Priedai
Abécélé Gramatikos lentelés Pagrindinés veiksmažodžiLi formos Keliq sunkesniLi daiktavardžii4 linksniavimas 3 linksniuotés daiktavardžiai Svarbüs ženklai ir žodžiai Linksniii pavadinimai
ABÉCÉLÉ
Raidés Raidžaj pavadinimai
A a a
A4 a nosiné
B b bé
C c cé
C c ce
D d dé
E e e
l] § e nosiné
É é é
F f ef
G g gé
H h ha
11 i trumpoji
(j i nosiné
Y y i ilgoji
J j M
K k ka
Ll el
Mm em
N n en
Oo o
P p pé
R r er
S s es
Š š eš
T t té
U u u trumpoji
y ij u nosiné
Ü ü u ilgoji
V v vé Z z zé Ž ž žé
r
1 ierttelě
Daiktavardžiij linksniavimas
		VÍENASRAITA			
	1 linksniuoté	2 linksniuoté	3 linksniuoté	4 linksniuoté	5 linksniuoté
V. (Nom.)	-(i)as, -is, -ys	-(i)a, -ě	-is	-0')"*-	-uo, -é
kas?.	namas, keiůís, birth's, kambarys	knyga; vysníš, gatvé	pilís; .dantís	súnws, vaisíMS	akniMO, ses«í),diikté
K. (Gen.)	-d)o	~(i)os, -ě$	-tes	-(i)aus	-en-s, -er-s
ko?.	namo, keliOí břolíp, kambarío	knygws, vyšn/os, gatvés	pil/es, dánties	súnaws, vaisíows	akmercs, sesers, dukters
N. (Pat.)	-('i)ui	-(i)ui, -ei	-iai, -iui	-(i)iii	-en-iíii, -er-iai
kam? .V;	namtťi, kelíuí, brolíuí, kambar/wi	knyga/, vyšnííií, gatvei	pilítóí, dančíííí	siinwi, vaisÍMí	akmeniuí, seseriai, dukteriai
G. (Acc.) .		-(i)q, -e	-i	-(i)if	-en-j, -er-i
	namd, kebVř, brólf, kambarj	kňyg^., yyšnia, gal ve	pil/, dant^	suny, vaisítť	akmeříj, sesérj, dukterf
fn. (last.)	-0')«	-(i)a, -e	-imi	-(í^UíJíí	-en-iu, -er-ia
kuo?	namw, keliw, broliw, kambarííí	knyga, vyšn/a, gatve	pilííííí, dantifíií	sůníími, vaisíuííjí	akme/iíM, seseria, dukterůi
Vt. (Loc.)	-e, -yje	-(i)oje, -éje	-yje	-(i)uje	-en-yje, -er~yje
kur? karne?	mms, kelyje, brolyje, kambary/e	knygo/e, vymioje, gatvěje	pi.iyje,.danty/V	súnuje, vmsiuje	akmenyje, sesery/e, dukteryje \.
Š.(Voc)	-e, -i, -y	-(i)a, -e	-ie	-(i) au	-en-ie, -er-ie
	name, brolí, kambary	knyga, vyšn/a, gatve	piiie. dantiř	súnflM, vaisíflw	aloneMÍe, seserie, dukterie
	■	■.v., '/"dAUGÍSKAITA			
V. (Nom.)	(i)ai	-(i)o$, -ěs	-ys	-ws, -iai	-en-ys, -er-ys
kas?	namaž, kelřái; biotiai, kambarťaí	knygos, vyšníos, gatvés	piiys, dantys	súnňs, vaisíííš	akmewys, seserys, dukterys
K. (Gen.)	-(Í)lf		-ty	-(')«	-en-tf, -cr if
ko?	nam^, kelí#,■ brolí a, kambariy	knýgw, vyšuí^., gatv/y	pilí#, danty	snny, vaisíw	akmenif, sesery, dukte.ry
N. (Dat.)	-(i)ams	-(i)oms, -éms	-ims	-ums, -iams	-en-ims, -er-ims
kam?	mmams\keUamsrhtoHams, kambari<?íMS	knygoms, vyšnioms, g&ťvěms	pil/ms, dantťms	súnwms, vaisiflms	akmeíiiwjs, seserims, dukter/ms
G. (Acc.)	-(i)us	-(i)as, -es	-is	-(i)us	-en-is, -er-is
ka?	namsťs, keliws, biolius,.kambáríus	kiiygas, vysnífls, gatves	púis, dantís	súntis, vaisítts	akmenis, seserís, duktem
|n. (lnst.)	-(i)ais	-(i)omis, -ěmis	-imis	-utnisytais	-en-itnis, -er-imis
kuo?	nařnats, keliais, broliais, kambariflís	knygomis, yyšmomis, gatvémís ■	pilimis, ámtimis	súnumis, vmsiais	akmenímis, seserimis, dakterhnis
Vt. (Loc.)	-(i)uose	-(i)ose, -ěse	-yse	-(i)uose	-en-yse, -er-yse
kur? kame?.	namuose, kAiuose, htaliuose, kambar-iaose knysose, vyšníose, gatvěse		pilyse, ďantyje .	súnuosc, víúsitiose	akmeíjyse.seseřysej. dukteryse
Š.(Voc). :	-(i)ai	-(i)ós,-és	-ys '■ 'L	-ús, -iai	-en-ys, -er-ys
	naiiuíí. kelfíii, btoliai, kambarííí/'	knygos, vyšniós, gatvés	pily.«. dantys -	súaúSy vnísiai	akmeíjys, seserys, dukterys
Kilmininko (Gen.):  ani, be, děl, iki, iš, nuo, po, prie, tarp, už, virš PRIELINKSNIAI:      Galininko (Acc):     apie, j, pagal, pas, per, po, prieš, pro, už
fnagininko (lnst.):    po, su
PRfEDAl
2 len t ei é
Búdvardžiij linksniavimas
vienaskaita
	vyriškojigiminé				moteriškoji giminé	
	I	II	III	I	II	III
V. (Nom.)	-(i)as, -is	-MS	-is	-d)a	-i	-é
koks? kokia?	geras, /.alias, didelis	graŽMS	naminis	ger a, iaHa	graži	naminé, dídelé
K. (Gen.)	-d)o	-aus	-io	-(i)os	-ios	-és
kokio? kokios?	gero, žalio, didelio	gražaMS	nam in/o	geros, žal/os	graziös	naminés, didelés
N. (Dat.)	-(i)am	-iam	-iam	-(i)ai	-iai	-ei
kokiam? kokiai?	geram, ialiam, didelia/w	gražiVim	naminiflMi	gerai, žaliai	gražiai	naminei, didelei
G. (Acc.)	-t	-H		-d)q	-ia	-P
kokj? kokia?	gero, žaluj, didel;	gražu	namin/	gero, žalia	gražifl	naming, didele
|n. (Inst.)	-d)u	-iu	-IM	-m	-ia	-e
kokiu? kokia?	gern, žaliu, didelŕw	gražiu	naminiu	gem, žal/u	gražifl	namine, didel e
Vt. (Loc.)	-(i)atne	-iame	-iame	-(i)oje	-ioje	-é/e
kokiame? kokioie?	gerame, žaliame, dideliöine	gr aiiame	namin/ame	gerq/e, ialioje	gražíq/'e	nam i n é/e, d idei é je
daugiskaita						
	vyriškoji giminé				moteriškoji giminé	
	I	II	III	I	II	III
V. (Nom.)	-i	-MS	-iai	-(i)os	-ios	-és
kokie? kokios?	geri, žali, didel;	gražús	naminiöi	geros, žalios	graziös	naminés, didelés
K. (Gen.)	-(i)H	-iu	-IM	-0)H	IM	IM
kokhj?	gery, iaUtf, dideliy	grazil}	namin ím	gery, žaliy	gražiM	naminiy, dideliy
N. (Dat.)	-iems	-iems	-iams	-(i)oms	-ioms	-éřMS
kokiems? kokioms?	geriems, žaliems, didelŕems	graiiems	naminíoMis	geroms, žalioms	graiioms	naminéms, dideléms
G. (Acc.)	-(i)us	-ius	-IMS	-(i)as	-ias	-es
kokius? kokias?	gerus, /alius, didelŕíis	gražius	nam i n íms	geros, žalias	graziös	namines, dideles
In. (Inst.)	-(i)ais	-iais	-iais	-(i)omis	-iomis	-émis
kokiais? kokiomis?	gerais, žal/ťí/s, didelicis	gražiflŕs	naminiais	geromis, iaUomis	graziomis	naminém/s, didelémis
Vt. (Loc.)	-(i)uose	-iuose	-iuose	-(I)ose	-iose	-ese
kokiuose? kokiose?	geruose, žaliuose, didelúiose	graiiuose	naminiMose	gerose, žaliose	graziöse	naminése, didelése
3 lentclé
Skaitvardžii] linksniavimas
Kiekiniai
Pagrindiniai
vyriškoji giminé						
V. (Nom.)	kas?	vienas	du	trys	keturi	devyni
K. (Gen.)	ko?	vieno	dviejij	triju	keturiij	devyniu
N. (Dat.)	kam?	vienam	dviem	trims	keturiems	devyniems
G. (Acc.)	ka?	vienq	du	tris	keturis	devynis
|n. (Inst.)	kuo?	vienu	dviem	trimis	keturiais	devyniais
Vt. (Loc.)	kur? kame?	viename	dviejuose	trijuose	keturiuose	devyniuose
moteriškoji giminé						
V. (Nom.)	kas?	viena	dvi	trys	keturios	devynios
K. (Gen.)	ko?	vienos	dviejij	triju	keturiq	devyniij
N. (Dat.)	kam?	vienai	dviem	trims	keturioms	devynioms
G. (Acc.)	ka?	viena	dvi	tris	keturias	devyni as
In. (Inst.)	kuo?	viena	dviem	trimis	keturiomis	devyniomis
Vt. (Loc.)	kur? kame?	vienoje	dviejose	trijose	keturiose	devyniose
Pastaba: Vienuolika ... devyniolika linksniuojama kaip knyga, tik G. (Acc.) rašoma be nosinés (ka? - knygq, bet vienuolika); šimtas, túkstantis - kaip butas, brolis. Skaitvardžiai dešimt, dvidešimt... devyniasdešimt - nekaitomi.
4 lentelé
Dauginiai
MW^MSMiMftilft^lWiÍ^:     vyriškoji gimině
V. (Nom.)	kas?	vieneri	dveji	treji	ketveri	. devyneri
K. (Gen.)	ko?	vienerii}	dvejq	treju	ketveriq	.. devynerii}
N. (Dat.)	kam?	vieneriems	dvejiems	trejiems	ketveriems	devyneriems
G. (Acc.)	ka?	vienerius	dvejus	trejus	ketverius	.. devynerius
Ln. (Inst.)	kuo?	vieneriais	dvejais	trejais	ketveriais	devyneriais
Vt. (Loc.)	kur? kame?	vieneriuose	dvejuose	trejuose	ketveriuose	.. devyneriuose
moteriškoji giminé						
V. (Nom.)	kas?	vienerios	dvejos	trejos	ketverios	.. devynerios
K. (Gen.)	ko?	vienerii}	dvejij	trejij	ketverii}	.. devynerkj
N. (Dat.)	kam?	vienerioms	dvejoms	trejoms	ketverioms	.. devynerioms
G. (Acc.)	ka?	vienerias	dvejas	trejas	ketverias	.. devynerias
{n. (Inst.)	kuo?	vieneriomis	dvejomis	trejomis	ketveriomis .	.. devyneriomis
Vt. (Loc.)	kur? kame?	vieneriose	dvejose	trejose	ketveriose	.. devyneriose
Pastaba: vartojami su skaičiuojamais, turinčiais tik daugiskaitos forma, daiktavardžiais, pvz.: dveji marškiniai, ketverios durys.
5lentelé
Kelintiniai
vienaskaita vyriškojigimině moteriškoji gimině
V. (Nom.)	kas?	pirmas	trečias	penktas	pirma	trečia	penkta
K. (Gen.)	ko?	pirmo	trečio	penkto	pirmos	trečios	penktos
N. (Dat.)	kam?	pirmam	trečiatn	penktam	pirmai	trečiai	penktai
G. (Acc.)	ka?	pirma	trečia	penkta	pirma	trečía	penkta
Jn. (Inst.)	kuo?	pirmu	trečiu	penktu	pirma	trečía	penkta
Vt. (Loc.)	kur? k	ame? pirmame	trečiame	penktame	pirmq/e	trečioje	penkto/e
daugiskaita vyriškoji gimině moteriškoji gimině
V. (Nom.)	kas?	pirmi	treti penkti	pirmos trečios	penktos
K. (Gen.)	ko?	pirmu	trečiu penktu	pirma trečiu	penktu
N. (Dat.)	kam?	pirmiems	tretiems penktiems	pirmoms trečioms	penktoms
G. (Acc.)	ka?	pirmus	trečias penktus	pirmas trečias	penktas
|n. (Inst.)	kuo?	pirmais	trečiais penktais	pirmomis trečiomis	penktořtiis
Vt. (Loc.)	kur? käme? pirmuose		trečiuose penktuose	pirmosc trečiose	penktose
Pastabos:					
Kiekiniai		Kelintiniai	Kiekiniai	Kelintiniai	
skaitvardžiai		skaitvardžiai	skaitvardžiai	skaitvardžiai	
vienas	-	pirmas	septyni	septintas	
du	-	antras	aštuoni	aštuntas	
trys	-	trečias	devyni	devintas	
keturi	-	ketvirtas	dešimt	- dešimtas	
penki	-	penktas	vienuolika	- vienuoliktas	
šeši		šeštas			
Toliau iki devyniolika daroma kaip vienuolika, dešimčiij pavadinimai (dvidešimt ir t.t.) kaip dešimt.
6 lentelé
Jvardžiij linksniavimas
VIENASKAITA
VYRIŠKOJI GIMINÉ MOTERIŠKOJI GIMINÉ
		tas, šitas,	kitas, visas,	toks, joks,	jis, šis	pats	ta, šita, kita,	tokia, visokia	ji, ši, pati.,
		anas, kas...	tam tikras...	visoks, kitoks			visa...		
V. (Nom.)	kas?	tas	kitas	koks	kuris	pats	ta	kokia	kúri
K. (Gen.)	ko?	to	kito	kokio	kurio	paties	tos	kokios	kurios
N. (Dat.)	kam?	tam	kitam	kokiam	kuriam	pačiam	tai	kokiai	kuriai
G. (Acc.)	ka?		kita	kokj	kurj	patj	k	kokia	kuria
|n. (Inst.)	kuo?	tuo	kitu	kokiu	kuriuo	pačiu	ta	kokia	kuria
Vt. (Loc.)	kur? kanie?	tame	kitame	kokiame	kuriame	padáme	toje	kokioje	kurioje
DAUGISKAITA									
				VYRIŠKOJI GIMINÉ				MOTERIŠKOJI GIMINÉ	
V. (Nom.)	kas?	tie	kiti	kokie	kurie	patys	tos	kokios	kurios
K. (Gen.)	ko?	h}	kiti}	kokiu	kurii}	pačii}	h}	kokii}	kurii}
N. (Dat.)	kam?	tiems	kitiems	kokiems	kuriems	patiems	toms	kokioms	kurioms
G. (Acc.)	ka?	tuos	kitus	kokius	kuriuos	pačius	tas	kokias	kurias
|n. (Inst.)	kuo?	tais	kitais	kokiais	kuriais	pačiais	tomis	kokiomis	kuriomis
Vt. (Loc.)	kur? kanie?	tuose	kituose	kokiuose	kuriuose	pačiuose	tose	kokiose	kuriose
priedai
7 lentelě
Asmeniniai jvardžiai
			VIENASKAITA				DAUGISKAITA		
V. (Nom.)	kas?	aš	tu	jis	ji	mes	jús	jie	jos
K. (Gen.)	ko?	maneš	taves	jo	jos	musí}	júsu		n
N. (Dat.)	kam?	man	tau	jam	jai	mums	jums	jiems	joms
G. (Acc.)	ka?	mane	tave	j!	n	mus	jus	juos	jas
Jn. (Inst.)	kuo?	manimi	tavimi	juo	ja	mumis	jumis	jais	jomis
Vt. (Loc.)	kur? kame?	manyje	tavyje	jame	joje	mumyse	jumyse	juose	jose
8 lentelě
Veiksmažodžiai
Tiesioginé nuosaka
Esamasis laikas
VIENASKAITA
I II
aš     -(i)u -iu dirbw, žaidžiu myliu
tu    4 -i
dirbi, žaidi myli
jis, ji -(i)a -i
dirbfl, žaidžifl myli
III
-au
skaitau
-oj
skaitai -o
skaito
DAUGISKAITA
I II
-(i)ame dirbame, imdiiame
-(i)ate -ite
dirbflte, žaidžiflte mylire
jie, jos -(i)a ~i
dirba, žaidžifl myli
mes
jus
III
-ime -ome mylime skaitomc
-ote
skatofe -o
skaito
Bútasis laikas
VIENASKAITA WĚĚĚĚ
aš -(i)au
dirbflu, žaidžiflM, myléjou, skaičiaw tu     -ai, -ei
dirbai, žaidei, myléjfli, skaitei
jis, ji -o, -é
dirbo, žaidě, myléjo, skaitě
DAUGISKAITA
mes     -ome, -éme
dirbome, žaidéme,myléjome, skaitémc
jús      -ote, -ěte
dirbore, žaiděte, myléjote, skaitěfe
jie, jos -o,-ě
dirbo, žaidě, myléjo, skaité
Bútasis dažninis laikas
(Padaroma iš bendraties kamieno + -dav- + dirb-ti, žais-ti, mylé-ti, skaity-ti) VIENASKAITA
aš -dav-au
dirbdíJVíiH, žaisdflVflM, mylédflvflu,
skaitydavflM tu -dav-ai
dirbí/avfli, žaisdíivfli, mylédflVflí,
skaitydavai
jis, ji -dav-o
dirbdflvo, žaisdflvo, mylédavo, skaitydavo
asmeni} galúnés:
811        DAUGISKAITA :ffWf^j mes -dav-ome
dirbdavome, iaisdavome, mylědavome, skaitydflvome
jús -dav-ote
dirbdavote, žaisdavote, mylédflvoŕe,
skaitydovote jie, jos -dav-o
dirbdflvo, žaisdavo, mylédíivo,
skaitydflvo
Büsimasis laikas
(Padaroma iš bendraties kamieno + -s- + asmenu galünes:
dirb-ti - dirb-s-ime, mylé-ti - mylě-s-ime. Kai bendraties kamienas baigiasi -s, -z, jis virsta -s: kas-ti - kasime, zyz-ti - zysime; -š, -ž virsta -š: neš-ti - nešime, vež-ti - vešime.)
VIENASKAITA r^;r
aš -s-iu
dirbsíu, žaisíu, mylésiw, skaitysíH
tu -5-1
dirbsŕ, žais/, mylési, skaitysi
jis,ji -s
dirbs, žais, mylés, skaitys
daugiskaita
m e s -s-ime
dirbsime, žais/me, mylésíme, skaitysťme
jus -s-ite
dirbsíŕe, iaisite, mylésiŕe, skaitysiŕe
jie,jos -s
dirbs, žais, mylés, skaitys
Liepiamoji nuosaka
(Padaroma iš bendraties kamieno + -k- / -ki- + asmenq galünes;
dirb-ti, žais-ti, mylé-ti, skaity-ti. Kai bendraties kamienas baigiasi -g, jis virsta -k: běg-ti - bék)
VIENASKAITA
aš
tu -k
dirbfc, žaisfc, mylé/c, skaity/c
jisyji tegu dirba, žaidžia, myli, skaito ŕedirba, ŕežaidžia, ŕemyli, ŕeskaito
DAUGISKAITA
me s -k-ime
dirbkime, íaiskime, mylé/cime, skaityfc/me
jus -k-ite
dirbkite, i&iskite, mylékite, skaityftiŕe
jie,jos tegu dirba, žaidžia, myli, skaito edirba, ŕežaidžia, ŕemyli, ŕeskaito
Tariamoji nuosaka
(Padaroma iš bendraties kamieno + -č- / -t- + asmenu galünes: dirb-ti, žais-ti, mylé-ti, skaity-ti)
VIENASKAITA
aš -č-iau
dirbčí'au, žaiscíau, myléaaw, skaityčiou
tu -t-um
dirbíum, žaisíum, mylétum, skaityŕum
jis,ji -í-if
dirbŕy, žaisŕy, myléŕy, skaityŕy
DAUGISKAITA
m es -t-ume
dirbŕume, žaisŕume, myléŕurae, skaityŕwme
jus -t-u(tné)te
dubtu(mé)te, iaistu(mé)te, my\étu(mé)te, skaityŕiífméjte
jie,jos -t-u
dirbŕy, žaisŕy, myléŕu, skaityŕy
Pagrindinés veiksmažodžiij formos
Pirmoji asmenuoté
apsiauti	apsiauna	apsiavé (ka? / kuo?)
apsigyventi	apsigyvena	apsigyveno
apsinuodyti	apsinuodija	apsinuodijo (kuo?)
apsirengti	apsirengia	apsirengé (ka? / kuo?)
atiduoti	atiduoda	atidavé (ka?)
atleisti	atleidžia	atleido (už kq? kam?, kq? iš ko?)
atostogauti	atostogauja	atostogavo
atrakinti	atrakina	atrakino (ka? kuo?)
atsibusti	atsibunda	atsibudo
atsiminti	atsimena	atsiminé (ka?)
atšalti	atšala	atšalo
atšilti	atšyla	atšilo
auginti	augina	augino (ka?)
augti	auga	augo
auti	auna	avé (ka? / kuo?)
autis	au n asi	avési (kq? / kuo?)
baigti	baigia	baigé (ka?)
baigtis	baigiasi	baigési
bégti	béga	bégo(kuo?)
bégioti	bégioja	bégiojo (po ka?)
büti	yra	buvo
čiuožinéti	čiuožinéja	čiuožinéjo
čiuožti	čiuožia	čiuožě (kuo? nuo ko?)
dainuoti	dainuoja	dainavo (ka?)
dalyvauti	dalyvauja	dalyvavo
degti	dega	degé (ka?)
derétis	derasi	deréjosi (dél ko?)
děti	deda	déjo (ka?, ko?)
dévéti	děvi	dévéjo (ka? / kuo?)
dirbti	dirba	dirbo
dovanoti	dovanoja	dovanojo (ka?, ko? kam?)
duoti	duoda	davé (ka?, ko? kam?)
džiaugtis	džiaugiasi	džiaugési (kuo?)
eiti	eina	éjo (kuo?)
filmuoti	filmuoja	filmavo (ka?)
fotografuoti	fotografuoj a	fotografavo (ka?)
galvoti	galvoja	galvojo (apie ka?)
gauti	gauna	gavo (ka?, ko?)
gerbti	gerbia	gerbé (ka?)
gerti	geria	géré (ka?, ko?)
gimti	gimsta	gimé
ginčytis	ginčijasi	ginčijosi (dél ko?)
gyventi	gyvena	gyveno
gražinti	gražina	gražino (ka? kam?)
grybauti	grybauja	grybavo
griuti	griúva	griuvo
grjžti	grjžta	grjžo
groti	groja	grojo (ka? kuo?)
gultis	gulasi	gulési
jjungti	jjungia	jjungé (ka?)
jminti	jména	jminé (ka?)
imti	ima	ěmě (ka?, ko?)
išjungti	išjungia	išjungé (ka?)
išmesti	išmeta	išmeté (ka?)
išmokti	išmoksta	išmoko (ka?, ko?)
išnešti	išneša	išnešé (ka?)
jaustis	jaučiasi	jautěsi
jodinéti	jodinéja	jodinéja
joti	joja	jojo
juoktis	juokiasi	juokési
kabeli	kaba	kabéjo
kabinli	kabina	kabino (ka? ant ko?)
kainuoti	kainuoja	kainavo (ka?)
kalbéti	kalba	kalbéjo (apie ka?)
karščiuoti	karščiuoja	karščiavo
kartoti	kartoja	kartojo (kq?)
keisti	keičia	keité (kq? j ka?)
keliauti	keliauja	keliavo (j, po ka?)
kelti	kelia	kélé (ka?)
keltis	keliasi	kělési
kepti	kepa	kepě (ka?, ko?)
kirpti	kerpa	kirpo (ka? kuo?)
kkusti	klausia	klausé (ka? / ko?)
klijuoti	klíjuoja	klijavo (k^? kuo?)
koncertuoti	konce rtu oj a	koncertavo
kopijuoti	kopijuoja	kopijavo (ka?)
koséti	koséja	kosějo
kreiptis	kreipiasi	kreipési (j ka?)
kurti	kuria	kuré (ka?)
kviesti	kviečia	kvieté (ka?, ko?)
laukti	laukia	lauké (ko?)
leisti	leidžia	leido (ka?)
lyginti	lygína	lygino (ka? su kuo?)
tytí	lyja	lij o
linksmintis	linksminasi	linksminosi
lužti	lúžta	lúžo
maišyti	maišo	maišé (ka?)
mankštintis	mankštinasi	mankštinosi
matuoti	matuoja	matavo (ka? kuo?)
matu otis	matuojasi	matavosi (ka?)
mégti	mégsta	mégo (ka?)
megzti	mezga	mezgé (ka?)
mesti	meta	meté (ka?)
miegoti	miega	miegojo
mirti	miršta	miré
mokéti	moka	mokéjo (ka?, ko?; už ka? kuo?)
nakvoti	nakvoja	nakvojo
nervintis	nervinasi	nervinosi (dél ko?)
neěti	nesa	nešé (ka?, ko?)
nuomoti	nuomoja	nuomojo (ka? kam?)
nusiauti	nusiauna	nusiavé (ka?)
nusirengti	nusirengia	nusirengé (ka?)
nuspresti	nusprendžia	nusprendé
padéti	padeda	padéjo (kam?)
pamiršti	pamiršta	pamiršo (ka?)
parduoti	parduoda	pardavě (ka?, ko?)
pasakoti	pasakoja	pasakojo (ka? apie ka?)
pasiilgti	pasiilgsta	pasiilgo (ko?)
pasiklysti	pasiklysta	pasiklydo
pasimatuoti	pasimatuoja	pasimatavo (ka?)
pasitikti	pasitinka	pasitiko (ka?)
pasveikti	pasveiksta	pasveiko
patarti	pataria	pataré (kam?)
patikti	patinka	patiko (kas? kam?)
persikelti	persikelia	persikélé (iš ko? j ka?)
peršalti	peršala	peráalo
piešti	piešia	piešé (ka?)
pietauti	pietauja	pietavo
pilti	pila	pyle (ka?, ko?)
pinti	pin a	pyné (ka?)
pirkti	perka	pirko (ka?, ko?)
pykti	pyksta	pyko (ant ko?)
plaukioti	plaukioja	plaukiojo
plaukti	plaukia	plauké (kuo?)
plauti	plauna	plové (ka? kuo?)
ploja	ploja	plojo
pradéti	praděda	pradéjo (ka?)
prasidéti	prasideda	prasidéjo
prausti	prausia	prausé (ka? kuo?)
praustis	prausiasi	prausési (ka? kuo?)
pustí	pučia	puté
priimti	priima	priémé (k^?)
pusryčiauti	pusryčiauja	pusryčiavo
ragauti	ragauja	ragavo (ka?, ko?)
rasti	randa	rado (ka?, ko?)
reikéti	reikia	reikéjo (ko? kam?)
rengti	rengia	rengé (ka? kuo?)
rengtis	rengiasi	rengési (ka? / kuo?)
ruoštis	ruošiasi	ruošési (kam?)
rupintis	rúpinasi	rúpinosi (kuo?)
rúšiuoti	rúšiuoja	rúšiavo (ka?)
sektis	sekasi	sekési
sirgti	serga	sirgo (kuo?)
siurbti	siurbia	siurbé (ka?, kuo?)
siusti	siunčia	siunté (ka?, ko?)
siúti	siuva	siuvo (ka?)
skalbti	skalbia	skalbé (ka?)
skambinti	skambina	skambino (kam?)
skaudéti	skauda	skaudéjo (ka? kam?)
skolinti	skolina	skolino (ka?, ko?)
skolintis	skolinasi	skolinosi (ka?, ko?)
skristi	skrenda	skrido (kuo?)
skubéti	škuba	skubéjo
skusti	skusti	skuto (k^? kuo?)
skustis	skutasi	skutosi (ka? kuo?)
slidinéti	slidinéja	slidinéjo (kuo?)
sloguoti	sloguoja	slogavo
snigti	sninga	snigo
sportuoti	sportuoja	sportavo
statyti	stato	statě (ka?)
stengtis	stengiasi	stengési
studijuoti	studijuoja	studijavo (ka?)
sukti	suka	suko (k%?)
suktis	sukasi	sukosi
suprasti	supranta	suprato (ka?)
susegti	susega	susegé (kai)
susipažinti	susipažjsta	susipažino (su kuo?)
susirinkti	susirenka	susirinko
susitikti	susitinka	susitiko (ka?)
susižeisti	susižeidžia	susižeidé (ka? kuo?)
svajoti	svajoja	svajojo (apie ka?)
sveikinti	sveikina	sveikino (ka?)
sveikti	sveiksta	sveiko
šluoti	šluoja	šlavé (ka?)
šokti	šoka	šoko (ka?)
šukuoti	šukuoja	šukavo (ka? kuo?)
šukuotis	šukuojasi	šukavosi (ka? kuo?)
švesti	švenčia	šventé (ka?)
šviesti	šviečia	švieté
tapti	tampa	tapo (kuo?)
tarti	taria	taré
tartis	tariasi	tarési (su kuo? dél ko?)
teirautis	teiraujasi	teiravosi (ko?)
tekéti	teka	tekéjo (už ko?)
tikti	tinka	tiko (kas? kam?)
tikrinti	tikrina	tikrino (ka?)
tirti	tiria	tyrě (ka?)
trinti	trina	tryně (ka?)
trukti	trunka	truko
trúkti	trúksta	trúko (ko? kam?)
tuoktis	tuokiasi	tuokési (su kuo?)
uogauti	uogauja	uogavo
užrakinti	užrakina	užrakino (ka? kuo?)
užsikrésti	užsikrečia	užsikrété (kuo?)
vadinti	vadina	vadino (ka? kuo?)
vaidinti	vaidina	vaidino (ka?)
vaikščioti	vaikščioja	vaikščiojo (kuo?, po ka?
vairuoti	vairuoja	vairavo (ka?)
vaišinti	vaišina	vaišino (ka? kuo?)
vakarieniauti	vakarieniauja	vakarieniavo
vartoti	vartoja	vartojo (ka?)
važiuoti	važiuoja	važiavo (kuo?)
veikti	veikia	veiké (ka?)
verkti	verkia	verké
versti	verčia	verte (ka? iš ko?)
věsti	veda	vedé (ka?)
vežti	veža	vežé (ka? kuo?)
véluoti	véluoja	vělavo
virti	verda	viré (ka?, ko?)
vykti	vyksta	vyko (kuo?)
žadiníi	žadina	žadino (ka?)
žaisti	žaidžia	žaidé (ka? kuo?)
žvejoti	žvejoja	žvejojo (ka?)
Antroji asmenuoté		
avéti	avi	avéjo (ka? / kuo?)
děvéti	dévi	dévéjo (ka? / kuo?)
dométis	domisi	doméjosi (kuo?)
galéti	gali	galéjo
girděti	girdi	girdéjo (ka?)
guléti	guli	guléjo
ilsétis	ilsisi	ilséjosi
laiméti	laimi	laiméjo (ka?)
linkéti	linki	linkéjo (ko? kam?)
myléli	myli	myléjo (ka?)
noréti	nori	noréjo (ko?)
pralaiměti	pralaimi	pralaiméjo (ka?)
sédéti	sédi	sédéjo
stovéti	stovi	stovéjo
tikéti	tiki	tikej o (kuo?)
tikétis	tikisi	tikej osi (ko?)
tyléti	tyli	tyléjo
turéti	turi	turéjo (ka?, ko?)
vilkéti	vilki	vilkéjo (ka? / kuo?)
žydéti	žydi	žydéjo
žiúréti	žiúri	žiúréjo (ka?)
Tree i oj i asmenuoté
atidaryti	atidaro	atidaré (ka?)
atrodyti	atrodo	atrodé
bandyti	bando	bandé
barstyti	barsto	barsté (ka? kuo?)
bijoti	bijo	bij oj o (ko?)
daryti	daro	daré (ka?)
dažyti	dažo	dažé (ka?)
ieškoti	ieško	ieškojo (ko?)
išrašyti	išrašo	išrašě (ka?, ko?)
klausyti	klauso	klausé (ko?)
lankyti	lanko	lanké (ka?)
lipdyti	Iipdo	lipdé (ka?)
manyti	mano	mané
matyti	mato	maté (ka?)
maudyti	maudo	maudé (ka?)
maudytis	maudosi	maudési
mokyti	moko	mokě (ka? ko?)
mokytis	mokosi	mokési (ko?)
parodyti	parodo	parodé (ka?, ko?)
pasirašyti	pasirašo	pasirašé (ka?, kuo?)
pašildyti	pašildo	pašildé (ka?, ko?)
pildyti	pildo	pildé (kq?, kuo?)
pjaustyti	pjausto	pjausté (ka? kuo?)
prašyti	prašo	prašé (ka?, ko?)
rašyti	raso	rašé (ka? kuo?)
ruky ti	ruko	rúké (ka?)
sakyti	sako	saké (ka? kam?)
siúlyti	siulo	siúlé (ka?, ko? kam?)
skaityti	skaito	skaité (ka?)
statyti	stato	statě (ka?)
sumanyti	sumano	šumané (ka?)
susilaužyti	susilaužo	susilaužé (ka?)
susitaikyti	susitaiko	susitaiké (su kuo?)
šypsotis	šypsosi	šypsojosi
taupyti	taupo	taupé (ka? kam?)
tapyti	tapo	tapé (ka?
tvarkyti	tvarko	tvarkě (ka?)
uždaryti	uždaro	uždaré (ka?)
užpildyti	užpildo	užpildé (ka?)
užsisakyti	užsisako	užsisaké (ka?, ko?)
valgyti	valgo	valgé (ka?, ko?)
valyti	valo	valé (ka? kuo?)
valytis	valosi	valési (ka? kuo?)
žinoti	žino	žinojo (kq?)
KeifLj sunkesniLj daiktavardžiij linksniavimas
Vienaskaita
V. (Nom.) kas? K. (Gen.) ko? N. (Dat.) kam? G. (Acc.) ka? \n. (Inst.) kuo? Vt. (Loc.) kur? Š. (Voc.)
Daugiskaita
V. (Nom.) kas? K. (Gen.) ko? N. (Dat.) kam? G. (Acc.) ka? In. (Inst.) kuo? Vt. (Loc.) kur? Š. (Voc.)
Vienaskaita
Daugiskaita
V. (Nom.) kas? K. (Gen.) ko? N. (Dat.) kam? G. (Acc.) ka? In. (Inst.) kuo? Vt. (Loc.) kur? Š. (Voc.)
zmogus
žmogaus
žmogui
žmogij
žmogumi
žmoguje
žmogau
zmones
žmoniii
žmonéms
žmones
žmoněmis
žmonése
žmones
miegamieji
miegamuji}
miegamiesiems
miegamuosius
miegamaisiais
miegamuosiuose
miegamieji
suo šuns šuniui šunj
šunimi / šuniu
šunyje
šunie
sunys
šunij
šunims
šunis
šunimis
šunyse
šunys
V. (Nom.) kas?	miegamasis	
K. (Gen.) ko?	miegamojo	
N. (Dat.) kam?	miegamajam	
G. (Acc.) ka?	miegamajj	''WM-
In. (Inst.) kuo?	miegamuoju	•v:-v«v
Vt. (Loc.) kur?	miegamajame	Ht
Š. (Voc.)	miegamasis	
menuo
ménesio
ménesiui
měnesj
ménesiu
ménesyje
měnuo
menesiai
ménesiii
ménesiams
ménesius
ménesiais
ménesiuose
ménesiai
3 Linksniuotes daiktavardziai
3 linksniuotes daiktavardziq daugiskaitos kilmininko galune -if
akis moteris (motenj)
antis	naktis (naktij)
ausis (ausvj)	nosis
avis.	pilis
dabartis	praeitis
dalis	smegenys (smegemi)
durys (durii)	stotis
grindys (grindq)	, sultys
isimtis	sutartis
kepenys(kepenu)	sirdis
kryptis	' uzduotis
lytis	valtis
mintis	zasis (zasij)
mirtis	zuvis (zuvii)
debesis (debesuj
petis
vagis
zveris
Svarbüs žodžiai ir ženklai
Démesio!
Išimtis.
Nuimti galune. Pridéti galun^.
moteriškoji giminé vyriškoji giminé
a, b, c, d ...
Aš, gyventi, Lietuva
Aš gyvenu Lietuvoje.
i
š
Ü
a
Linksniii pavadinimai
V. (Nom.) kas?
K. (Gen.) ko?
N. (Dat.) kam?
G. (Acc.) kaj
|n. (Inst.) kuo?
Vt. (Loc.) kur? käme?
Š. (Voc.)
raidé, raidés
žodis, žodžiai
sakinys
taškas
kablelis
dvitaškis
kabliataškis
daugtaškis
klaustukas
šauktukas
varnelě, paukšciukas
raidé su varnele (paukščiuku)
brukšnelis
brukšnys
raidé su brukšneliu nosiné raidé
vardininkas
kiimininkas
naudininkas
galininkas
jnagininkas
vietininkas
šauksmininkas