Užuot + būt. k. l. dalyvis:
Užuot ėjęs į darbą, jis pasiliko namie. [Místo aby šel do práce, zůstal doma.]
Užuot miegoję, jie žiūrėjo televizorių. [Místo aby spali, sledovali televizi.]
Užuot bėgioję kieme, vaikai sėdi prie kompiuterio. [Místo aby běhali na dvoře, děti sedí u
počítače.]
Užuot padėjusios mamai, dukros plepėjo tarpusavyje. [Místo aby pomohly mámě, dcery spolu
klábosili.]
2. vf + kaip + būt. k. l. dalyvis:
Jis tylėjo kaip tylėjęs.
Visi žiūrėjo kaip žiūrėję.
Ji stovėjo kaip stovėjusi.
Jos plepėjo kaip plepėjusios.
3. kur + būt. k. l. dalyvis + neigiamas būt. k. l. dalyvis:
Jis kur buvęs nebuvęs vis čia ateina. // Jis kur buvęs, kur nebuvęs vis čia ateina.
Kur buvusi nebuvusi atsliūkino lapė. // Kur buvusi, kur nebuvusi atsliūkino lapė.
Kur ėjęs nėjęs sugrįžo namo. // Kur ėjęs, kur nėjęs sugrįžo namo.
Kiek dirbusi nedirbusi atsisėdo pailsėti. // Kiek dirbusi, kiek nedirbusi atsisėdo pailsėti.
4. Liep. nuos. + būt. k. l. dalyvis [ši konstrukcija rodo pastangų nerealumą]:
Teisinkis nesiteisinęs, vis vien tavimi nepatikėsiu. [Ať se ospravedlňuješ jak chceš, přesto Ti
nebudu věřit.]
Kalbėkit nekalbėję, vis viena niekas negirdi. [Mluvte jak chcete, stejně vás nikdo neslyší.]
5. Būt. k. l. dalyvis su neiginiu kaip predikato grupės narys:
Vos susilaikiau nesijuokęs.
Ar tu iškęsi nepasakiusi šios paslapties?
Nors knietėjo rankos, bet susitramdė jam neužvožęs.
6. liautis, paliauti, pamesti, nustoti + būt. k. l. dalyvis (vns. vard.) [čia dalyvis yra bendraties
pakaitalas]:
Kada jis nustos kalbėjęs? Kada ji nustos kalbėjusi? [= Kada jis nustos kalbėti? Kada ji nustos kalbėti?]
Kada jie liausis tinginiavę? Kada jos liausis tinginiavę? [= Kada jie liausis tinginiauti? Kada jos
liausis tinginiauti?]